Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-16 · Civilinė byla Nr. 2S-1133-866/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-16
Bylos Nr.
2S-1133-866/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10720-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Suinteresuotas asmuo
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1133-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10720-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1.6.; 3.5.26 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, suinteresuoti asmenys R. K., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2020 m. kovo 23 d. pareiškėja kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo, tuo pagrindu, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punkte yra numatyta, kad vykdomoji byla yra nutraukiama reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. N2-6217-101/2012 numatyti veiksmai, įpareigojimai nepatenka į Tarnybos kompetencijos ribas, nes jie atlikti iki 2018 m. liepos 1 d., ir susiję su jau neegzistuojančio juridinio asmens Vilniaus VTAS veikla.

2. Antstolė 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymu Nr. 0177/20/00183 pareiškėjo skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui. Patvarkyme numatė, kad įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas t. y. 2018 m. balandžio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM direktoriaus įsakymu Nr. BV-45, Vilniaus VTAS tapo šios tarnybos teritoriniu padaliniu, buvo prijungtas prie Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos. Todėl atsižvelgdama į tai, antstolė nematė pagrindo vykdomajai bylai nutraukti.

Šalies argumentai

3. 2020 m. balandžio 8 d. pareiškėja pateikė antstolei skundą dėl atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą. Tarnyba savo skunde nurodo pagrindinius argumentus, kad: 1) pareiškėja negali atsakyti už kito viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus iki 2018 m. birželio 30 d.; 2) įpareigojimas buvo vienkartinio, o ne tęstinio pobūdžio, t. y. tėvams nesutarus per teismo nustatytą terminą, Vilniaus VTAS atsirado pareiga nurodyti specialistą, kurią jis ir įvykdė; 3) pats skolininkas nurodo, jog yra įvykdęs gautą patvarkymą ir paskyręs psichologą, todėl teigia, kad tokiu būdu yra vilkinama vykdomoji byla, kas didina ir vykdymo išlaidų dydį.

4. Pareiškėja prašė panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir visas patirtas vykdymo išlaidas išskaičiuoti iš išieškotojo ir vykdomąją bylą Nr. 0177/20/00183 nutraukti ir užbaigti.

5. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, kadangi vykdomojo dokumento turinyje nurodytas įpareigojimas buvo vienkartinio pobūdžio ir jis įvykdytas. Teigė, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. N2-6217-101/2012 nurodytas įpareigojimas nepatenka į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus kompetencijos ribas, nes jie atlikti iki 2018 m. liepos 1 d., ir yra susiję su neegzistuojančio juridinio asmens Vilniaus VTAS veikla. Pareiškėjas nurodo, kad vykdomoji byla Nr. 0177/20/00183, turi būti nutraukta arba užbaigta

6. Antstolė 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymu, atsisakė tenkinti skundą ir vykdomąją bylą, dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą dėl antstolės veiksmų, persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi, nutarė pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų atmesti.

8. Teismas sprendė, kad nėra CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko antstolė privalėjo vykdomąją bylą nutraukti, taip pat byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimas yra galutinai įvykdytas. Teismo sprendime buvo nurodyta, kad „tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas“, o tokių duomenų byloje nėra. Antstolė atmetusi pareiškėjo prašymą nutraukti arba užbaigti vykdomąją bylą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

9. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį Nr. 2YT-15934-868/2020 ir panaikinti antstolės Astos Stanišauskaitės 2020 m. balandžio 1 d. patvarkymą dėl atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą. Panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimus ir visas patirtas vykdymo išlaidas išskaičiuoti iš R. K. bei vykdomąją bylą Nr. 0177/20/00183 nutraukti ir užbaigti.

10. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių esminių argumentų: 1) nutartyje nuordyti veiksmai, įpareigojimai nepatenką į Tarnybos kompetencijos ribas, nes jie atlikti iki 2018 m. liepos 1 d., ir susiję su jau neegzistuojančio juridinio asmens Vilniaus VTAS veikla; 2) jei antstolė pareiškėją, o ne Vilniaus VTAS, laiko skolininku, tuomet nėra suprantamas ir negali būti toleruojamas antstolės delsimas užbaigti vykdomąją bylą, būtent įvykdžius teismo sprendimą/nutartį, tuo labiau, kad pati antstolė tai nurodo savo patvarkyme; 3) teigia, kad minima vykdomoji byla neturėjo būti užvesta, kadangi teismo įpareigojimas buvo vienkartinio pobūdžio ir jį jau įvykdė Vilniaus VTAS ir Tarnyba vadovaudamasi CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu turėtų būti išvis nutraukta, kadangi vykdomasis dokumentas neteisėti priimtas vykdyti.

