Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybų vizija“ patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui (duomenys neskelbtini) bendruomenės centrui, trečiasis asmuo Šakių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro 8 688,60 Eur skolos, 1 831,56 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2016-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 316 Eur žyminio mokesčio bei 2 012,50 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Statybų vizija“ naudai.Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro 9,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

teismas neteisingai identifikavo tarp šalių kilusį ginčą bei jo pobūdį, kas turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Sutarties 11.2 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu sutarties sąlygos gali būti keičiamos. Sudarydamos sutartį rašytinės jos pakeitimo išlygos šalys nenumatė. Sutarties sąlygos nagrinėjamu atveju gali būti keičiamos ir šalys tai galėjo padaryti žodiniu susitarimu ir tokį susitarimą vėliau patvirtinti jų valią išreiškiančiais konkliudentiniais veiksmais;

teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.653 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas - sumažinti. Ši norma imperatyviai draudžia bet kuriai rangos sutarties šaliai sutarties kainą keisti vienašališkai. Tačiau ši norma jokiu būdu nekonkuruoja su jau minėtu sutarties laisvės principu ir iš jo išplaukiančia teise bendru sutarimu pakeisti sudarytos sutarties sąlygas;

teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro buvęs pirmininkas organizavo talkos darbus ir šios bendruomenės nariai prisidėjo prie seno mokyklos pastato nugriovimo bei po griovimo darbų atsiradusių šiukšlių išvežimo, nepatvirtina, kad šalys susitarė pakeisti 2011-12-21 ieškovės ir atsakovo sudarytoje rangos sutartyje sutartą rangos sutarties kainą, - yra nepagrįsta ir padaryta neteisingai pritaikius įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypus nuo susiformavusios šių normų taikymo praktikos. Teismo cituojamose bylose buvo sprendžiami ginčai dėl vienašališkų rangos sutarčių pakeitimo, kai nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl susitarimo pakeisti sutarties sąlygas fakto.

2013 m. birželio 27 d. Galutinio atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, jog bendra darbų (atliktų pagal sutartį) kaina pagal atliktų darbų perdavimo aktus yra 470 000 Lt, atitinkamai 136 121,41 Eur. Pretenzijas dėl tariamai jam nesumokėtų 30 000 Lt atsakovui teikta praėjus daugiau nei 2 metams, t. y. 2015 m. rugsėjo 29 d. 30 000 Lt suma sutampa su pinigų suma, apie kurios trūkumą abi sutarties šalys žinojo dar iki pagal sutartį atliekamų statybos darbų pradžios. Tik šioje vienintelėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta sveikais skaičiais išreikšta suma, o dalies kartu su ja pateiktame 2013 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo akte atlikti nurodomu laiku nebuvo įmanoma technologiškai;

neteisingai teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas, gindamasis nuo reikalavimo, pats pateikė dokumentus iš kurių matyti, kad iš tos 500 000 Lt (144 810,01 Eur) sumos atsakovas sumokėjo techninės priežiūros atstovui. Atsakovas 30 000 Lt sumokėjo už projektavimo ir konsultavimo sutartis, bet ne už techninę priežiūrą. Už pagal 2012 m. sausio 2 d. Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. TP 12-0101 jokia sąskaita atsakovui nebuvo pateikta ir atsakovas už statybos techninę priežiūrą niekam nemokėjo;

apeliantas nenurodo jokių motyvuotų pagrindų, dėl kurių teismo sprendimas būtų neteisėtas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad sutartis buvo pakeista žodiniu susitarimu. Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta po įvykusio viešojo pirkimo, tokiu atveju konkreti statybos kaina yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kuri negali būti keičiama be Viešojo pirkimo komisijos sutikimo. Pats atsakovas duodamas paaiškinimus teisme pripažino, kad Statybos darbų rangos sutartyje Nr. l 11221-1 nustatyta sutarties kaina PVM 500 000 Lt (144 810 ,01 Eur);

ieškovė atliko visus darbus, tačiau atsakovui trūko pinigų apmokėti paskutinį 2013-02-28 atliktų darbų aktą pagal PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) 8 688,60 Eur. sumai, nes iš projekto finansavimo lėšų apmokėjo projekto rengimo bei konsultavimo paslaugas teikiantiems asmenims. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu kėlė nepagrįstas pretenzijas ieškovei dėl dokumentų klastojimo, aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo teiginius, jog liudytojų parodymai patvirtina šalių sudarytos sutarties kainos keitimą;

ieškovė jokio pranešimo iš atsakovo – sutartyje nustatytu būdu keisti sudarytos su atsakovu 2011 m. gruodžio 21 d. Statybos darbų rangos sutartyje Nr.l 11221-1 nustatytos sutarties kainos – niekada nebuvo gavęs jokia forma, nei žodžiu, nei raštu ir jokių ketinimų, susitarimų su atsakovu jokia forma nei žodžiu, nei raštu nesudarė, tuo labiau neišreiškė tokios valios konkliudentiniais veiksmais;

