- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-142-417/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03725-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- M. M.
- Kategorijos
- 42.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. skundas netenkintas ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas paliktas nepakeistas,
2012 m. rugpjūčio 6 d. M. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (AM Nr. 050663, Nr. 296) už tai, kad jis 2012-08-06, apie 6.45 val., kartu su T. J. buvo sulaikyti išlipantys iš kelto, plaukusio iš duomenys neskelbtini, su trimis maišais žuvies (17 sterkų, 18 karšių, 1 salatis ir 1 perpelė), kuri buvo aiškiai su matomomis tinklų žymėmis, be įsigijimo dokumentų.
Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2012-08-20 nutarimu M. M. pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskyrė administracinę nuobaudą – 550 Lt dydžio baudą konfiskuojant žuvį.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. šį nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi M. M. skundo netenkino ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį ir administracinę bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad įvykio dieną T. J. šviežios žuvies rūkymui buvo nusipirkęs iš žvejų. Tačiau kadangi Inspekcijoje dirba giminaitis J. S., su kuriuo santykiai priešiški, būtent jo pastangų dėka buvo apkaltintas nebūtų pažeidimu. Akcentuoja, kad brakonieriavimui skirtų įrankių neturėjo, o ir rūbų buvo tik vienas komplektas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas V. Marozo pateiktame atsiliepime į apelianto M. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti jos apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad M. M. pagrįstai pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
Administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu surinkta informacija pati savaime netampa įrodymu byloje, nes duomenys įrodymo statusą įgyja tik tuo atveju ir tik nuo to momento, kai teismas nusprendžia, kad teismui pateikti duomenys laikytini įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys vertintini kaip visuma, ir nė vienas iš šių duomenų nėra reikšmingesni prieš kitus surinktus duomenis.
Šiuo konkrečiu atveju svarbu pažymėti, kad teisės teorijoje įrodymai byloje klasifikuojami įvairiai. Vienas iš klasifikavimo kriterijų – pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai išskiriami į tiesioginius ir netiesioginius. Šioje byloje tiesioginiu laikytini tokie įrodymai, kuriais tiesiogiai, be tarpinių grandžių įrodinėjama į įrodinėjimo dalyką įeinanti aplinkybė, kaip šiuo atveju, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų parodymai apie jų nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu netiesioginiai įrodymai – tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Tarpiniai faktai – aplinkybės, buvusios prieš nagrinėjamą įvykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Bet kuriuo atveju būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis byloje aplinkybėmis. Tad, apygardos teismo nuomone, būtent anksčiau įvardytos aplinkybės – pas M. M. rasta žuvis su aiškiomis tinklų žymėmis, permirkę rūbai, guminiai batai, vėliau pažeidėjo nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtinantys nustatyti faktai – ant Marių kranto aptikta laužavietė, šalia jos skylėta pusplytė su pririšta virve, naudojama tinklams priskandinti, putplasčio plūdė, švieži basų kojų bei kiti pėdsakai, apygardos teismo nuomone, tik patvirtino minėtųjų pareigūnų parodymus bei sudaro vientisą sistemą M. M. kaltei pagrįsti.
Apygardos teismas netiki M. M. pateikta versija, kad žuvį jis su draugu T. J. įsigijo iš Juodkrantės žvejų, nes įvertinant paties M. M. baustumą už analogišką pažeidimą bei, kaip matyti iš apylinkės teisme apklausto T. J. parodymų, tokios patirties turi ir pastarasis, akivaizdu, kad M. M. su T. J. jau aiškiai žinojo, kaip elgtis, jei būtų sulaikyti pareigūnų. Juolab, kad ir M. M. parodymai apie tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, kuriam, t. y. jam ar T. J. reikėjo žuvies gimtadienio tariamam šventimui, iš esmės skiriasi. Be to, skiriasi ir M. M. nurodytos aplinkybės, kieno pinigais buvo sumokėta už žuvį, kurioje vietoje jos buvo nusipirkta, galiausiai, kam buvo reikalingi rasti šlapi rūbai.
Tad esant aptartų aplinkybių visumai, tenkinti M. M. apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo. Vadovaudamasis ATPK 302¹²str. 1 dalies 1 p., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.