Atsiliepimas

11. Antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė atsiliepimą į 2020 m. gegužės 27 d. pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuriuo prašo palikti Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

12. Antstolė su pareiškėjos skundu nesutinka, bei nurodo šiuos esminius argumentus: 1) Vilniaus apylinkės teismas tinkamai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir pilnai, objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo; 2) vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje apskaičiuotos remiantis Sprendimu vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau – Instrukcija) nustatytais dydžiais, todėl išlaidos, išskyrus Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, jos buvo sumažintos ar atidėtos; 3) 2018 m. balandžio 17 d. pareiškėja direktoriaus įsakymu Nr. BV-45, Vilniaus VTAS tapo šios tarnybos teritoriniu padaliniu, tai nereiškia, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba netęsia buvusių Vilniaus VTAS funkcijų – priešingai, pats skolininkas nurodo, jog yra įvykdęs gautą patvarkymą ir paskyręs psichologą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. K., prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad jokių naujų aplinkybių atskirajame skunde, nei jie buvo pateikti, pirmosios instancijos teismui, nenurodyta. Pažymi, kad skyrius tik 2020 m. kovą paskyrė tarpininkauti T. K..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

15. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba taikytiną teisės normą (CPK 589 straipsnio 1 dalis).

16. Vykdomosios bylos duomenimis, 2020 m. sausio 27 d. patvarkymu antstolė priėmė vykdymui 2015 m. rugpjūčio 19 d. vykdomąjį dokumentą Nr. N2-6217-101/2012, išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą kuriuo nutarta <...> Nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuriuo metu tėvas R. K. su sūnumi A. K., <...> bendrauja tarpininkaujant šeimos psichologui/psichoterapeutui <..> Nesusitarus per teismo nustatytą terminą, bendravimas vyksta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus šalims nurodyto specialisto pagalba (šiuo atveju toks nurodymas šalims yra privalomas). <...> Tokia bendravimo tvarka yra nustatoma iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.

17. Pagal vykdomoje byloje pateiktą 2019 m. gruodžio 19 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymą dėl R. K. skundo tyrimo, nustatyta, kad teismo sprendimas nebuvo vykdomas, todėl nuspręsta atkreipti Vilniaus miesto VTAS skyriaus dėmesį į pareigą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriame pereinamojo laikotarpio terminas įvardintas, kaip „iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nebūtinas“.

18. Vilniaus VTAS 2019 m. gegužės 20 d. rašte nurodyta, kad Tarnyba skyrė specialistą, tačiau pastarasis 2019 m. vasario 27 d. pranešimu paslaugų teikimą nutraukė. Kaip nurodė, R. K., kitas specialistas buvo paskirtas tik 2020 m. kovo mėn.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pagal išduoto vykdomojo dokumento turinį, specialistas turėjo būti paskirtas tik vieną kartą po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes sprendime aiškiai nurodyta, kad Tarnybos paskirto specialisto pagalba turi būti teikiama iki abu tėvai sutars dėl psichologo kandidatūros arba iki tokio specialisto pagalba taps nebereikalinga.

20. Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 27 d. patvarkymu, antstolė pakeitė vykdymo proceso šalį, atsižvelgiant į pertvarkas vaiko teisių apsaugos sistemoje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. BV-45, Vilniaus VTAS tapo šios tarnybos teritoriniu padaliniu. Atsižvelgiant į tai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tęsia toliau buvusias Vilniaus VTAS funkcijas. Tokiu atveju įvykus universaliam teisių ir pareigų perėmimui, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą nėra.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju nėra CPK 629 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl ko antstolė privalėjo vykdomąją bylą nutraukti, kaip be kita ko nėra ir pagrindo išvadai, kad antstolė nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė