Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-8-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-03
Bylos Nr.
A18.-8-899/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00832-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Bronius Vinciūnas (pirm.)
Pažeidėjas
R. Ž.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-8-899/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00832-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 19.10; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. pagal jai 2019 m. spalio 22 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. spalio 22 d. 09.16 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato uniformuotų pareigūnų D. L., O. Š. ir K. K., vykdančių teisėtas policijos pareigas, reikalavimų - nurodymų atsirišti nuo medžio ir išeiti iš aptvertos teritorijos, paženklintos specialiais ženklais, t. y. buvo kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole parašė klaidingai, nes su nusižengimu nesutinka. Mano, kad pareigūnai netinkamai įvertino situaciją. Nei viename teisės akte nenumatyta, kad negali prisirišti prie medžio. Antra, nebuvo aptverta juostomis „Stop policija“. Teritorija buvo pažymėta „pašaliniams draudžiama“, bet nebuvo juostos „Stop policija“. Patekimas į teritoriją buvo ribotas, pati pateko perlipdama per tvorą, siekiant prisirišti prie medžio, kad apsaugoti medį nuo pjovimo, nes buvo ankščiau žadėta, kad medžiai nebus pjaunami. Raudona spalva pažymėti medžiai nebuvo, profesionalaus medžių žymėjimo nebuvo. Buvo anksčiau prieš kelis mėnesius visuomenininkų iškabinta informacija „stop medžių pjovimui“, tokia meninė akcija. Tą dieną jau buvo pradėti kirsti medžiai. Procentaliai, vertinant nuo (duomenys neskelbtini) upelio iki arkos, buvo iškirsta 20 procentų medžių, gal daugiau. Ginčas dėl medžių pjovimo buvo pasiekęs įvairias instancijas. Kokią instanciją būtent tą, 2019 m. spalio 22 d. buvo pasiekęs, tiksliai negali prisiminti. Kiek jai žinoma, su institucijomis ginčas dar nebuvo baigtas. Pačios veiksmai konkrečiai buvo nukreipti į medžių išsaugojimą, nes nori, kad juos išgirstų. Buvo daug rašyta ir kalbėta su instancijomis, tai buvo viena iš paskutinių priemonių atkreipti dėmesį. Reikalavimas buvo išsakytas nusirišti nuo medžio, jį suprato. Pati nevykdė reikalavimo nusirišti nuo medžio, nes niekur neparašyta, kad ji negali prisirišti prie medžio. Helovynas artėjo, todėl buvo su kauke, niekur neparašyta, kad ankščiau jo negalima švęsti. Dažnai vaikšto su vienokia ar kitokia kauke. Policija yra viešojo intereso gynėjai, o ne privačios bendrovės apsauga. Jei medžiai nebūtų kertami, toks būtų ir sprendimas, viskas priklauso nuo situacijos. Prieš tai buvusioje situacijoje jiems buvo pažadėta, kad medžiai nebus pjaunami, pirmoje situacijoje, kai ji prisirišo, buvo pažadėta žodžiu, kad medžiai bus nekertami, tačiau jie buvo nukirsti. Vertinant šį pažado laužymą, galbūt nebūtų patikėjusi. Pažadėjo bendrovė, kuri pagal projektą vykdė savo darbus – mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad jie neturi kompetencijos duoti tokių pažadų, bet galėjo jų visai neduoti.

Liudytojas D. L. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. R. Ž. žinoma iš matymo, kiek tai liečia tarnybines pareigas. Buvo iškvietimas, kad darbdavys, kuris atsakingas už medžių pjovimą bulvare, pamatė moterį, teritorijoje prisirišusią prie medžio. Jie sureagavo, pradžioje ėjo pabendrauti su darbdaviu, paskui pasakė, kad jei yra galimybė, reikia kuo greičiau ją patraukti, nes yra vykdomi darbai, jai asmeniškai kyla pavojus. Priėjus prie moters, ji buvo su kauke, pareikalavo nusiimti kaukę, ji nenusiėmė. Kolega ją nuėmė. Paklausė „ką ji čia veikia?“, pasakė, kad sėdi. Reikalavo atsirišti, bet moteris nesutiko. Dar kartą buvo pareikalauta atsirišti ir palikti teritoriją, kadangi yra ženklai, kurie nurodo, jog teritorija pašaliniams draudžiama. Moteris nesutiko to daryti, kolega atrišo virves ir liepė eiti su jais. Moteris nevykdė jų reikalavimų, ją informavo apie atsakomybę. Ji nevykdė reikalavimų, tuomet patys ją išnešė. Pirminis reikalavimas buvo išeiti iš teritorijos. Buvo ženklas „pašaliniams eiti draudžiama“, nupieštas perbrauktas žmogeliukas. Moteris sakė, kad nori apsaugoti medžius. Jai kilo pavojus, šiuo atveju turėjo būti vykdomi jų nurodymai, kadangi buvo aptverta teritorija, gal 30 m atstumu pjaunami medžiai. Ginčas atrodo buvo pasibaigęs, jis sakė, kad yra nurodymas pjauti medžius. Tiksliai nežino, nes tiesiog dirbo savo darbą.

