- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-843-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00074-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Vytaustas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-968-657/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gensera“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti UAB „Kauno vandenys“ pirkimų komisijos 2021 m. vasario 3 d. sprendimą nutraukti supaprastinto atviro pirkimo Nr. 503453 „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“ procedūras I pirkimo dalyje bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą atsakovės UAB „Kauno vandenys“ vykdyto supaprastinto atviro konkurso Nr. 503453 „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“ (toliau – Pirkimas) I daliai – Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Rokai, Panemunė) (toliau – I Pirkimo dalis). Atsakovė 2020 m. gruodžio 18 d. informavo, kad kiti I Pirkimo daliai pasiūlymus pateikę tiekėjai atsisakė pratęsti jų pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, todėl laikoma, kad jie atsisakė varžytis ir, įvertinus ieškovės kvalifikaciją, potencialia I Pirkimo dalies laimėtoja pripažinta ieškovė. 2021 m. vasario 3 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad priėmė sprendimą nutraukti I Pirkimo dalies procedūras savo iniciatyva, nes dėl Pirkimo procedūrose taikytų pasiūlymų vertinimo ir kitų veiksmų atlikimo terminų, kurie buvo pernelyg ilgi, nepakankamai užtikrintas skaidrumo principo įgyvendinimas, o padėties negalima ištaisyti ir dėl to negalima pasiekti Pirkimo tikslo racionaliai panaudoti biudžeto lėšas. Ieškovės pretenzijos dėl 2021 m. vasario 3 d. sprendimo atsakovė netenkino.
3. Ieškovės teigimu, visi tiekėjai vienodomis sąlygomis dalyvavo Pirkime ir pateikė pasiūlymus I Pirkimo daliai. Pirkimo dokumentai visiems tiekėjams buvo aiškūs ir konkretūs. Juose nebuvo nustatyta jokių terminų, per kuriuos turi būti įvertinti tiekėjų pasiūlymai ir paskelbtas laimėtojas. Pirkimo dokumentuose buvo nustatyta, kad Pirkimo objektas finansuojamas Europos sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšomis, kurias administruoja Viešųjų investicijų plėtros agentūra, UAB (toliau – VIPA), visiems rinkos dalyviams jau nuo pat paskelbimo buvo aišku, kad Pirkimo procedūros truks ilgai, kadangi, pirkimo vykdytojui atlikus viešo pirkimo procedūras, šias procedūras pakartotinai įvertina ir finansavimą administruojanti institucija. Teikdama pasiūlymą I Pirkimo daliai, ieškovė įvertino, kad darbams naudojamos medžiagos ir atlyginimo kaštai darbuotojams didės, tuo tarpu mažesnės kainos pasiūlymus pateikę tiekėjai, Pirkimo procedūrų eigoje gavę atsakovės prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, tai padaryti atsisakė, kadangi matė, jog už pasiūlymų kainą nebus galima atlikti darbų ir gauti pelno. Skundžiamu sprendimu atsakovė iš esmės diskriminuoja atsakingai pasiūlymą parengusią ieškovę vien dėl to, kad jos pasiūlymo kaina atitinka šiuo metu rinkoje esančias kainas. Atsakovės atsakymo į pretenziją argumentai neįrodo, jog procedūros terminai buvo tokie ilgi, kad būtų pažeistas skaidrumo principas. Galiausiai, nagrinėjamu atveju apskritai jokie viešųjų pirkimų principai ir racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvas nebuvo pažeisti, nes pati atsakovė ir VIPA delsė priimti sprendimus, dėl ko rinkoje esančios kainos padidėjo tiek, kad pigiausius pasiūlymus pateikusiems tiekėjams tiesiog nebeapsimokėjo laikytis savo pasiūlymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir, sprendimui įsiteisėjus, panaikino Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe, suteikusia pagrindą nutraukti I Pirkimo dalį, atsakovė laikė VIPA pateiktą išankstinį I Pirkimo dalies vertinimą, kurį gavus, paaiškėjo, jog dėl per ilgų Pirkimo procedūrų terminų du tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje vietoje, atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimą, o ieškovės kaina yra net 27 proc. didesnė nei laimėtoju pripažinto UAB „KRS“ pasiūlymo.
6. Teismas nurodė, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sąlyga yra formali ir nagrinėjamu atveju egzistuoja.
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo Pirkimo sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, tiek potencialiems tiekėjams, tiek ir perkančiajam subjektui. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad, nutraukusi I Pirkimo dalį, atsakovė paskelbė naują pirkimą dėl to paties pirkimo objekto, iš esmės tomis pačiomis sąlygomis, o tai suponuoja išvadą, jog suinteresuotumas I Pirkimo dalies objektu išliko.