ginčas kilęs dėl skolos už ieškovės tinkamai atliktą ir atsakovo priimtą statybos darbų rezultatą, kuris nebuvo apmokėtas, o ne dėl susitarimo pakeisti sutarties sąlygas fakto. Teismas, įvertinęs atsakovų liudytojų parodymus padarė pagrįstą išvadą, jog liudytojų nurodytos aplinkybės nepatvirtina buvus šalių susitarimui keisti sutarties sąlygas ir pagrįstai sprendė, jog atsakovas privalo apmokėti už atliktus darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka;

apelianto išvardintos aplinkybės negali patvirtinti šalių susitarimo dėl kainos keitimo egzistavimo fakto. Ieškovė nekėlė teisminių procesų iki tam tikro momento, tikėdama, kad gaus trūkstamą finansavimą skolai padengti. Ieškovė darbus atliko pagal sąmatą ir techninį projektą, sutarties kainos neviršijo, atsakovas darbus priėmė be išlygų, todėl kokius talkos darbus, kokioje apimtyje, teritorijoje rengė atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Statybos rangos darbus atliko darbuotojai, kurie buvo įdarbinti konkrečių darbų atlikimui UAB „Statybų vizija“; 2013-06-27 Galutinio darbų perdavimo priėmimo aktą, kuriame nurodyta atliktų darbų suma 470 000 Lt (136 121,41 Eur), pasirašė atsakovo pageidavimu. Sutartimi nustatyta, kad atsakovas ieškovei turi atsiskaityti pagal pateiktas tinkamai užpildytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertę. Sutarties kainą, laikantis sutarties sąlygų, užsakovas sumoka rangovui pagal pateiktą tinkamai surašytą PVM sąskaitą faktūrą; atsakovo neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodyta 30 000 Lt suma (8 688,60) Eur atitinka 2013 m. vasario mėnesio atliktų darbų akte ir pažymoje apie 2013 m. vasario mėnesį atliktų statybos ir remonto darbų vertę, kurie yra atsakovo priimti ir pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Nustatyta, kad ieškovė UAB „Statybų vizija“ ir apeliantas (atsakovas) (duomenys neskelbtini) bendruomenės centras 2011-12-21 sudarė rašytinę rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kuria šalys susitarė dėl „Pastato rekonstrukcijos į jaukius ir šiltus (duomenys neskelbtini) bendruomenės namus“, Nr. (duomenys neskelbtini). Visa sutarties kaina su PVM – 500 000 Lt (144 810,01 Eur). Pagal sutarties 6.3 punktą sutarties kainą apeliantas (užsakovas), laikantis sutarties sąlygų, sumoka ieškovei pagal pateiktą tinkamai surašytą PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaita faktūra išrašoma tik atlikus ir užsakovui priėmus joje nurodytus darbus, kurių detalizavimas turi būti pateiktas prie PVM sąskaitos faktūros pridėtame atliktų darbų akte. 2013 m. birželio 27 d. pasirašytas Galutinis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo apeliantas patvirtino, jog darbai atlikti laiku ir tinkamai, o bendra darbų kaina nurodyta 470 000 Lt (136 121,41 Eur). Apeliantas sumokėjo ieškovei 470 000 Lt, o 30 000 Lt (8 688,60 Eur), pagal 2013 m. vasario 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini), atsisako mokėti, motyvuojant tuo, jog buvo žodinis susitarimas sumažinti sutarties kainą iki 470 000 Lt.

Byloje kilo ginčas, - ar šalys susitarė žodžiu (konkliudentiniais veiksmais) sumažinti sutartimi sutartą kainą.

Kasacinis teismas tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad galimybė keisti sutartą darbų kainą priklauso nuo kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.653 straipsnio 5 dalis – imperatyvioji teisės norma, įtvirtinanti, kad, šalims rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms priimtinesniu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Atsakingas tinkamo kainos apibrėžimo būdo pasirinkimas užtikrina šalims teisinį apibrėžtumą, jų teisėtų lūkesčių apsaugą. Reglamentavimas, ribojantis galimybę keisti sutartą konkrečią rangos sutarties kainą, užtikrina, kad suderinta ir sutartyje įtvirtinta konkreti kaina nebus keičiama pagal kriterijus, kurie nenustatyti sutartyje ir nėra priimtini abiem sutarties šalims. Tai ypač svarbu statybos rangos sutarties šalims, atsižvelgiant į tai, kad darbų kainos yra santykinai didelės, atitinkamai jų keitimas, tiek didinant, tiek mažinant, yra reikšmingas šalims. Dėl to šalims, ypač jei statybos darbai yra jų veiklos sritis, keliamas reikalavimas statybos rangos sutartyse atsakingai apibrėžti darbų kainą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad rašytinėje sutartyje yra nurodyta konkreti darbų kaina (dėl to ginčo nėra), todėl atsakovas neturi teisės mažinti darbų kainos (CK 6.653 str. 5 d.). Tačiau, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šalys, sudariusios sutartį, bendru sutarimu gali keisti jos turinį. Pagal CK 6.192 straipsnio 4 dalį pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis), o kitais atvejais – kilus ginčui dėl sutarties, gali būti taikomas įrodinėjimo priemonių ribojimas (pav.: CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju, sudaryta rašytinė sutartis galėjo būti pakeista (galėjo būti mažinama kaina), šalims dėl to susitarus raštu, tačiau tokio susitarimo nebuvo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).

