Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Linai Beniušienei, dalyvaujant Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Vitaliui Marozui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos persiųstas M. M. skundas. Skundu M. M. ginčija faktą, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalyje, todėl prašo panaikinti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 296 ir bylą nutraukti.

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsiliepime į skundą nurodyta, jog 2012 m. rugpjūčio 6 d. M. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (AM Nr. 050663, Nr. 296) už tai, kad jis 2012-08-06, apie 6.45 val., kartu su T. J. buvo sulaikyti išlipantys iš kelto, plaukusio iš Smiltynės į Naująją perkėlą, su trimis maišais žuvies (17 sterkų, 18 karšių, 1 salatis ir 1 perpelė), kuri buvo aiškiai su matomomis tinklų žymėmis. Minėti asmenys neturėjo su savimi žuvies įsigijimo dokumentų. Maiše taip pat buvo rasti šie drabužiai ir avalynė: guminiai batai iki kirkšnies, neperšlampantis apsiaustas, slidinėjimo kelnės su petnešomis, megztinis, sportinis kostiumas, neperšlampama striukė, šiukšlių maišų ritinėlis. Remdamasi protokole užfiksuotais duomenimis, taip pat vėliau surinktais įrodymais (T. J. ir M. M. paaiškinimais, nuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga), Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2012-08-20. nutarimu M. M. paskyrė administracinę nuobaudą (550,00 Lt dydžio baudą su žuvies konfiskavimu) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį.

M. M. paaiškino, jog su T. J. nusipirko žuvies iš žvejų. Persikėlus keltu į Klaipėdą ir nešant didelį maišą žuvies, juos sulaikė inspektorius. Buvo padaryta karta, tačiau jo manymu neteisėtai. Po to, inspektorius iškvietė Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekciją. Pareigūnai nustatė, kad žuvis buvo pagauta tinklais ir išrašė baudą. Tačiau jie neturėjo nei tinklų nei meškerių, buvo apsirengę sportiniais rūbais. Žuvį nusipirko už 300 Lt iš žvejų savo reikmėms, norėjo išrūkyti gimtadieniui. Pirkdami žuvį nematė, kas tame maiše yra, maiše rastus drabužius paliko žvejai. Kokia buvo žuvis maiše, taip pat nematė. Žuvį pirko prie krantinės iš žvejų. Už žuvį mokėjo draugas. Prieš tai buvo baustas už žvejybą Preiloje, kai viena moteris buvo jo prašiusi pagauti žuvies gandrui. Nidoje aplinkos apsaugos inspekcijoje dirba giminaitis J. S., jis iš keršto galėjo jam taip padaryti.

Liudytojas T. J. parodė, kad nusipirkę žuvies keltu grįžo namo, kai buvo sulaikyti inspektorių. Žuvį savo poreikiams paryčiais pirko prie krantinės ir norėjo išrūkyti. Jo šeima didelė, yra daug giminių. Draugas jam paskolino pinigų žuviai pirkti, paskolino virš 100 Lt. Maždaug prieš metus baustas už tai, kad gaudė be leidimo nėges.

Liudytojas Vitalis Marozas parodė, kad 2012-08-06 ryte inspektorius pastebėjo iš kelto išeinančius du vaikinus, su dideliu maišu ir nutarė patikrinti, kas maiše. Buvo iškviesta gyvosios gamtos inspekcija ir patikrinus maišą rado žuvies. Vyrai paaiškino, kad žuvis iš Juodkrantės. Buvo nutarta inspekcijos patalpose nuodugniai apžiūrėti kas yra maiše. Atvykus į inspekciją, maiše kartu su žuvimi buvo rasti drabužiai, guminiai batai, neperšlampamas apsiaustas, striukė. Prie bylos yra pridėtos nuotraukos. M. M. ir T. J. savo paaiškinimuose painiojosi, negalėjo nuosekliai nurodyti aplinkybių, taip pat ką veikė pastarąsias dvi dienas. Įtarta, kad žuvis sužvejota neteisėtu būdu ir surašytas protokolas. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas po dviejų savaičių, siekiant surinkti kuo daugiau duomenų ir įrodymų. Tą pačią dieną buvo nutarta imtis galimos brakonieriavo vietos paieškos. Nuvykus į Neringą ant marių kranto rasta laužavietė, kiti pėdsakai, kurie liudijo brakonieriavimą. Išėmus iš marių tinklus, buvo nustatyta, kad toje vietoje buvo brakonieriauta. Po dviejų savaičių M. M. bylos nagrinėjimo metu, nepateikė jokių įrodymų iš kur žuvis, todėl nutarta, kad žuvis buvo sužvejota neteisėtai. T. J. ir M. M. parodymai skyrėsi ir paaiškinimuose. Rasta žuvis buvo su aiškiomis tinklų žymėmis, tai rodo, kad žuvis buvo sugauta tą patį rytą. Maiše buvo ir kitos žuvys, kurių nenurodė pažeidėjas. Kritiškai vertinamas pasakymas, kad pirkimo - pardavimo sandoris turėjęs įvykti paryčiais apie 6 valandą ryto. Pagal susiklosčiusią praktiką paprastai žvejai grįžta į krantą tik po 9 valandos ryto. Brakonieriavimo įrankiai buvo rasti kartu su žuvimi. Atvykus į bylos nagrinėjimą, jie buvo gąsdinami, piktinamasi pareigūnų veiksmais. Pareiškėjas vykdė neteisėtą žvejybą, tai įrodo, kad pareiškėjas iš esmės piktinasi baudos dydžiu. Prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Liudytojas J. S. parodė, kad buvo sulaikyti du asmenys. Rugpjūčio 6 d. apie 6.45 val., belaukdamas kelto Nemuno g. 8, pastebėjo du vyrus, nešančius didelį maišą. Kilus įtarimui patikrino maišą ir jame rado dar tris maišus žuvies ir guminius batus. Apie tai pranešė gamtos apsaugos viršininkui. Atvažiavus viršininkui V. Marozui asmenys buvo perduoti inspekcijai. Kartu su juo sulakinat vyrus buvo ir kolega B. K.. Sulaikyti asmenys teigė, jog žuvį nusipirko, tačiau pirkimo dokumentų pateikti negalėjo. Vyrai paaiškino, kad rūbai sušlapo todėl juos sumetė į maišą, kieno tai rūbai jie neaiškino. M. M. jam ne giminė, tačiau kartą jį buvo matęs.