8. Teismas nurodė, kad, nors Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, jog sutartis galės būti sudaryta tik po to, kai bus gautas VIPA pritarimas, 2020 m. spalio 1 d. sprendime dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo numatyta, jog sutartis su laimėtoja UAB „KRS“ bus sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei baigsis 5 darbo dienų atidėjimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio pranešimo išsiuntimo momento, fiksuoto CVP IS, ir kai bus gautas pritarimas iš VIPA. Atidėjimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 9 d., tačiau sutartis nebuvo sudaryta, nes buvo laukiama, kol bus paskelbtas laimėtojas II Pirkimo dalyje. Išrinkus laimėtoją 2020 m. lapkričio 3 d. II Pirkimo dalyje, visi Pirkimo dokumentai buvo perduoti patikrinti VIPA. Pritarimas Pirkimo rezultatams buvo gautas 2020 m. lapkričio 24 d. Tiekėjų UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų galiojimo užtikrinimas baigė galioti 2020 m. gruodžio 7 d. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl, gavusi VIPA pritarimą, nesudarė sutarties dėl I Pirkimo dalies objekto, o kreipėsi į tiekėjus, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą.
9. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju neegzistuoja jokios aplinkybės, kurių perkantysis subjektas negalėjo numatyti, todėl nebuvo pagrindo nutraukti ginčo pirkimą.
10. Be to, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (toliau – Pirkimų įstatymas) 41 straipsnio 3 dalyje taip pat yra nustatyta, jog perkantysis subjektas privalo nutraukti viešąjį pirkimą, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti.
11. Teismas nurodė, kad atsakovė be pateisinamų priežasčių vilkino sutarties pasirašymą su I Pirkimo dalies laimėtoja UAB „KRS“, kol pasibaigė 1-os ir 2-os vietos tiekėjų pasiūlymų galiojimo užtikrinimas, nors įstatyme įtvirtinta aiški perkančiojo subjekto pareiga veikti skaidriai. Nagrinėjamu atveju delsimas pasirašyti viešojo pirkimo sutartį su I Pirkimo dalies laimėtoja, teismo vertinimu, laikytinas skaidrumo principo pažeidimu, kurio nėra galimybės ištaisyti, nes I Pirkimo dalies laimėtojos UAB „KRS“ ir 2-ą vietą užėmusios tiekėjos UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminai yra pasibaigę.
12. Be to, teismas pažymėjo, kad, atlikusi išankstinę pirkimo patikrą, VIPA konstatavo, jog, perkančiajam subjektui nusprendus sudaryti Pirkimo sutartį su ieškove, I Pirkimo dalies kaina būtų net 27 proc. (476 000 Eur) didesnė nei tuo atveju, jei sutartis būtų sudaryta su I Pirkimo dalies laimėtoja UAB „KRS“, pasiūliusia mažiausią kainą, o tai suponuoja išvadą, kad atsakovė neužtikrino reikalavimo darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai.
13. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad dėl nurodytų viešųjų pirkimų principų pažeidimų atsakovė teisėtai nutraukė I Pirkimo dalies procedūras ir pirkimą dėl to paties objekto paskelbė iš naujo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB ,,Gensera“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Skundžiamo sprendimo motyvai sukuria precedentą, pagal kurį pirkimo vykdytojai gali teisėtai, prisidengdami tariamu viešųjų pirkimų principų laikymųsi, nutraukti pirkimus jau žinodami pirkimų laimėtojus ir vėl tuos pačius pirkimus vykdyti iki tol, kol jų laimėtojais taps parankūs tiekėjai. Tokia praktika negali būti toleruojama net ir sutinkant su tuo, kad viešojo pirkimo procedūrų pabaiga nebūtinai turi užsibaigti pirkimo sutarties sudarymu. Pirkimas nutraukiamas gali būti tik išimtiniais atvejais, o ne bet kada, kai prisidengiant formaliu aiškinimu, kad, nenutraukus pirkimo, neva bus pažeistas pirkimo tikslas racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas, nes pirkime dalyvavo ir pigesnius pasiūlymus pateikę tiekėjai.
14.2. Tariamas skaidrumo principo pažeidimas atsirado dėl įvykių, kurie išimtinai priklausė tik nuo atsakovės ir VIPA (atsakovė nepasirašė sutarties, nes Pirkimą tikrino VIPA). Šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi visada po to, kai paskelbiamas pirkimo laimėtojas, ES finansavimą prižiūrinti institucija dar kartą patikrina visus pirkimo dokumentus. Tik gavę iš VIPA teigiamą atsakymą, pirkimo vykdytojai derina sutarties pasirašymo laiką su išrinktu laimėtoju. Neretai per šį terminą pasibaigia pasiūlymų užtikrinimo terminai ir tiekėjų prašoma tuos terminus pratęsti, o jų nepratęsus, sutartys būna sudaromos su kitais teikėjais. Teismo motyvas, kad šiuo atveju delsimas pasirašyti sutartį su laimėtoju laikytinas skaidrumo principo pažeidimu, kurio nėra galimybės ištaisyti, lemia tai, jog tais atvejais, kai pirkimo objektas finansuojamas iš ES lėšų, pirkimo vykdytojai turi sudaryti sutartis su tiekėjais net nežinodami, ar tokios sutarties sudarymui pritaria Europos Sąjungos finansavimą administruojanti institucija. Nagrinėjamu atveju tariamas skaidrumo principo pažeidimas atsirado dėl gyvenimiškų aplinkybių, kurios galėtų atsitikti ir atsitinka bet kuriam pirkimo vykdytojui, todėl teigti, kad, atsakovei pradelsus pasirašyti rangos sutartį, buvo pažeistas skaidrumo principas, šiuo atveju būtų neteisinga, nepagrįsta ir nesąžininga ieškovės atžvilgiu, kadangi būtent ieškovė neteko teisės sudaryti rangos sutartį ir gauti pelną.
14.3. UAB „KRS“ ir antras eilėje buvusi tiekėja pateikė itin mažos kainos pasiūlymus, nes manė, kad 2021 metais sugebės atlikti Pirkimo objektą sudarančius darbus 2020 metų kainomis, tačiau 2020 metų gruodžio mėnesį minėtos tiekėjos aiškiai pamatė, jog prekių, reikalingų darbams atlikti, kainos kyla itin greitai ir darbų už pasiūlytas kainas nebus įmanoma atlikti (2021 metais statybinės medžiagos brango 20–30 proc.), todėl ir pasinaudojo teise nebepratęsti pasiūlymų užtikrinimo. Tikėtina, kad naujai paskelbtame pirkime visi tiekėjai siūlys panašias kainas, kaip ir siūlė ieškovė, todėl jokio racionalaus lėšų panaudojimo vykdant naują pirkimą nebus pasiekta. Be to, jeigu paaiškėtų, kad pakartotiniu pirkimu atsakovė pirkimo objektą įsigijo brangiau nei siūlė ieškovė, ieškovė siektų prisiteisti negautą pelną iš atsakovės ir VIPA.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Ieškovė tapo I Pirkimo dalies laimėtoja tik dėl to, kad ryžtingai siekdama vykdyti sutartį, nukonkuravo kitus tiekėjus. Paneigdama sąžiningą tiekėjų konkurenciją, VIPA, o vėliau ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės interesas laimėti ginčo Pirkimą yra nesvarbus, nes svarbiau yra kuo pigiau įsigyti Pirkimo objektą.
15. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. Išimtinai tik dėl to, kad daugiau nei tris mėnesius nebuvo sudaryta sutartis I Pirkimo dalyje, nors tam nebuvo objektyvių priežasčių, atsakovė nebegalėjo sudaryti sutarties net su dviem tiekėjais, kurių pasiūlymai buvo ženkliai ekonomiškai naudingesni nei ieškovės. Bet kokie perkančiųjų subjektų veiksmai (priimami sprendimai), net ir konkrečiai nereglamentuojami įstatyme, yra galimi tik tiek, kiek nepažeidžia pirkimų skaidrumo bei proporcingumo principų reikalavimų. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jei nei Pirkimo sąlygose, nei įstatyme nebuvo nustatyti konkretūs procedūrų terminai, atsakovė neturėjo teisės procedūras vykdyti neribotą laiką. Nustatęs, kad, vykdant I Pirkimo dalies procedūras, buvo pažeistas skaidrumo principas ir susiklosčiusios situacijos nėra galimybės ištaisyti, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo pareigą nutraukti I Pirkimo dalies procedūras.
15.2. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nesuformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurią perkantieji subjektai būtų verčiami pasirašyti pirkimų sutartis negavę ES finansavimą administruojančios institucijos pritarimo (teismas šiuo atveju įvertino tą aplinkybę, kad VIPA pritarimas sutarties sudarymui buvo gautas), o priešingi apeliantės teiginiai akivaizdžiai prieštarauja faktinėms ginčo aplinkybėms ir iškreipia skundžiamo sprendimo turinį.
15.3. Priešingai nei nurodoma skunde, teismas nepritarė neribotai pirkimų vykdytojų diskrecijos teisei, remiantis racionalaus lėšų naudojimo imperatyvu, bet kada nutraukti pirkimų procedūras. Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, t. y. tai, kad ilgiau nei 3 mėnesius nebuvo sudaryta sutartis su laimėjusiu tiekėju, kurio pasiūlymo kaina buvo net 27 proc. mažesnė nei ieškovės, teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neužtikrino reikalavimo darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai. Apeliantės samprotavimai dėl tiekėjos UAB „KRS“ pasiūlymo ekonominio naudingumo yra nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjamu ginču, todėl neturėtų būti vertinami. Be to, nagrinėjamo ginčo atveju nėra svarbu, dėl kokių priežasčių minėta tiekėja dalyvavo Pirkime.