Sutarties 11.2 punkte numatyta, kad „sutarties šalių susitarimu gali būti keičiamos sutarties sąlygos, kurias pakeitus nebus pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai, jei tokiems sutarties sąlygų pakeitimams bus gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas“. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarytos sutarties pakeitimas turėjo būti sudaromas ne tik raštu (kaip ir pati sutartis), bet ir turint Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl sutarties sąlygų pakeitimų. Byloje apeliantas nepateikė įrodymų, jog yra įvykdyta ši sutarties sąlyga (gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas).

Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-611/2016).

Nustatyta, kad apeliantas teigia, jog dėl kainos sumažinimo (sutarties pakeitimo) buvo susitarta žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais. Nurodo, kad tą patvirtina šalių elgesys sutarties vykdymo metu ir po sutarties įvykdymo, t. y. 1) su atsakovu susiję asmenys (bendruomenės nariai) betarpiškai dalyvavo atliekant statybos darbus, 2) galutiniame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bendra atliktų darbų kaina nurodyta 470 000 Lt, 3) pretenzijas dėl nesumokėtų 30 000 Lt ieškovė pradėjo reikšti tik po dvejų metų, 4) neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 30 000 Lt suma išreikšta sveikais skaičiais ir sutampa su pinigų suma, apie kurios trūkumą abi sutarties šalys žinojo dar iki pagal sutartį atliekamų statybos darbų pradžios, 5) prie neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros pridėtuose 2013 m. vasario mėnesio atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti kai kurie darbai negalėjo būti atlikti nurodytu laiku technologiškai (2016 m. liepos 22 d. specialisto išvados). Ieškovė nurodo, kad nesitarė su apeliantu dėl sutarties kainos sumažinimo ir jokiais konkliudentiniais veiksmais tam nepritarė. Taip pat nurodo, kad: 1) nekėlė anksčiau teisminių ginčų dėl neapmokėtos sąskaitos faktūros, nes apeliantas žadėjo padengti skolą, 2) atliko visus darbus pagal sąmatą ir techninį projektą, apeliantas visus darbus priėmė be išlygų, 3) galutiniame atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte bendra atliktų darbų kaina nurodyta 470 000 Lt, nes to pageidavo apeliantas, siekiant pagrįsti Nacionalinės mokėjimo agentūros skirtą finansavimą (470 000 Lt), o tokio akto sudarymas sutartyje nėra numatytas, 4) neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 30 000 Lt suma atitinka 2013 m. vasario mėn. atliktų darbų aktuose ir pažymoje atliktus darbus ir jų vertę, o atliktų darbų aktai ir pažyma apelianto atstovo priimti ir pasirašyti, 5) apeliantas neapmokėjo skolos, nes pritrūko pinigų dėl jų panaudojimo apmokant kitiems asmenims sutarties projekto paruošimo (10 000 Lt) bei konsultavimo (20 000 Lt) išlaidas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, jog sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti sutarties sąlygą – sumažinti sutartyje nurodytą kainą. Byloje nepateikta įrodymų, jog šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas buvo aiški ir nedviprasmiška. Apelianto pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nėra pakankami pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje buvo šalių valios sutapimas dėl sutarties kainos sumažinimo. Pažymėtina, kad apelianto atstovas yra pasirašęs neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (30 000 Lt) ir prie jos pridėtus atliktų darbų priėmimo aktus bei pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus (t. 1, b. l. 75-80). Tai, kad 2013 m. vasario mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose nurodyti kai kurie darbai (pvz.: elektros instaliacijos įrengimo), apelianto nuomone negalėjo būti atlikti būtent 2013 m. vasario mėnesį, nesudaro pagrindo spręsti, jog jie nebuvo atlikti, t. y. galbūt jie buvo atlikti anksčiau, o tik įtraukti į galutinį vasario mėnesio atliktų darbų priėmimo aktą, todėl ši aplinkybė nėra reikšminga, vertinant sutarties pakeitimą. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė nėra atlikusi kokių nors darbų pagal sutartį, ar juos atlikusi netinkamai. Taigi, visi darbai pagal sutartį ir prie jos pridėtas objektinę ir lokalines sąmatas yra atlikti ir apelianto priimti, todėl apeliantas nepagrįstai atsisako apmokėti 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (30 000 Lt).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos išlaidos, susijusios su advokatės teisinėmis paslaugomis apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas), t. y. 750 Eur (t. 3, b. l. 41-43).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) bendruomenės centro, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovei UAB „Statybų vizija“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.