- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- 1-303-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19920-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- L. D., B. D.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. D. 2020 m. gegužės 23 d., apie 18.00 val. Vilniuje, Santariškių gatvėje, ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu L. D. savo kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį Opel Astra SportsTourer+. Tai žmonos automobilis. Išgėrė alkoholio, stipresnio alaus. Jis buvo Santariškėse, kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš kavinės sėdo prie vairo. Sustabdytas pūtė du kartus. Rezultatą pripažįsta, bet mano, kad kraujo tyrimas būtų kitoks valandos bėgyje. Mano, kad nesiektų baudžiamosios atsakomybės. Po antro pūtimo dingo promilė, nebūna taip, kad per 15 minučių dingtų promilė. Galvojo, kad gali vairuoti, nes buvo 5 minutės kelio. Tai pirmas kartas kai vairavo neblaivus. Savo elgesį vertina neigiamai. Girtas sėdo prie vairo, prisidirbo ir atsakys. Atsiprašo visų ir visuomenės, kad kvailai pasielgė. Paveikė karantino depresija ir stresas darbe, bet neteisina savo veiksmų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tėvo atsakomybei, atsižvelgti į tai, kad šiuo metu dirba elektroninių mokėjimų institucijoje, atsižvelgti į materialinę padėtį, turi šeimą, kurią reikia išlaikyti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. L. D. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. D. parodė, kad automobilis „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žmonai R. D., automobilis registruotas jos vardu, pirktas lizingu. 2020 m. gegužės 23 d., apie 18.00 val., vienas, būdamas Santariškių miškelyje, išėjęs pasivaikščioti, išgėrė 0,5 l alaus, turėjo su savimi pasiėmęs 0,5 l alaus skardinę. Miške vaikščiojo apie pusvalandį, bei per tą laiko tarpą po truputį suvartojo vieną skardinę alaus. Prieš tai automobilį „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatęs Santariškių gatvės gale, už ten esančio darželio. Grįžęs prie savo automobilio „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsisėdo už vairo bei išvažiavo namo. Nejautė išgerto alkoholio poveikio ir nuo 0,5 l alaus jo neturėtų būti, buvo tikras, kad vairuoti automobilį galės saugiai, todėl nusprendė pats vairuoti automobilį. Važiuojant automobiliu „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Santariškių gatvėje, pamatė iš paskos atvažiuojantį policijos automobilį su įsijungtais šviesos ir garso signalais, pagal kuriuos suprato, kad policijos pareigūnų yra stabdomas. Tuomet tvarkingai sustojo arti šaligatvio. Sustojus, prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnai, kiek tiksliai jų buvo, neįsidėmėjo, kurie paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Policijos pareigūnai, patikrinę jo pateiktus dokumentus, nurodė, kad jam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, paklausė, ar vartojo alkoholį. Į ką pastariesiems atsakė, kad ne per seniausiai vartojo alkoholį. Tuomet policijos pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu. Sutiko ir du kartus buvo tikrinamas jo blaivumas. Pirmojo patikrinimo metu jam buvo nustatyta apie 3 promilės, o po 10-15 minučių, antrojo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas. Sutinka, kad 2020 m. gegužės 23 d., apie 18.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. 0,5 litro alaus, bet nesutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu, kadangi buvo tikrintas iškart po alkoholio, t. y. alaus, vartojimo, dėl ko jam buvo nustatytas per didelis girtumo laipsnis, neatitinkantis išgerto 0,5 litro alaus. Todėl iškart policijos pareigūnų paprašė pristatyti jį į medicininę įstaigą dėl kraujo mėginio pridavimo tyrimui. Į ką policijos pareigūnas atsakė, kad bus pristatytas į policijos įstaigą ir dėl kraujo pridavimo turės kreiptis į tyrėją. Būdamas pristatytas į policijos įstaigą, iškart policijos pareigūnui paaiškino, kad nori priduoti kraują tyrimui, nes mano, kad jam nustatytas girtumo laipsnis per didelis. Į ką policijos pareigūnas atsakė, kad ateis kitas tyrėjas, į jį turės kreiptis. Tada, apie 22.00 val., jam būnant sulaikymo patalpoje, atėjo tyrėjas, į kurį galėjo kreiptis dėl kraujo pridavimo. Minėtas tyrėjas išrašė siuntimą ir tik apie 23.00 val. buvo pristatytas į medicininę įstaigą priduoti kraujo tyrimui. Pridavus kraują tyrimui, policijos pareigūnai jį atgal grąžino į policijos įstaigą, po ko buvo patalpintas į areštinę. Nori patikslinti, kad sutinka, jog buvo išgėręs alkoholio, t. y. 0,5 l alaus, bet nesutinka su jam nustatytu girtumo laipsniu. Įvykio vietoje patikrinimo metu policijos pareigūnai neįvykdė jo prašymo, t. y. iškart nepristatė į medicininę įstaigą dėl kraujo pridavimo, dėl ko kraują pridavė tik po 5 valandų nuo pirmo pūtimo. Dar nori papildyti, kad medicinos įstaigoje apžiūrėjęs jį gydytojas, išraše nurodė, kad jo sąmonė – normali, ūminės židininės neurologinės simptomatikos nėra, matavo kūno temperatūrą nustatė 37,3 laipsnius. Medicinos išraše apie tai, kad yra stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nieko nepažymėta, tai reiškia jo būklė buvo patenkinama ir tas faktas, kad antru pūtimu alkoholio matuokliu nustatė 1,2 promilės girtumo mažesnį laipsnį, reiškia, kad jeigu dar po pusvalandžio patikrintų jam neblaivumą, gal būtų apie 0,5 promilės girtumo laipsnis (b. l. 124-126).
Papildomai įtariamasis L. D. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Automobilis „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirktas lizingu ((duomenys neskelbtini)), automobiliu naudojasi sutuoktinė R. D., automobilis registruotas jos vardu. 2020 m. gegužės 23 d., dienos metu, apie 12.00 val., susitiko darbo reikalais su asmeniu, su kuriuo Molėtų pl. 9, Vilniuje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholinius gėrimus. Kavinėje jis gėrė alų, 5 proc. alkoholio stiprumo, išgėrė 4 bokalus, 0,5 litro talpos ir tris stikliukus (40 ml) trauktinės, 37 laipsnių alkoholio stiprumo. Tarp alkoholio vartojimo jis vis vaikščiojo į kavinės tualetą, buvo nuėjęs du kartus į tame pačiame pastate esančią parduotuvę Maximą. Po kelių valandų, apie 17.40 val., sėdo už automobilio „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, būdamas neblaivus. Pripažįsta, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam važiuojant Santariškių g. 7, Vilniuje, apie 18.00 val., jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai paaiškino sustabdymo priežastį, paprašė pateikti dokumentus. Buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu. Pūtė keliolika kartų, nes nesigavo. Kai įpūtė pirmą kartą, alkotesteris parodė 2,47 promilių, o antru – 1,87 promilių. Buvo sulaikytas už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam. Dėl savo elgesio ir veiksmų nuoširdžiai gailisi. Ateityje pažada nedaryti nusikalstamų veikų. Šiuo metu niekur nedirba. Šeimą išlaiko sutuoktinė. Transporto priemonė reikalinga sutuoktinei darbo reikalais bei šeimos reikalais. Prie apklausos pateikia mokėjimo nurodymo išrašą už automobilio laikymą saugojimo aikštelėje (b. l. 131-133).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 23 d., dirbo nuo 09.00 val. iki 23.00 val. 2020 m. gegužės 23 d., apie 12.00 val., į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, esantį Molėtų pl. 9, Vilniuje, kuriame jis dirba, atėjo du restorano pastovūs lankytojai. Vieną lankytoją pažįsta kaip L., o kitą kaip I. L. yra stambaus kūno sudėjimo, šviesiais plaukais, apie 180 cm ūgio, apie 40 metų amžiaus. I. yra smulkaus kūno sudėjimo, juodos spalvos plaukų, apie 40 metų amžiaus, su barzda. I. ir L., atėję į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, sėdėjo lauko terasoje. L. ir I., sėdėdami restorano patalpose, užsakinėjo alkoholinius gėrimus, kiek atsimena, alų, degtinę, brendį, „Jagermeister“, kuriuos, kiek jis matė, ir vartojo. Darbo metu juos pavaišino kepta duona, kitų maisto patiekalų, kiek atsimena, jie neužsakinėjo. L. per visą tą laiką, kol buvo restorane, du kartus buvo išėjęs iki šalia esančios parduotuvės „Maxima“, po ko vėl sugrįžo į restoraną. Jis ateidavo iki baro, dažnai nueidavo iki tualeto, tačiau iki apie 17.45 val. buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. gegužės 23 d., apie 17.45 val., į jį kreipėsi restorano „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. V., kuri pasakė, kad L. ir I. paprašė atnešti sąskaitą ir tarpusavyje kalbėjo, kad ruošiasi vairuoti automobilį. V. V. buvo sunerimusi ir prašė jo iškviesti policijos pareigūnus, nes matė, kad L. ir I. vartojo alkoholinius gėrimus ir yra neblaivūs. Pati V. V. policijos nekvietė, paprašė jo tai padaryti. Jis išėjo į lauką, nuėjo iki parduotuvės „Maxima“ įėjimo, kur stebėjo L. ir I. Norėjo įsitikinti, ar jie tikrai žada vairuoti automobilį, nes nenorėjo melagingai pranešti informacijos policijos pareigūnams. Stovėdamas prie parduotuvės „Maxima“ pamatė, kad I. ir L. atsisėdo į automobilio „Opel“, kaip jam pasirodė, „Insignia“, automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. atsisėdo už automobilio vairo, o I. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. Pamatęs, kad L. pradėjo vairuoti automobilį, apie tai iš karto pranešė policijos pareigūnams ir nurodė jų judėjimo kryptį. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo link Santariškių gatvės. Prieš išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės L. vairuodamas automobilį vos neatsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį, atsimena tik, kad tai buvo minivenas, šviesiai pilkos spalvos, už jo vairo sėdėjo jauna moteris, markės ir modelio bei valstybinių numerių minėto automobilio neprisimena. Toliau L., vairuodamas savo automobilį, Santariškių ir Santaros gatvės sankryžoje galimai kliudė apsauginį kelio bortą, nes matė, kad jo automobilis sulingavo, tačiau smūgio negirdėjo. Mano, kad jei L. buvo kliudęs apsauginį kelio bortą, jis būtų apgadinęs kairįjį automobilio šoną, nes tuo metu suko į kairę. Po to, kai L. nusuko į Santariškių gatvę, jo vairuojamo automobilio nematė. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 19-21).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ dažnai ateina du iš matymo pažįstami lankytojai, kurių vardai L. ir I. L. yra stambaus kūno sudėjimo, šviesiais plaukais, apie 180 cm ūgio, apie 40 metų amžiaus. I. yra smulkaus kūno sudėjimo, juodos spalvos plaukų, apie 45 metų amžiaus. L. ir I. į restoraną atėjo 2020 m. gegužės 23 d., apie 12.00 val., ir atsisėdo lauko terasoje. Matė, kad I. ir L. užsakinėjo alkoholinius gėrimus, gėrė alų po 6 bokalus 0,5 litro talpos, ir po vieną bokalą 0,25 litro talpos, degtinę „Russkij standart“, po maždaug keturis šotus 40 ml talpos, brendį, galimai po 4-5 šotus 40 ml talpos, ir „Jagermeister“, kiek tiksliai gėrimų išgėrė, nežino, tačiau žino, kad gėrė daug alkoholinių gėrimų ir jų sąskaita buvo virš 100 eurų, o sąskaitoje buvo tik vienas užkandis. Kadangi 2020 m. gegužės 23 d. buvo puikus ir šiltas oras, beveik visi jų restorano lankytojai sėdėjo lauko terasoje ir juos aptarnavo ji ir kita restorano padavėja T. K. Matė, kad L. buvo du kartus nuėjęs iki parduotuvės „Maxima“, kuri yra šalia jų restorano. Jis buvo stipriai neblaivus, keistai manevravo su prekių vežimėliu automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl ko pritraukė nemažai praeivių dėmesio. 2020 m. gegužės 23 d., apie 17.45 val., būdama lauko terasoje ir aptarnaudama kitus lankytojus, išgirdo, kaip L. pasakė I., kad jam reikia parvairuoti automobilį, o vėliau jie su I. toliau galės gerti. Tuo metu, kai L. buvo nuėjęs iki parduotuvės „Maxima“, matė, kad jis nupirktas prekes įdėjo į automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai pilkos spalvos. Išsigandusi, kad L. vairuos automobilį būdamas neblaivus, apie tai papasakojo bendradarbiui virėjui D. M. ir paprašė jo iškviesti policijos pareigūnus. D. M. persirengė ir nuėjo iki parduotuvės „Maxima“, kur stebėjo, ar L. ruošiasi vairuoti automobilį, o ji viską stebėjo iš restorano vidaus. Matė, kad L. atsisėdo už automobilio vairo, šalia jo į priekinę keleivio vietą atsisėdo I., po ko automobilis pajudėjo. Toliau automobilio nestebėjo. D. M. vėliau jai pasakojo, kad matė, kaip L. ar I. sumokėjo už parkingą, po ko jie toliau nuvažiavo automobiliu iš automobilių stovėjimo aikštelės. D. M. jai sakė, kad automobilį ir toliau vairavo L. L. ir I. į jų restoraną ateina dažnai, manė, kad jie gyvena netoliese, todėl iš pradžių galvojo, kad jie atėjo pėsčiomis (b. l. 27-29).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 23 d. pamainą pradėjo 12.00 val. ir dirbo iki 23.00 val. 2020 m. gegužės 23 d., apie 12.15 val., į restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji dirba, užėjo du klientai, kurie dažnai užsuka į šį restoraną, todėl ji juos iš matymo pažįsta, vieno iš jų vardas yra L., jis yra stambesnio kūno sudėjimo, neaukštas, apie 45 m. amžiaus, o kitas, kiek ji žino, yra vardu I., jis yra tamsiais plaukais, apie 45 m. amžiaus, aukštesnis, koks gali būti jo ūgis, ji nežino. Užėję į minėtą restoraną, L. ir I. atsisėdo lauko terasoje, ji juos aptarnavo. Būdami restorane jie užsisakė alaus, degtinės, brendžio ir ji matė, kad jie abu šį alkoholį vartojo. L. ir I. restorane buvo iki maždaug 17.00-18.00 val. Kada tiksliai jie išėjo, ji nežino, nes nežiūrėjo į laikrodį. Tačiau jiems išėjus iš restorano „(duomenys neskelbtini)“ ji matė, kad jie abu nuėjo prie automobilio, koks tai buvo automobilis, pasakyti negali, nes nematė, jį užstojo kiti automobiliai. Kaip L. ir I. įlipo į automobilį ir išvažiavo, ji taip pat nematė. L. ir I. būnant restorane ji girdėjo, kaip jie tarpusavyje kalbėjosi, jog reikia susirasti, kas parvairuos automobilį, tačiau, ar jie rado, kas jiems automobilį parvairuos, ar nusprendė vairuoti patys, ji nežino. Vėliau kalbėjo su bendradarbe V. V., kuri taip pat dirba restorane „(duomenys neskelbtini)“, ir ši jai papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) restorane dirbantis D. M. pranešė policijai apie tai, kad L. ir I. neblaivūs išvažiavo automobiliu, nes jis pats matė, kaip jie važiavo. Kuris iš jų vairavo, ji nežino, jai V. V. nepasakojo, o ji pati nematė. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 23-25).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiąja patrule. 2020 metų gegužės mėnesio 23 dieną patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu A. Z. (A. Z.), apie 17.50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Molėtų pl. 9, neblaivus kavinės klientas planuoja važiuoti su automobiliu „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo metu automobilis yra parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojas sėdi automobilyje. Vykstant į Molėtų plentą gavo papildomą informaciją radijo ryšio priemone, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuvažiavo link Santariškių gatvės. Apie 18.00 val., važiuodami Santariškių gatve, pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, buvo sustabdytas ties Santariškių g. 7 pastatu. Stabdant automobilį jis vingiavo po kelią, vairuotojas buvo užvažiavęs ant šaligatvio, todėl apgadino savo vairuojamo automobilio priekinę dešinės pusės padangą. Kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z. priėjo prie automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Prie automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Patikrinus vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo L. D. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Su patrulio V1851 pagalba L. D. buvo patikrintas blaivumas. 2020 m. gegužės 23 d., 18.20 val., pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, 18.35 val., antrojo patikrinimo metu nustatytas 1,87 promilės girtumas. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS. Apžiūrėjus automobilį, matėsi nubrozdinimai ant priekinio automobilio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno, priekinio dešinės pusės žibinto, nubrozdinimai ant dešinės pusės veidrodėlio. Matėsi, kad po automobiliu yra kabanti, nepritvirtinta arba apgadinta variklio apsauga. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko. pl. 21, Vilniuje. Vairuotojas L. D. apie 18.20 val., buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Visą įvykį filmavo su Body kameromis 9011 ir 9001 (b. l. 12-14).
Papildomai liudytoja E. J. parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. savo tarnybiniame automobilyje tą dieną neturėjo alkoholio kiekio matuoklio (buvo metrologinėje patikroje), todėl į pagalbą atvyko kelių policijos patruliai V1851. L. D. buvo patikrintas blaivumas. Pirmą kartą blaivumą nustatinėjo ji kartu su kelių policijos pareigūnu (vyriškiu), o vairuotojas labai ilgai negalėjo tinkamai papūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Į neblaivumo nustatymo aktą abu pūtimo rodmenis rašė kolega A. Z. Ką jis į Neblaivumo nustatymo aktą rašė ir kaip, ji nekontroliavo. Šiuo metu pūtimo parodymų ji neatsimena (b. l. 16-17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 23 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule E. J., apie 17.50 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Molėtų pl. 9, neblaivus kavinės klientas planuoja važiuoti su automobiliu „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilis yra parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuotojas sėdi automobilyje. Vykstant į Molėtų plentą gavo papildomą informaciją radijo ryšio priemone, kad automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nuvažiavo link Santariškių gatvės. 2020 m. gegužės 23 d., apie 18.00 val., važiuodami Santariškių gatve, pastebėjo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą buvo sustabdytas ties Santariškių g. 7 pastatu. Stabdant automobilį jis vingiavo po kelią, vairuotojas buvo užvažiavęs ant šaligatvio, todėl apgadino savo vairuojamo automobilio priekinę dešinės pusės padangą. Kartu su kolege priėjo prie automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Prie automobilio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras. Patikrinus vairuotojo dokumentus paaiškėjo, kad prie vairo sėdėjo L. D. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Savo tarnybiniame automobilyje tą dieną neturėjo alkoholio kiekio matuoklio (buvo metrologinėje patikroje), todėl į pagalbą atvyko kelių policijos patruliai V1851. L. D. buvo patikrintas blaivumas. Kas tiksliai nustatinėjo vairuotojui blaivumą, jis tiksliai pasakyti negali, nes šalia jo stovėjo ir kelių policijos pareigūnas, ir jo kolegė E. J., o vairuotojas labai ilgai negalėjo tinkamai papūsti į alkoholio kiekio matuoklį. 2020 m. gegužės 23 d., 18.20 val., pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas. Neblaivumo nustatymo aktą pradėjo pildyti jis, pirmojo pūtimo rezultatą į aktą rašė jis, o laiką užrašė tiksliai tuo metu, kai vairuotojas įpūtė į alkoholio kiekio matuoklį, pasižiūrėjęs į savo rankinį laikrodį – 18.20 val. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito kelių policijos pareigūnas jam pateikti negalėjo, nes, kol jis pildė specialų Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą, matuoklis užgeso. Antrą vairuotojo blaivumo nustatymą vykdė kelių policijos pareigūnas, kuris jam pasakė pūtimo rezultatą – 1,87 promilės, o laiką parašė vėl pasižiūrėjęs į savo rankinį laikrodį – 18.35 val. Neblaivumo nustatymo akte kažkokius įrašus darė kolegė E. J. Vairuotojas L. D. negalėjo eiti tiesia linija – pėda už pėdos, stovėdamas pirštu nepataikė į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS. Apžiūrėjus automobilį, matėsi nubrozdinimai ant priekinio automobilio bamperio, priekinio dešinės pusės sparno, priekinio dešinės pusės žibinto, nubrozdinimai ant dešinės pusės veidrodėlio. Matėsi, kad po automobiliu yra kabanti, nepritvirtinta arba apgadinta variklio apsauga. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Minsko. pl. 21, Vilniuje. Vairuotojas L. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Visą įvykį filmavo su Body kameromis 9011 ir 9001 (b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020 m. gegužės 23 d. patruliuojant kartu su vyriaus. patrule E. Č., apie 18.00 val., gavo pranešimą, kad patrulis V9011, Vilniaus m., Santariškių g. 7, sustabdė automobilį ,,Opel“, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus. V9011 patruliai neturėjo galimybės patikrinti vairuotojo blaivumo, todėl jis su kolege E. Č. nuvyko suteikti pagalbos, nes buvo netoliese. Jie tarnybiniame automobilyje V1851 turėjo alkoholio kiekio matuoklį ,,Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761. Atvykus padavė alkoholio kiekio matuoklį rinktinės „Vytis“ V 9011 pareigūnui, automobilio ,,Opel“ vairuotojui padavė alkoholio kiekio matuoklio vamzdelį, kad pats išsipakuotų. Vairuotojui blaivumą matavo rinktinės „Vytis“ V9011 pareigūnė. Pastebėjo, kad vairuotojas pūtė gal 10 kartų, pūtimo metu užkišdamas liežuviu vienkartinį alkoholio kiekio tikrinimo vamzdelį, kol alkoholio kiekio matuoklis parodė vairuotojo girtumą. Paklausė rinktinės „Vytis“ V9011 pareigūnės, koks vairuotojo neblaivumas, ji pasakė 2,47 promilės, po ko jam pareigūnė padavė alkoholio kiekio matuoklį, nuo kurio nurašė į alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą pūtimo rodmenis ir laiką – 18.20 val., tačiau nespėjo atspausdinti alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito, nes matuoklis užgeso, išsijungė. Norint išimti iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenis per kompiuterį reikia jungties, kuri jungiasi su alkoholio kiekio matuokliu ir kompiuteriu, tačiau šios jungties automobiliuose jie neturi. Neturint šios jungties negali išimti alkoholio kiekio matuoklio rodmenų. Taip pat nuvykus į Vilniaus apskrities VPK OVS tos jungties taip pat nebuvo. Tokias jungtis turi Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės būrio vadai, kurie tokiu metu jau nedirbo, todėl ir savo darbovietėje, Mėnulio g. 11, Vilniuje, taip pat informacijos iš alkoholio kiekio matuoklio atspausdinti negalėjo. Antrą kartą neblaiviam vairuotojui pūsti į alkoholio kiekio matuoklį davė jis. Vairuotojui 18.30 val. buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumas, rodmenis ir laiką pats įrašė alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvitą atspausdino ir padavė rinktinės „Vytis“ pareigūnams. Kas buvo rašoma Neblaivumo nustatymo akte, jis nematė, jo tik galėjo paklausti, koks nustatytas neblaivumas antru pūtimu. Ar jo klausė antro pūtimo laiko, jis neatsimena. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale pildė ir kitas eilutes, žurnalo lapų kopijas pateikia prie apklausos. Vairuotojas L. D. minėto žurnalo grafoje „Asmens parašas („su tikrinimo rezultatais susipažinau“ arba žyma, kad atsisakė pasirašytinai susipažinti) pasirašė. Užpildęs žurnalą ir pasiėmęs alkoholio kiekio matuoklį, grįžo į tarnybinį automobilį. Sulaukęs kolegės, išvyko toliau dirbti. Su neblaiviu vairuotoju toliau dirbo rinktinės „Vytis“ pareigūnai (b. l. 31-33).