Liudytojas B. K. parodė, kad dirba Gamtos apsaugos departamento vyr. specialistu. Jo darbo vieta Neringoje ir kiekvieną dieną keltu keliasi į darbą. Rugpjūčio 6 d. prie kelto sutiko gamtos apsaugos vedėją, R. S., kuris kalbėjosi su dviem vyrais. Šalia vyrų buvo didelis maišas. Priėjus prie J. S. jis paaiškino, jog sulaikė du vyris, kurie nešėsi didelį maišą. Maiše buvo dar trys mažesni maišai su žuvimi, guminiai batai ir dar kažkokie daiktai. Vyrai neturėjo žuvies įgijimo dokumentų, todėl kilo įtarimas, kad jie yra brakonieriai. Guminiai batai buvo šlapi, todėl suprato, kad jie braidžiojo po vandenį. Vedėjas paskambino viršininkui V. Marozui ir juos perdavė Gyvosios gamtos inspekcijai. Vyrai atrodė išgėrę ir nieko negalėjo paaiškino iš kur maiše batai, žuvis sakė pirko. M. M. nepažinojo, tačiau pavardė buvo girdėta, nes M. M. jau buvo iškelta byla dėl brakonieriavimo.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirba Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje. Rugpjūčio 6 d. teko susitikti su M. M. ir T. J.. Viršininko pavedimu vyko į Neringą ieškoti brakonieriavimo pėdsakų. Tarp Pervalkos ir Preilos rado vietą, kurioje buvo degintas laužas, ir statomas tinklas, šalia laužo gulėjo pusplytė perrišta virve ir maisto likučiai. Brakonieriavimo vietoje buvo rastas tinklas. Matė sulaikytus asmenis ir jų turėtus daiktus. M. M. jau buvo sulaikytas už brakonieriavimą.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą). Minėtų taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2. punkte įtvirtinta, kad draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Minėtų taisyklių 20 punkte numatyta, kad šiurkštus šių taisyklių pažeidimas – tai žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar būdus, arba buvimas vandens telkinyje ar jo pakrantėje su draudžiamais žvejybos įrankiais, žvejyba draudžiamose vietose arba gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta arba tuo metu uždrausta, taip pat kitoks Taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žala žuvų ištekliams įvertinta daugiau kaip 3 MGL.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2012-08-06 protokolas Nr. 296 ( b.l. 4), 2012-08-06 Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Vitalio Marozo tarnybinis pranešimas (b.l. 7), 2012-08-08 J. S. tarnybinis pranešimas ( b.l. 8), 2012-08-06. A. Ž. tarnybinis pranešimas dėl brakonieriavimo ( b.l. 9), 2012-08-06 žvejybos įrankių išėmimo aktas Nr. LT-30-86 ( b.l. 10), patvirtina, kad M. M. inkriminuotu laiku ir vietoje žvejojo draudžiamu įrankiu. Pažymėtina, kad nors inspekcijos pareigūnai betarpiškai nematė, kaip M. M. žvejojo su draudžiamu nemėgėjiškos žūklės įrankiu ir tokiu būdu pagavo 17 sterkų, 18 karšių, 1 salatį ir 1 perpelę, tačiau anksčiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose nurodytos aplinkybės yra nuoseklios, tarpusavyje neprieštaraujančios ir leidžiančios daryti išvadą, kad M. M. atliko neteisėtus veiksmus, užtraukiančius administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalį. Be to, byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima manyti, kad pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti melagingas aplinkybes ar nepagrįstai apkalbėti M. M..

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio teisės pažeidimo procese administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pareikšti prašymus. M. M. su skundu pateikė prašymą apklausti liudytoju T. J.. Tačiau liudytojo T. J., kartu dalyvavusio darant pažeidimą parodymai, vertintini kritiškai, kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti įvykio aplinkybių versiją nenurodė, teismui išdėstė savo paaiškinimą, tačiau nepateikė papildomų įrodymų. Be to, pačiame skunde M. M. pripažįsta, kad gal nebūtų skundęs minėto nutarimo, jeigu ne didelė jam paskirtos baudos suma, taip pat reikalavimas sumokėti gamtai padarytą žalą. Šie argumentai leidžia manyti, kad iš esmės M. M. yra nepatenkintas tik jam paskirta sankcija už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atliko išsamų įvykio tyrimą, nepažeisdama įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog M. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl M. M. skundas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą Nr. 296.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.