15.4. Nei sprendimas nutraukti I Pirkimo dalies procedūras, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimas jokiu būdu nepažeidė ieškovės teisių, kadangi iš neteisėtų veiksmų – skaidrumo principo ir racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvo pažeidimo – negali kilti ieškovės teisė sudaryti Pirkimo sutartį. Šiuo atveju ieškovės teisė sudaryti Pirkimo sutartį atsirado tik dėl to, kad, vykdant Pirkimo procedūras, nebuvo užtikrintas skaidrumo principo įgyvendinimas, t. y. teisė kilo iš neteisės, todėl ji negali būti ginama. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, išimtinai ieškovės ekonominis interesas šiuo atveju negali būti ginamas labiau nei viešasis interesas, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos sąžiningai ir skaidriai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų
17. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, atsakovė UAB „Kauno vandenys“ vykdė atvirą supaprastintą viešąjį pirkimą „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas, III dalis (VIPA finansavimo programa)“, pirkimo Nr. 472867. Pirkimas buvo vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 1 d. posėdžio protokolu Nr. 65-04/3-2020 patvirtintas pirkimo sąlygas, vadovaujantis Pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais bei konkurso sąlygomis. Apie Pirkimą paskelbta 2020 m. rugpjūčio 24 d.
18. Pirkimo objektas – buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimo darbai. Darbų apimtį sudaro projektavimas ir statyba, visų kitų reikalingų darbų atlikimas bei technologinio proceso užtikrinimui reikalingų įrengimų, medžiagų ir kitų statybos produktų tiekimas ir sumontavimas, visus darbus atliekant iki galo, įskaitant išbandymą ir perdavimą eksploatuoti perkančiajam subjektui (užsakovui (statytojui)). Pirkimas skaidomas į dalis: I Pirkimo dalis (Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Rokai, Panemunė)) – apie 12,73 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (įskaitant išvadus) ir apie 8,59 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus); II Pirkimo dalis (Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų įrengimas (Sargėnai, Aleksotas)) – apie 3,03 km nuotekynės (savitakinių ir slėginių) tinklų (įskaitant išvadus) ir apie 1,12 km vandentiekio tinklų (įskaitant įvadus).
19. Pasiūlymus dėl I Pirkimo dalies objekto pateikė trys tiekėjai: UAB „KRS“, UAB „Požeminės linijos“ ir ieškovė UAB „Gensera“. Įvertinusi gautus tiekėjų pasiūlymus I Pirkimo dalyje, atsakovė 2020 m. spalio 1 d. pranešė apie sudarytą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka: 1-oji vieta – UAB „KRS“, pasiūlymo kaina be PVM – 1 768 000 Eur; 2-oji vieta – UAB „Požeminės linijos“, pasiūlymo kaina be PVM – 2 238 613,68 Eur; 3 vieta – UAB „Gensera“, pasiūlymo kaina be PVM – 2 244 000 Eur. Pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjos UAB „KRS“ pasiūlymas.
20. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovė paprašė, kad tiekėjai ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 9 d. 9 val. pratęstų I Pirkimo dalies pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ne trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Daliai dalyvių prašymą atmetus, atsakovė, vadovaudamasi patvirtinta I Pirkimo dalies pasiūlymų eile, nusprendė, kad, patikrinus dokumentus dėl kvalifikacijos reikalavimų atitikties ir pašalinimo pagrindų nebuvimo, sutartį pasirašyti kviečiama UAB „Gensera“.
21. Perkantysis subjektas 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą I Pirkimo dalį nutraukti dėl užsitęsusių Pirkimo procedūrų, kadangi dviejų tiekėjų, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje pasiūlymų eilės vietoje, pasiūlymų galiojimas baigėsi ir tiekėjai jo nepratęsė. Be to, nurodė, kad projektą įgyvendinančioji institucija – VIPA, atlikusi išankstinę I Pirkimo dalies patikrą, informavo, jog nustatytas pažeidimas dėl veiksmų Pirkime atlikimo trukmės, lėmusios tai, kad du tiekėjai atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimą, dėl to laimėjusiu būtų išrinktas pasiūlymas, kurio kaina 476 000 Eur (27 proc.) didesnė, lyginant su geriausiu neatmestu pasiūlymu. Atitinkamai, nurodė, kad, jeigu bus baigtas vertinimas ir pasirašyta rangos darbų sutartis I Pirkimo dalyje, VIPA inicijuos pažeidimo tyrimą.
22. Atsakovė 2021 m. vasario 4 d. paskelbė naują pirkimą „Buitinių nuotekų ir geriamo vandens tinklų statyba Rokuose ir Panemunėje pagal VIPA programą“, pirkimo Nr. 530790, vykdomą pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2021 m. vasario 4 d. posėdžio protokolu Nr. 65-01-2021 patvirtintas atviro (supaprastinto) pirkimo sąlygas.
23. Ieškovė 2021 m. vasario 5 d. raštu Nr. 2021-02-05/GR04 pareiškė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo panaikinti sprendimą, kuriuo nutrauktos I Pirkimo dalies procedūros. Atsakovė pretenziją atmetė ir apie tai 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. (38-18.05) 08-440-2021 informavo ieškovę.
24. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo nutraukti I Pirkimo dalies procedūras teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismui nepripažinus sprendimo nutraukti I Pirkimo dalį neteisėtu, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas šiais esminiais argumentais: pirma, skundžiamas sprendimas sukuria precedentą, pagal kurį pirkimo vykdytojai gali teisėtai, prisidengdami tariamu viešųjų pirkimų principų laikymųsi, nutraukti pirkimus jau žinodami pirkimų laimėtojus ir vėl tuos pačius pirkimus vykdyti iki tol, kol jų laimėtojais taps parankūs tiekėjai; antra, tariamas skaidrumo principo pažeidimas atsirado dėl įvykių, kurie išimtinai priklausė tik nuo atsakovės ir VIPA; trečia, tikėtina, kad naujai paskelbtame pirkime visi tiekėjai siūlys panašias kainas, kaip ir siūlė ieškovė, todėl jokio racionalaus lėšų panaudojimo vykdant naują pirkimą nebus pasiekta; ketvirta, nutraukus I Pirkimo dalies procedūras, buvo pažeisti ieškovės ekonominiai interesai. Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų argumentų (ne)pagrįstumo.
Dėl sprendimo nutraukti I Pirkimo dalį (ne)teisėtumo
25. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ), tiek Pirkimų įstatyme įtvirtinta perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
26. Pirkimų įstatymo 41 straipsnyje reglamentuojama pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkantysis subjektas turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Pirkimo sąlygų 85 punkte.
27. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi taisyklės, kurių pagrindu, vienu atveju perkantieji subjektai turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras, o kitu atveju – privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras.
28. Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama atsietai nuo 29 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad perkantysis subjektas užtikrina, jog, vykdant pirkimą, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga perkantiesiems subjektams siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.
29. Viešųjų pirkimų principų taikymas laiko prasme apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).
30. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar, vykdant I Pirkimo dalies procedūras, buvo pažeistas Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas ir susidariusios padėties negalima ištaisyti taip pat, ar vykdant toliau I Pirkimo dalies procedūras, nebūtų pažeistas tikslas darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai, t. y. dėl to, ar egzistuoja privalomas I Pirkimo dalies procedūrų nutraukimo pagrindas.
31. Skaidrumo principas pirmiausia reiškia fundamentalų sąžiningumą ir atvirumą, vykdant viešojo pirkimo procedūras, tiekėjų teisę žinoti apie perkančiojo subjekto poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei perkančiųjų subjektų pareigą tiksliai laikytis ES ir nacionalinės viešųjų pirkimų teisės imperatyviųjų taisyklių.
32. Skaidrumo principo įgyvendinimas suponuoja pareigą įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuriam esant, tiekėjams būtų garantuotas viešojo pirkimo proceso ir su juo susijusių procedūrų viešumas, todėl VPĮ ir Pirkimų įstatyme detaliai ir nuosekliai yra reguliuojamas viešojo pirkimo procesas nuo pat jo pradžios iki pabaigos bei aktualūs viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo aspektai. Tačiau net ir tais atvejais, kai įstatyme nereglamentuojamos konkrečios perkančiųjų subjektų pareigos, susijusios su jų atliekamų veiksmų (priimamų sprendimų) atskleidimu, paaiškinimu tiekėjams, viešųjų pirkimų skaidrumo principas yra tas kriterijus, kuriuo remiantis, perkantieji subjektai turėtų tiekėjams atskleisti, paaiškinti atitinkamą informaciją bei vykdyti pirkimo procedūras sąžiningai, o ne remtis tokios imperatyviosios pareigos įstatyme nebuvimu, jeigu tai nepažeidžia VPĮ, Pirkimų įstatymo ir (ar kitų teisės aktų) reikalavimų, tiekėjų teisių ir teisėtų interesų.
33. Taigi, bet kokie perkančiųjų subjektų veiksmai (priimami sprendimai), net ir konkrečiai nereglamentuojami VPĮ ar Pirkimų įstatyme, yra galimi tik tiek, kiek nepažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo bei proporcingumo principų reikalavimų.
34. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju I Pirkimo dalis buvo nutraukta, kadangi dėl užtrukusių I Pirkimo dalies procedūrų tiekėjai, kurių pasiūlymai buvo 1-oje ir 2-oje pasiūlymų eilės vietoje, atsisakė pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą, o VIPA, atlikusi išankstinę I Pirkimo dalies patikrą, nustatė, kad, laimėtoju išrinkus ieškovės pasiūlymą, kurio kaina 476 000 Eur (27 proc.) didesnė, lyginant su geriausiu neatmestu pasiūlymu, būtų pažeisti Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai.
35. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas). Kitaip tariant, ginčo atveju tiekėjui perkeliama įrodinėjimo našta dėl sprendimo nutraukti pirkimo procedūras neteisėtumo.
36. Nesutikdama su atsakovės sprendimu nutraukti I Pirkimo dalį, ieškovė, be kita ko, tvirtina, kad atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti I Pirkimo dalies procedūras, nes Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyta jokių terminų, per kuriuos perkantysis subjektas turi įvertinti pasiūlymus, todėl nuo pat paskelbimo apie Pirkimą pradžios buvo aišku, jog pasiūlymai bus vertinami neapibrėžtą laikotarpį, o tariamas skaidrumo principo pažeidimas atsirado išimtinai dėl įvykių, kurie priklausė nuo atsakovės ir VIPA.
37. Būtent siekiant įgyvendinti skaidrumo principą, Pirkimų įstatyme detaliai reguliuojamas viešojo pirkimo procesas nuo pat jo pradžios iki pabaigos bei aktualūs viešojo pirkimo sutarties vykdymo aspektai, t. y. reglamentuojama skelbimų apie viešuosius pirkimus pateikimo tvarka, terminai ir sąlygos, reikalavimai pirkimo dokumentams, atsakymų tiekėjams pateikimo ir susipažinimo su pasiūlymais tvarka ir pan., kurių perkantieji subjektai privalo preciziškai laikytis.
38. Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienų), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų.
39. Pirkimo sąlygų 75 punkte numatyta, kad Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos nuo pranešimo apie nustatytą laimėtoją išsiuntimo CVP IS priemonėmis dienos.
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) iš esmės neturi teisės pati (savarankiškai) sustabdyti viešojo pirkimo procedūrų, o šį sprendimą priima arba įpareigota Viešųjų pirkimų tarnybos, arba įstatyme nustatytu pagrindu. Pirkimo procedūrų stabdymas perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) sprendimu yra griežtai reglamentuota, išimtinė priemonė, kuri taikoma joms ne naudojantis teisėmis, o vykdant pareigas. Kitaip tariant, perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) neturi teisės delsti pirkimo sutarties sudarymo, išskyrus, kai pirkimo procedūros turi būti stabdomos įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-690/2017 49 punktas).
41. Nors Pirkimų įstatyme nėra numatytas konkretus terminas, per kurį privaloma pasirašyti sutartį su tiekėju, tačiau nurodyta, kad sutartis turi būti pasirašyti nedelsiant, bet ne anksčiau nei pasibaigė atidėjimo terminas. Šiuo atveju žodis „nedelsiant“ turi būti aiškinamas, kaip pareiga sutartį pasirašyti be jokio objektyvaus pagrindo nevilkinant sutarties pasirašymo. Taigi tai, kad nei Pirkimų įstatyme, nei Pirkimo sąlygose nenumatyti konkretūs pirkimo procedūrų atlikimo terminai, savaime negali reikšti, jog atsakovė šiuo atveju turėjo neribotą diskrecijos teisę I Pirkimo dalies procedūras vykdyti neribotą laiką.
42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo buvo priimtas 2020 m. spalio 1 d., nurodant, kad sutartis su laimėtoja UAB „KRS“ bus sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau nei baigsis 5 darbo dienų atidėjimo terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo šio pranešimo išsiuntimo momento, fiksuoto CVP IS, ir kai bus gautas pritarimas iš VIPA. Atidėjimo terminas pasibaigė 2020 m. spalio 9 d. I Pirkimo dalyje sutartis nebuvo sudaryta, nes, atsakovės teigimu, buvo laukiama, kol bus paskelbtas laimėtojas II Pirkimo dalyje. 2020 m. lapkričio 3 d. išrinkus laimėtoją II Pirkimo objekto dalyje, visi Pirkimo dokumentai buvo perduoti VIPA patikrai.
43. Pritarimas Pirkimo rezultatams buvo gautas 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau sutartis dėl I Pirkimo dalies taip ir nebuvo sudaryta. Tiekėjų UAB „KRS“ ir UAB „Požeminės linijos“ pasiūlymų galiojimo užtikrinimas baigė galioti 2020 m. gruodžio 7 d. Atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl, gavusi VIPA pritarimą, nesudarė sutarties I Pirkimo dalyje, o vietoj to 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į tiekėjus, prašydama pratęsti pasiūlymų galiojimo užtikrinimą ne trumpesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui. Taigi atsakovė daugiau kaip tris mėnesius nesudarė sutarties dėl I Pirkimo objekto dalies su šioje dalyje Pirkimo laimėtoja pripažinta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia tiekėja UAB „KRS“.
44. Viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvi perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų) veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos: 1) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir racionalaus lėšų panaudojimo tikslas; 2) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas racionaliai panaudoti pirkimui skirtas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011) Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų tikslo, kaip ir viešųjų pirkimų principų, pažeidimas reiškia teisinio imperatyvo pažeidimą, sąlygojantį atitinkamas neigiamas pasekmes perkančiosios organizacijos priimtiems sprendimams.
45. Įvertinusi pirmiau nurodytas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstas delsimas net tris mėnesius pasirašyti pirkimo sutartį su I Pirkimo dalies laimėtoja, laikytinas skaidrumo principo pažeidimu. Taip pat minėtų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad šiuo atveju buvo pažeistas ne tik skaidrumo principas, bet ir racionalaus lėšų naudojimo imperatyvas, reikalaujantis pirkimui skirtas lėšas naudoti racionaliai, kadangi ieškovės pasiūlymo kaina buvo ženkliai (27 proc.) didesnė už tiekėjos UAB „KRS“, kuri užėmė 1-ąją vietą pasiūlymų eilėje, pasiūlymo, pateikto I Pirkimo daliai, kainą.
46. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, kaip tokio, (ne)egzistavimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, jog perkančioji subjektas nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos Pirkimų įstatymo nuostatose ar viešojo pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai, todėl kiekvienu atveju reikia vertinti perkančiojo subjekto veiksmų pobūdį bei padarinius.
47. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nepagrįstas delsimas sudaryto sutartį I Pirkimo dalyje su geriausią pasiūlymą šioje dalyje pateikusia tiekėja UAB „KRS“ sąlygojo neigiamus padarinius – pasibaigus tiekėjos UAB „KRS“ pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminui, tiekėja šio termino nebepratęsė, todėl atsakovė dėl savo nepagrįsto neveikimo prarado galimybę sudaryti sutartį su tiekėja, kurios pasiūlymas buvo ženkliai ekonomiškai naudingesnis už ieškovės pasiūlymą, ir šios susidariusios situacijos nebebuvo galima ištaisyti.
48. Situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir apeliantės niekuo nepagrįsti samprotavimai, kad naujai paskelbtame pirkime visi tiekėjai siūlys panašias kainas, kaip ir siūlė ieškovė, todėl jokio racionalaus lėšų panaudojimo vykdant naują pirkimą nebus pasiekta. Pažymėtina, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti, kad atitinkamas faktas egzistuoja. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė iš esmės visa apimtimi taikoma ir sprendžiant viešųjų pirkimų bylas.
49. Vertinant galimybę toliau vykdyti I Pirkimo dalies procedūras, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, atlikusi išankstinę Pirkimo patikrą, VIPA konstatavo, jog, perkančiajam subjektui nusprendus sudaryti Pirkimo sutartį su ieškove, Pirkimo kaina būtų net 27 proc. (476 000 Eur) didesnė nei tuo atveju, jei sutartis būtų sudaryta su I Pirkimo dalies laimėtoja UAB „KRS“, pasiūliusia mažiausią kainą, t. y. 1 768 000 Eur be PVM, o tai reiškia, kad atsakovė neužtikrino reikalavimo darbams įsigyti skirtas lėšas naudoti racionaliai. Be to, VIPA įspėjo, kad, jei, nepaisant išankstinio vertinimo, bus sudaroma Pirkimo sutartis, VIPA pradės pažeidimo tyrimą.
50. Nors šiuo atveju I Pirkimo dalies procedūrų nutraukimą sąlygojo pačios atsakovės nepagrįstas procedūrų vilkinimas ir tai, palikus sprendimą, kuriuo nutraukta I Pirkimo dalis, galioti sudaro prielaidas samprotauti, kad pirkimo vykdytojai gali, prisidengdami tariamu viešųjų pirkimų principų laikymųsi, nutraukti pirkimus jau žinodami pirkimų laimėtojus ir vėl tuos pačius pirkimus vykdyti iki tol, kol jų laimėtojais taps parankūs tiekėjai, tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, jog susidariusios situacijos nėra galimybės ištaisyti. Būtent ši aplinkybė nagrinėjamu atveju iš esmės ir lemia vertinimą, kad atsakovės sprendimas dėl I Pirkimo dalies procedūrų nutraukimo formaliai yra teisėtas.
