Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10961-640/2011 pagal antstolio Dariaus Blizniko atstovės antstolės R. J. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „FF Lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio D. Blizniko atstovė antstolė R. J. prašė priteisti iš skolininko UAB „FF Lizingas“ antstolio D. Blizniko naudai 489 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad buvo atliekami vykdymo veiksmai pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą 2011 m. vasario 4 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-239-430/2010 dėl 1000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „FF Lizingas“ išieškotojo Č. A. naudai. Skola buvo išieškota 2011 m. balandžio 12 d. Skolininkui buvo įteiktas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo, tačiau skolininkas vykdymo išlaidų nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Vykdomojoje byloje Nr.0035/11/00337 antstolio D. Blizniko vardu patvarkymus priiminėjo pavaduojanti antstolė R. J. ir antstolio padėjėja A. P., kurių įgaliojimų atstovauti antstolį D. Blizniką šioje vykdomojoje byloje nėra, jie nebuvo pateikti ir skolininkui. Tik kreipiantis dėl vykdymo išlaidų priteisimo, teismui pateiktas dokumentas dėl antstolės R. J., o dokumentas dėl antstolio padėjėjos A. P. teisių nepateiktas net ir teismui. Todėl nėra pagrindo šių asmenų veiksmus laikyti teisėtais ir priskaičiuoti už juos vykdymo išlaidas (buvo pažeisti CK 2.132, 2.136, 2.137, 2.143 straipsniai).

2. Vykdomoji byla buvo pradėta neišsprendus būtinųjų vykdymo išlaidų sumokėjimo klausimo - byloje nėra jokio antstolio dokumento, patvirtinančio šių būtinųjų vykdymo išlaidų suskaičiavimą ir pasiūlymą Č. A. jas sumokėti. Taigi, taip buvo pažeistas Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punktas. Dėl šios priežasties šioje vykdomojoje byloje nebuvo pagrindo atlikti bet kokius vykdymo veiksmus ir priskaičiuoti vykdymo išlaidas.

3. Antstolis D. Bliznikas vykdo nemažai išieškojimų iš trečiųjų asmenų UAB “FF Lizingas” naudai. Taigi, šiuo atveju, antstolis turėjo nusišalinti nuo bet kokių veiksmų atlikimo UAB “FF Lizingas” atžvilgiu.

4. Vykdomoji byla Nr. 0035/11/00337 pradėta pagal 2011 m. vasario 4 d. vykdomąjį raštą, išduotą Č. A. civilinėje byloje Nr.2-239-430/2010. Antstoliui D. Bliznikui pateiktas ir kitas civilinės bylos Nr.2-239-430/2010 vykdomasis raštas dėl tokios pat 1000 Lt sumos išieškojimo iš UAB „FF Lizingas“ J. M. naudai. Taigi, antstolis žinojo, kad dėl išieškojimo iš to paties skolininko pagal tą pačią civilinę bylą yra kreipęsi du išieškotojai. Tačiau, siekiant dvigubų vykdymo išlaidų ir kitų tikslų, antstolis pradėjo ne vieną o dvi vykdomąsias bylas-Nr.0035/11/00337 ir Nr.0035/11/00338. Tai patvirtina ir tai, kad skolininkui UAB „FF Lizingas“ buvo siunčiamos registruotos siuntos vienu, o ne dviem vokais; visi patvarkymai šiose vykdomosiose bylose yra identiški, o dalis jų netgi bendri abiems vykdomosioms byloms. Tai taip pat yra šiurkštus proceso pažeidimas ir dėl to tokiems veiksmams vykdymo išlaidos nepriskaičiuotinos. Jei teismas nuspręstų, kad vykdymo išlaidos priteistinos, tokiu atveju dėl šių priežasčių pašto ir antstolio priimtų patvarkymų, taip pat antstolio atlyginimo išlaidos turėtų būti sumažintos per pusę. Šios informacijos įvertinimui teismas turėtų sujungti bylas, kuriose bus nagrinėjami UAB „FF Lizingas“ atskirieji skundai dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutarčių civilinėse bylose Nr.2-10963-534/2011 ir Nr.2-10961-640/2011, nes atskirieji skundai yra pateikti dėl abiejų nutarčių.

5. Nors skolininkas išieškotojo Č. A. prašė, kad jis nurodytų sąskaitą į kurią skolininkas galėtų pervesti įsiskolinimą, išieškotojas atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad išieškojimas bus vykdomas per antstolį. Taigi, tokiu būdu be jokio pagrindo buvo didinamos skolininko išlaidos. Antstolio padėjėja neatsižvelgė į skolininko prašymą laikyti, jog tarp skolininko ir išieškotojo buvo atliktas įskaitymas 82,09 Lt sumai. Todėl šioje vykdomojoje byloje 82,09 Lt sumos išieškojimas yra perteklinis, tačiau antstolis šių lėšų negrąžino. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Č. A. oficialiai būtų susipažinęs su vykdomąja byla, tačiau akivaizdu, kad išieškotojas gaudavo visą informaciją neoficialiai. Taigi, antstolis buvo šališkas ir piktnaudžiavo teise.

6. Nors antstolis 2011 m. vasario 23 d. siūlymu buvo nustatęs 5 dienų terminą sumokėti išieškomas skolas geruoju, tačiau jau 2011 m. vasario 24 d. pradėjo priverstinį išieškojimą. Taigi, taip antstolis pažeidė CPK 659 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti vykdymo išlaidas.

7. Antstoliui kreipusis į Vilniaus apskrities VMI, buvo pateikta informacija, jog UAB „FF Lizingas“ turi 101 142,75 Lt mokesčių permoką ir 12 555,31 Lt grąžintino PVM. Nepaisant šios aplinkybės, antstolio padėjėja A. P. papildomais pertekliniais patvarkymais areštavo įvairias UAB „FF Lizingas“ sąskaitas, turtines teises ir kt. Dėl šių patvarkymų vėliau reikėjo priimti perteklinius patvarkymus dėl areštų panaikinimo. Tokiu būdu buvo patirtos perteklinės vykdymo išlaidos.

8. Antstolis vykdydamas tiek šią, tiek su ja susijusią vykdomąsias bylas, išieškojo daugiau lėšų nei reikia, todėl vėliau perteklines lėšas grąžino skolininkui. Antstolis grąžinęs minėtas lėšas, vėliau atliko patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vėl bendrai 904 Lt sumai areštavo skolininko lėšas. Taigi, ir šiuo atveju antstolis atliko perteklinius veiksmus ir dirbtinai padidino vykdymo išlaidas. Patvarkymai vykdomosiose bylose Nr.0035/11/00338 ir Nr.0035/11/00337 yra bendri ir dubliuojantys vienas kitą bendrai abiejų bylų vykdymo išlaidų sumai (904 Lt), tačiau už juos prašoma priteisti vykdymo išlaidas tiek vienoje, tiek kitoje vykdomojoje byloje.

9. Išvardinti antstolio ir Č. A. veiksmai rodo, kad antstolis ir išieškotojas piktnaudžiauja teise ir siekia nepagrįsto praturtėjimo. Todėl šie veiksmai turi būti įvertinti teismo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tais atvejais, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl nagrinėtinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Šioje byloje pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdymo išlaidų antstoliui priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde inter alia yra keliama eilė klausimų, kurie savo esme yra susiję ne tiek su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, o su antstolio veiksmų (ne)teisėtumu, pavyzdžiui, kad antstolio vardu tam tikrus veiksmus atliko neturintys teisės atlikti tokius veiksmus asmenys, antstolio nenusišalinimu dėl vykdytų išieškojimų iš kitų asmenų apelianto naudai, vykdymo veiksmų ar priverstinio vykdymo pradėjimo neteisėtumu ir pan. Skolininko teises vykdymo procese numato CPK 643 straipsnis, kurio nuostatos leidžia skolininkui pakankamai plačiai dalyvauti kontroliuojant vykdymo proceso eigą – dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, reikšti prašymus, nušalinimus, apskųsti antstolio veiksmus ir kt. Nagrinėjamu atveju iki pat vykdymo proceso pabaigos apeliantas neskundė teismo antstolio veiksmų įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510 str., 643 str. 6 p.), nors tokią galimybę turėjo. Taigi, nagrinėjamoje vykdomojoje byloje jokių antstolio veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nėra konstatuotas, o šioje apylinkės teismo byloje, kaip minėta, nagrinėtas klausimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Todėl nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra tai, ar teisėtai ir pagrįstai yra apskaičiuotos antstolio prašomos priteisti išlaidos, t.y. ar antstolio veiksmai ir skundžiama nutartis buvo teisėti ir pagrįsti būtent šiuo aspektu. Šiame kontekste tik pastebėtina, kad pats apeliantas savo 2011 m. kovo 23 d. rašte nurodė, kad antstolis negalėjo nepriimti išieškojimui vykdomųjų dokumentų (vykd. b. Nr. 0035/11/00337 b.l. 32), taip pat jam buvo žinoma apie asmenis, kurie atlieka vykdymo veiksmus, tačiau minėtų veiksmų neskundė (teisėjų kolegijos nuomone pagrįstai, nes antstolė R.J. yra paskirta antstolio D.Blizniko atstove, A.P. yra antstolio padėjėja, pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį turinti teisę atlikti antstolio vardu tam tikrus veiksmus, apelianto abejonės dėl išieškotojo bendrųjų vykdymo išlaidų sumokėjimo pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui negalėtų būti laikomos pagrindu pripažinti visą vykdymo procesą neteisėtu, nes šių išlaidų sumokėjimą reglamentuojančios nuostatos vertintinos kaip nustatytos visų pirma antstolio interesų apsaugai ir bet kuriuo atveju jos galutiniame rezultate išieškomos iš skolininko).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. <...> skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Visų pirma, atmestini apelianto argumentai, susiję su jo siekiu gera valia sumokėti išieškotojo naudai priteistas išlaidas. Raginime įvykdyti sprendimą yra vienareikšmiškai nurodyta sumokėti 1 000 Lt skolą išieškotojui būtent į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. 003511/00337 b.l. 5). Nepaisant to, apeliantas pradėjo susirašinėjimus su pačiu išieškotoju dėl jo sąskaitų bankuose, su antstoliu ir išieškotoju dėl įskaitymo (vykd. b. Nr. 0035/11/00337 b.l. 13, 15, 39), nors įskaitymas galimas tik esant pateiktiems vykdomiesiems dokumentams dėl priešpriešinių skolininko ir išieškotojo pinigų sumų (CPK 687 str. 1 d.).