Papildomai J. S. parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d. patruliuojant, apie 18.00 val., gavo pranešimą, kad rinktinės „Vytis“ V 9011, Vilniaus m., Santariškių g. 7, sustabdė automobilį ,,Opel“, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, bei neturėjo galimybės patikrinti vairuotojo blaivumo. Nuvyko jiems padėti. Tarnybos metu tarnybiniame automobilyje V1851 buvo vienintelis alkoholio kiekio matuoklis ,,Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761, kurį atvykus padavė V 9011 ekipažo pareigūnui. Automobilio Opel vairuotojui padavė alkoholio kiekio matuoklio vamzdelį, kad pats išsipakuotų. Vairuotojui blaivumą matavo rinktinės „Vytis“ V 9011 pareigūnė. Paklausė rinktinės „Vytis“ V 9011 pareigūnės, koks vairuotojo neblaivumas, ji pasakė 2,47 promilės, po ko jam pareigūnė padavė alkoholio kiekio matuoklį, nuo kurio nurašė į alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą pūtimo rodmenis ir laiką – 18.20 val., tačiau nespėjo atspausdinti alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito, nes matuoklis užgeso, išsijungė. Alkoholio kiekio matuoklis ,,Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761 buvo veikiantis, nesugedęs, su 2020-m. sausio 14 d. atlikta patikra (patikros sertifikatas Nr. 1203772), kuri galioja iki 2020 m. liepos 17 d. Todėl antrą kartą įtariamajam pučiant jis veikė, kadangi buvo veikiantis. Jis paprasčiausiai išsijungė, nes ilgai pildė žurnalą ir jį nuolat kalbino kiti pareigūnai, įtariamasis, ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvitas atspausdintas nebuvo. Alkoholio kiekio matuoklis turi energijos taupymo funkciją, po kelių minučių išsijungia ir tuo momentu nėra galimybės atspausdinti alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito, nes po to įjungus ankstesnių alkoholio kiekio rodmenų matuoklis nerodo. Norint išimti iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenis reikia specialiu laidu – jungtimi jungti matuoklį prie kompiuterio, kuriame turi būti speciali programa. Šios jungties automobiliuose jie neturi. Abu įtariamojo pūtimai buvo atlikti tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761. Ar laikas alkoholio kiekio matuoklyje sutampa su realiuoju laiku, pasakyti negali. Mano, kad įtariamojo atliktų pūtimų laikas teisingas alkoholio kiekio matuoklio išraše. Kaip tarnybiniuose vaizdo registratoriuose nustatomas laikas, jis nežino (b. l. 37-39).
Objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš pareigūnų tarnybinio automobilio apžiūra: „V9011 JRM 963_ch1_20200523175004_20200523182003“, „V9011 JRM 963_ch2_ 20200523174959_20200523181953“. Vaizdo įraše pavadinimu „V9011 JRM 963_ch1_ 20200523175004_20200523182003“, kurio ekrano viršuje, dešinėje, matomi skaičiai – 2020 m. gegužės 23 d., 17:50:04, matomas tarnybinio automobilio vidus, kuriame sėdi pareigūnai. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai gauna iškvietimą apie galimai neblaivų vairuotoją, Molėtų pl. 9, Vilniuje, ir vėliau, kaip sustabdo šio vairuotojo automobilį. Vaizdo įraše pavadinimu „V9011 JRM 963_ch2_20200523174959_20200523181953“, kurio ekrano viršuje, dešinėje, matomi skaičiai – 2020 m. gegužės 23 d., 17:49:59, užfiksuota, kaip sustabdomas automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio ,,Opel“ išlipa vairuotojas, kuris lipdamas suklumpa, susvyruoja, bet užsilaiko už durelių. Vyras, stovėdamas šalia ,,Opel“ automobilio galinės dalies, nežymiai svirduliuoja (b. l. 57-58).
Taip pat objektų apžiūros protokole užfiksuota 5 vaizdo įrašų iš pareigūno vaizdo registratoriaus „Bodycam“ apžiūra: „2020_0523_175906_109“, „2020_0523_180406_110“, „2020 _0523_180950_111“, „2020_0523_181450_112“, „2020_0523_181949_113“. Vaizdo įraše „2020 _0523_175906_109“ matyti, kad pareigūnų sustabdytą automobilį ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. D. Išlipdamas iš automobilio jis suklumpa. Girdimas pareigūnės balsas, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Girdimas pareigūno balsas, jog atrodo, kad L. D. vairuotas automobilis apgadintas. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0523_180406_110“ matomas policijos tarnybinio automobilio vidus. Pareigūnė dirba kompiuteriu. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0523_180950_111“ užfiksuota, kaip pareigūnai klausia L. D., prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus. Privažiuoja kitas policijos ekipažas, kurio pareigūnas paduoda pareigūnei alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnė pakviečia L. D., kad išpakuotų alkoholio kiekio matuoklio vamzdelį. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0523_181450_112“ užfiksuota, kaip L. D. bando pūsti į alkoholio kiekio matuoklį. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_ 0523_181949_113“ užfiksuota, kaip pareigūnė nurodo, kad L. D. pripūtė 2,47 promiles, o pareigūnas pareigūnei nurodo pūtimo laiką – 18.20 val. (b. l. 59-61).
Kitame objektų apžiūros protokole užfiksuota kitų 5 vaizdo įrašų iš pareigūno vaizdo registratoriaus „Bodycam“ apžiūra: „2020_0523_182448_114“, „2020_0523_182947_115“, „2020_ 0523_183446_116“„2020_0523_183945_117“, „2020_0523_184444_118“. Vaizdo įraše „2020_ 0523_182448_114“ užfiksuota, kaip bandoma patikrinti L. D. blaivumą. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0523_182947_115“ policijos pareigūnė nurodo, jog pirmu pūtimu L. D. pripūtė 2,47 promilės. Vaizdo įraše pavadinimu „2020_0523_183446_116“ policijos pareigūnas nurodo, jog antru pūtimu L. D. pripūtė 1,87 promilės. Vaizdo įrašuose pavadinimais „2020_0523_183945_117“ ir „2020_0523_184444_118“ užfiksuota, kaip pareigūnai pildo dokumentus, kalbasi tarpusavyje, taip pat su L. D. (b. l. 62-64).
Taip pat objektų apžiūros protokole užfiksuota 2020 m. gegužės 23 d. 41 vaizdo įrašo iš restorano „(duomenys neskelbtini)“, Molėtų pl. 9, Vilniuje, apžiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuotos kavinės patalpos ir jose esantys žmonės (b. l. 54-56).
Kitame objektų apžiūros protokole apžiūrėtas UAB „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovo D. K. pateiktas 2020 m. gegužės 23 d. vaizdo įrašas, pavadinimu „22 (23-05-20 12'00'42)“ iš parduotuvėje „Maxima“, Molėtų pl. 9, Vilniuje, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Vaizdo įraše matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Vaizdo įraše užfiksuotos L. D. judėjimo kryptys (b. l. 47-48).
Kitame objektų apžiūros protokole užfiksuota UAB „Maxima LT“ regiono apsaugos vadovo D. K. pateiktų 2020 m. gegužės 23 d. vaizdo įrašų pavadinimais „05 (23-05-20 12'00'05)“ ir „05 (23-05-20 14'51'50)“ iš parduotuvėje „Maxima“, adresu Molėtų pl. 9, Vilniuje, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Pirmame vaizdo įraše pavadinimu „05 (23-05-20 12'00'05)“ dešinėje pusėje matomos parduotuvės kasos, savitarnos kasa, priekyje matomos stiklinės durys, kurių viena dalis pravira. Kairėje matomos parduotuvių vitrinos. Antrame vaizdo įraše pavadinimu „05 (23-05-20 14'51'50)“ dešinėje pusėje matomos parduotuvės kasos, savitarnos kasa, priekyje matomos stiklinės durys, kurių viena dalis pravira. Kairėje matomos parduotuvių vitrinos. Vaizdo įraše užfiksuotas L. D. apsipirkimas parduotuvėje (b. l. 49-50).
Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad L. D. alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 pirmuoju tikrinimu 18.20 val. nustatytas 2,47 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.35 val. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 65).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 kvite nurodyta, kad 2020 m. gegužės 23 d., 18.30 val. L. D. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 66).
Išraše iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761 atminties nurodyta, kad L. D. 2020 m. gegužės 23 d. pirmuoju tikrinimu 18:12:30 val. nustatytas 2,47 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 18:30:27 val. nustatytas 1,87 promilės neblaivumas (b. l. 72).
Iš savanoriško daiktų ir dokumentų protokolo matyti, kad L. D. savanoriškai pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. D. kraujyje, paimtame 2020 m. gegužės 23 d., 22.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,57 promilės etilo alkoholio (b. l. 74-76).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis bamperis, dešinės pusės daugybiniai pažeidimai, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės veidrodėlis, apgadinta variklio apsauga (b. l. 79-83).
VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – R. D. (b. l. 77).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė automobilio „Opel Astra Sports Tourer“ kaina Lietuvoje yra 12 132 Eur be PVM, su PVM – 14 680 Eur (b. l. 78).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“ Sports Tourer+, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, L. D. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina liudytojų D. M., V. V., T. K., E. J., A. Z., J. S., ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenų duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gauti prašymai atleisti kaltinamąjį L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jo tėvo B. D. atsakomybėn. B. D. prašyme nurodo, jog laiduoja už savo sūnų L. D., kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis (B. D.) yra nepriekaištingos reputacijos, daugelį metų ėjo vadovaujamas pareigas (duomenys neskelbtini), šiuo metu pensininkas. Teismo posėdžio metu B. D. nurodė, kad sūnus alkoholiu nepiktnaudžiavo. Kiek jam žinoma, sūnus neturėjo nuobaudų darbe, administracinių nusižengimų taip pat nedarė. Sūnus pakankamai nukentėjo, nes prarado statutine pareigas, pareigūno pensiją ir teisę vairuoti. Mano, kad tai jam rimta pirma ir paskutinė pamoka. Dabar jie gyvena atskirai, tačiau prieš karantiną susitikdavo dažnai, turi sodą, kuriame darbuojasi. Apie įvykį sūnus pats papasakojo, atsiprašė, sakė, kad padarė klaidą. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Kaltinamasis L. D. patvirtino, kad tėvas jam yra autoritetas. Matosi dažnai, ypač mokslo metais, kadangi vaikai po mokyklos eina pas senelius, iš jų vaikus ir pasiima.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. D. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 103-105), per pastaruosius 5 metus vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą yra sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 159-176). Viso proceso metu jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir L. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, B. D. yra pateikęs prašymą perduoti L. D. jo atsakomybei pagal laidavimą.
Pateikti duomenys patvirtina, kad B. D. neteistas, per 5 metus nebaustas administracine tvarka. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Teismo įsitikinimu, tarp B. D. ir L. D. susiklosčiusių santykių pobūdis, jų giminystė leidžia pagrįstai konstatuoti, jog jis gali daryti teigiamą poveikį L. D. Todėl konstatuotina, jog B. D. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.
Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, L. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas pažymi, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad kaltinamasis visiškai išvengia teisinių pasekmių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymu, kadangi BK 40 straipsnio 6-8 dalių nuostatos (t. y. laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo bei pasekmės, jei asmuo per laidavimo terminą padaro naują nusikalstamą veiką) taip pat yra skirtos ir tam, kad drausmintų asmenį, padariusį nusikalstamą veiką bei atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Įvertinus L. D. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje nustatytas laidavimo terminas. Kadangi kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi ir teismų praktika, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, tarp jų ir turto konfiskavimo, ir jų parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal teismų praktiką tai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
L. D. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. jis valdė transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaip minėta, L. D. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, o nustatytas neblaivumo laipsnis nedaug viršijo įstatymo numatytą, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė. Savo poelgį jis vertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuri patvirtina, jog priešingas teisei elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio, tačiau ir tai, kad automobilį valdė mieste, intensyvaus eismo metu, specialiosios teisės atėmimo terminas nustatytinas didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Nustatyta, kad L. D., būdamas neblaivus, vairavo automobilį Opel Astra Sports Tourer+, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), taigi, teismas neturi pagrindo manyti, kad automobilio savininkas, lizingo sutarties pagrindu perleisdamas automobilį, žinojo, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Vis tik pagal BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Opel Astra Sports Tourer+ vidutinė vertė su PVM yra 14680 eurų. Atsižvelgus į L. D. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos poveikio priemonės vertę pinigais. Tačiau, įvertinus teigiamą kaltinamojo asmenybę, jo nuoširdų gailėjimąsi, taip pat tai, kad nustatytas pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai daro reikšminga asmens turtinę padėtį (SODROS duomenimis, L. D. draudžiamosios pajamos sudaro 807,31 Eur), teismo manymu, visos automobilio vertės konfiskavimas būtų neproporcingas, neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties, todėl teismas sprendžia, kad tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek kaltinamojo asmenybę, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo bei teisingumo principus atitiktų konfiskuotino turto vertės 1/4 dalies konfiskavimas.
Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, o dar papildomai kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, ypač įvertinus tai, kad viena iš skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių yra piniginio pobūdžio, – kitos baudžiamojo poveikio priemonės jam netaikytinos.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 4 kompaktinės plokštelės ir USB atmintinė su vaizdo įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį B. D. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 24 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Opel Astra Sports Tourer+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 3670 (tris tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Kompaktines plokšteles (4 vnt.) ir USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
L. D. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
B. D. išaiškinti, kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.