51. Nurodytos kasacinio teismo praktikos ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste spręstina, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas imperatyvus skaidrumo principas (Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) ir susidariusios situacijos nėra galimybės ištaisyti, be to atsakovės veiksmai prieštarauja viešųjų pirkimu tikslui darbams skirtas lėšas naudoti racionaliai, todėl atsakovė, vykdydama Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą, pagrįstai nutraukė ginčo Pirkimo procedūras.
52. Atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad stokoja pagrįstumo apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas ir jame pateikta argumentacija lemia perkančiųjų subjektų pareigą sudaryti pirkimo sutartis su tiekėjais, nežinant, ar jų sudarymui pritaria ES finansavimą administruojanti institucija.
53. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pažymėjęs, kad šiuo atveju Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, jog Pirkimų sutartis turi būti sudaryta tik po, kai bus gautas VIPA pritarimas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kad pirkimų sutartys turi būti pasirašomos nesulaukus ES finansavimą administruojančios institucijos pritarimo. Įvertinus teismo motyvaciją, darytina išvada, kad teismas tinkamai aiškino Pirkimų įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką ir, remdamasis šio konkretaus ginčo faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, jog Pirkimo sutartis su UAB „KRS“ galėjo būti pasirašyta, jeigu atsakovė nebūtų nepagrįstai užvilkinusi šio proceso. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė VIPA pritarimą, jog sutartis būtų sudaryta su UAB „KRS“ gavo 2020 m. lapkričio 24 d., tačiau sutartis, nesant tam jokio objektyvaus pagrindo, taip ir nebuvo pasirašyta iki tol, kol baigėsi UAB „KRS“ pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminas, t. y. 2020 m. gruodžio 7 d. Taigi teismas nesuformulavo jokios taisyklės, kad perkantieji subjektai gali sudaryti pirkimų sutartis be ES finansavimą administruojančios institucijos sutikimo.
54. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami tik tuo atveju, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės teisė sudaryti sutartį I Pirkimo dalyje atsirado tik dėl to, jog Pirkimo procedūrų metu nebuvo užtikrintas skaidrumo principo laikymasis, nėra pagrindo sutikti su apeliante ir dėl to, kad I Pirkimo dalies nutraukimas pažeidė jos teises. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantės pasiūlymas buvo trečioje vietoje, ji tokio perkančiojo subjekto sprendimo nekvestionavo, o tai suponuoja išvadą, jog apeliantė apskritai nebūtų įgijusi teisės sudaryti sutartį, jei ne užsitęsusios I Pirkimo dalies procedūros.
55. Be to, pasisakant šiuo aspektu, pažymėtina ir tai, kad viešųjų pirkimų bylose viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, tiek visuomenės interesą užtikrinti sąžiningą konkurso dalyvių varžymąsi. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad, vykdant I Pirkimo dalies procedūras dėl nepagrįsto delsimo sudaryti sutartį su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusia tiekėja UAB „KRS“, buvo pažeistas skaidrumo principas ir susidariusios situacijos nėra galimybės ištaisyti, be to, nebuvo užtikrintas racionalaus lėšų naudojimo imperatyvas, sprendimas nutraukti I Pirkimo dalies procedūras užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą ir tai negali būti laikoma ieškovės ekonominių interesų pažeidimu. Ieškovės ekonominis interesas sudaryti sutartį ir iš jos vykdymo gauti pelną šiuo atveju negali būti ginamas labiau nei viešasis interesas, pareiškiantis siekiu užtikrinti sąžiningą ir skaidrų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą.
56. Dėl apeliantės samprotavimų, susijusių su UAB „KRS“ Pirkime dalyvavimo tikslais ir atsisakymo pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą motyvais, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos baigčiai, nagrinėjamos bylos kontekste nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino viešojo pirkimo nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
59. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
60. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones parengimą patyrė 3 617,90 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
61. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).
62. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 ir 8.16 papunkčiais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, o už kito dokumento, kuriame pareiškiamas prašymas teismui 0,4 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2021 metų pirmąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,2 Eur. Didžiausia atsakovei už atsiliepimo į apeliacinė skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3), o už prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones 609,68 Eur (1 524,20 Eur x 0,4). Tai reiškia, kad atsakovės prašoma priteisti 3 617,90 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą.
63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti atsakovei jos nurodytą patirtą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, remiantis teisingumo bei protingumo principais, atsakovės prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, mažintinos iki 2 590 Eur sumos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ (juridinio asmens kodas 132751369) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“ (juridinio asmens kodas 300584533) 2 590 (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.