Atskirojo skundo argumentai, tiesiogiai susiję su vykdymo išlaidomis, yra grindžiami besidubliuojančiais ir pertekliniais (apelianto manymu) antstolio patvarkymais. Vertinant vien vykdomosios bylos Nr. 0035/11/00337 medžiagą, iš tikrųjų galėtų kilti abejonių, ar kai kurie patvarkymai nėra dubliuojami su kitoje byloje esančiais kitos vykdomosios bylos – Nr. 0035/11/00338 patvarkymais išieškant sumas kitam išieškotojui (J.M.). Vienok, apelianto prašymu susipažinus su pastarosios bylos medžiaga, tokie apelianto argumentai nepripažintini pagrįstais.

Nagrinėjamoje byloje išieškant lėšas išieškotojui Č.A. yra surašyti, kaip teisingai ir nurodyta vykdymo išlaidų apskaičiavime, septyni patvarkymai bankams dėl skolininko lėšų arešto (vykd. b. Nr. 0035/11/00337 b.l. 17-23). Šie patvarkymai nėra dubliuojami. Apeliantas teisus, kad abiejose bylose yra dubliuojami (surašyti dviems minėtiems išieškotojams) patvarkymai dėl lėšų (904 Lt) vykdymo išlaidoms atlyginti arešto (vykd. b. Nr. 0035/11/00337 b.l. 45-51). Tačiau pastarieji septyni patvarkymai vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00337, kaip matyti iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ir nėra apmokestinti (kaip minėta, yra apmokestinti tik septyni patvarkymai dėl lėšų bankuose arešto), jie apmokestinti vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00338, kur jų bendras skaičius nurodytas keturiolika (vykd. b. Nr. 0035/11/00338 b.l. 37). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad antstolis mokestį už septynis patvarkymus dėl lėšų vykdymo išlaidoms arešto skaičiavo du kartus, nes nagrinėjamoje byloje jie apskritai nėra apmokestinti. Devyni patvarkymai dėl arešto panaikinimo yra apmokestinti tik nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu vykdomojoje byloje Nr. 0035/11/00338 tokio pobūdžio patvarkymai taip pat apskritai nėra apmokestinti. Kiti penki patvarkymai nagrinėjamoje byloje nėra dubliuojami kitoje byloje. Todėl teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, susijusius su dvigubu apmokestinimu nagrinėjamoje byloje.

Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą (CPK 647 str. 1 d.). Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jį užregistruoja Vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade ir užveda vykdomąją bylą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Aptariamoje situacijoje taip ir buvo padaryta abiejų minėtų vykdomųjų bylų atžvilgiu. Teisės aktai neįpareigoja antstolio sujungti skirtingų išieškotojų vykdomąsias bylas. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad antstolio atlyginimas turėtų būti mažinamas per pusę. Atmestini taip pat ir argumentai susiję su pertekliniais antstolio patvarkymais, nes priimtų priemonių rezultate buvo išieškota 1 031,32 Lt, iš kurių apeliantui grąžinta 31,32 Lt (vykd. b. Nr. 0035/11/00337 b.l. 43). Apeliantas teigia, kad grąžintą sumą antstolis galėjo deponuoti vykdymo išlaidoms. Tačiau, apeliantas nėra šiuo klausimu nuoseklus - teigdamas deponavimo galimybę šioje skundo dalyje, kitoje skundo dalyje jis jau reiškia pretenzijas dėl jam negrąžintos įskaitytinos (jo nuomone) 82,09 Lt sumos ir šiuo atveju deponavimo galimybę atmeta. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra pagrįsti apelianto teiginiai, susiję su pertekliniais turto arešto patvarkymais ryšium su Vilniaus AVMI adresuotu 2011 m. vasario 24 d. patvarkymu ir pagal jį gauta informacija, nes šioje vykdomojoje byloje toks patvarkymas nebuvo priimtas. Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti CPK 675 straipsnio 2 dalies, 688, 689 straipsnių pažeidimus nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo.

Nenustačius aplinkybių, dėl kurių atskirojo skundo motyvais skundžiama nutartis naikintina ar keistina, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „FF lizingas“ 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.