- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2-6233-909/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01511-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 204,61 Eur skolos, 18,41 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“ ir atsakovas V. L. 2018 m. balandžio 14 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BK-013619 (toliau - Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui perdavė laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį uždarajai akcinei bendrovei „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, šaldytuvą ,,Snaigė“, o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Tokiu būdu atsakovas pagal sutartį įsipareigojo per 24 mėn. mokant kiekvieną mėnesį po 19,99 Eur nuomos mokestį, sumokėti viso 479,76 Eur. Atsakovui šaldytuvas buvo perduotas, ką patvirtina 2018 m. balandžio 19 d. turto perdavimo – priėmimo aktas. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir įmokų nemokėjo, todėl pradinė kreditorė kreipėsi į atsakovą su 2019 m. gegužės 29 d. pretenzija. Atsakovas skolos neapmokėjo, todėl pradinė kreditorė nutraukė sutartį su atsakovu nuo 2019 m. birželio 5 d.
Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 11 d. tarp pradinio kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Be kredito“ ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Julianus Inkaso“ (su visais tolimesniais pakeitimais), pagrindu ieškovė įgijo teisę į atsakovo skolą. Reikalavimo perleidimą konkrečiai į atsakovo 244,61 Eur skolą pagal nuomos sutartį Nr. BK-013619 patvirtina Reikalavimo teisių perleidimo sutarties priedas 2019 m. birželio 19 d. aktas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2019 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. 2485003. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsakovas sutartimi įsipareigojo mokėti 19,99 Eur nuomos mėnesinį mokestį, tačiau savo sutartinio įsipareigojimo nevykdė. Po reikalavimo teisių perleidimo atsakovas atliko 40,00 Eur dydžio įmoką, todėl skolos likutis sudaro 204,61 Eur. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove ar pradiniu kreditoriumi, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ieškovei iš atsakovo priteisiama 204,61 Eur skolos.
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 18,41 Eur delspinigių. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Vadovaujantis Sutarties straipsniu „Šalių atsakomybė“, už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sąlygose šalys susitarė dėl 0,05 proc. dydžio delspinigių. Delspinigiai paskaičiuoti už kiekvieną dieną po 0,05 proc. nuo visos nesumokėtos sumos, tačiau neviršijant 180 dienų laikotarpio (204,61 x 0,05 : 100 x 180 d.). Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl 18,41 Eur delspinigių priteisimo tenkinamas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 223,02 Eur (204,61 Eur + 18,41 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. sausio 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 50,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204,61 Eur (du šimtus keturis eurus 61 ct) skolos, 18,41 Eur (aštuoniolika eurų 41 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (223,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.