Liudytoja K. K. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. R. Ž. pažįstama, kas liečia tarnybines pareigas, piktumų, asmeninių konfliktų su ja nėra. Patruliuojant su kolegomis gavo pranešimą iš medžių pjovėjų, kad moteris yra prisirakinusi prie medžių, kad reikia paprašyti iš ten pasišalinti. Nuvykus į bulvarą, juos pasitiko tos įmonės atstovai, palydėjo prie medžio, kur buvo prisirakinusi moteris. Pasisveikino, paklausė, ką ji čia veikia. Ji pasakė, kad tiesiog sėdi lauke. Paklausė, kaip ji tai padarė. Moteris sakė, kad perlipo tvorą, ji supranta, kad negali būti, matė, jog negali būti. Paprašė jos, kad išeitų, nes grėsė pavojus jos gyvybei, kadangi pjaunami medžiai. Moteris atsisakė, tuomet kolegos ją atrakino ir išnešė. Nusižengimas yra, nes ji nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Teritorija buvo aptverta. Medžiai jau buvo kertami ne pirmą dieną. Mano, kad ginčas tarp asmenų ir savivaldybės buvo pasibaigęs. Ar sprendimai buvo įsiteisėję, nežino. Nežino, ar visais atvejais toks elgesys būtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymas, esant tiek nesibaigusiems ginčams, tiek priimtiems sprendimams.

Liudytojas O. Š. teisme parodė, kad gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), bulvare, kur atliekami medžių pjovimo darbai, moteris yra prisirišusi prie medžio kamieno. Atvyko su kolegomis į iškvietimą, juos pasitiko atsakingas asmuo, kuris paaiškino, kad yra moteris prisirišusi prie medžio kamieno, kur ir prieš tai buvo, ir atsisako pasišalinti. Pats priėjo, prisistatė, paklausė, ką veikia. Moteris nurodė, kad perlipo per tvorą. Teritorija aptverta metaline segmentine tvora, ant tvoros segmentų buvo įspėjamieji ženklai. Moters paklausė, ar ji matė ženklus, paaiškino, kad juos matė. Teritorija buvo paženklinta, aptverta, žinojo, kad negalima joje būti. Juos įleido į vidų per tvoros segmentą, kuris buvo rakinamas tam tikra spyna. Moteris pasišalinti ir vykdyti reikalavimus atsisakė kategoriškai. Buvo įspėta tris kartus dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų vykdymo, ji suvokė, bet nevykdė reikalavimų nusirišti nuo medžių ir išeiti iš teritorijos. Pats nurišo virvę, kuria buvo prisijuosusi prie kamieno, ir su kolega išnešė gražiai paėmę už rankų, minimaliai naudojant fizinę jėgą. Moters motyvas - išsaugoti medžius, kad nebūtų išpjauti, motyvas nebuvo piktybinis. Aktyvių veiksmų, kad ji muistytųsi, spardytųsi, nebuvo, ji nenorėjo jiems priešintis. Nurodymus, kurie yra teisėti, asmuo privalo vykdyti. Vadovaujasi tuo, kad teritorija aptverta, specialistai turi leidimus kirsti medžius, tai privalo darbams netrukdyti. Priešintis galima ne tokiu būdu, tam yra protestai, akcijos. Mano, kad protestą vykdyti gali ir prie tvoros atsistojusi. Buvo susirinkusių asmenų būrelis prie tvoros, kurie bendravo su asmenimis, atliekančiais darbus. Nežino kelintą dieną vyko darbai, pats vyko dvi dienas iš eilės. Toks prisirišimas prie medžio buvo antras įvykis. Nuo rugsėjo 26 d. pasikeitė žmonių kiekis protestuose. Žino, kad sprendimas apskųstas. Negali pasakyti, kas yra teisus. Paties nuomone, jei vyksta teisminiai ginčai, tokie darbai turėtų būti sustabdyti, kol nebus galutinio teismo sprendimo, jie neturėtų būti tęsiami. Jei sprendimas, kad medžiai iškirsti neteisėtai, tai kaip medžius atstatyti. Darbai teisėti, teismas neuždraudė atlikti darbų. Iš žiniasklaidos žino, kad lyg ir teismas pasisakė, kad privalo netrukdyti atlikti darbus. Ar tai buvo iki spalio 22 d., nežino.

Liudytojas M. D. teisme parodė, kad asmeniui surašytas protokolas remiantis pateikta medžiaga, tarnybiniais pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje, pranešimais. Moteris sutiko su nusižengimu. Paklausus „ar sutinkate su padarytu nusižengimu?“, gautas atsakymas „taip, sutinku“, tuomet buvo surašytas protokolas, duota pasirašyti. Moters motyvas buvo apsaugoti medžius. Policijos teisėti reikalavimai yra privalomi visiems. Mano, kad šiuo atveju pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Ginčo sprendimas pačiam nebuvo žinomas, tų aplinkybių nesiaiškino. Panašūs ginčai Kaune nežinomi, nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla, iškelta R. Ž. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, nutrauktina.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šis straipsnis įtvirtintas ANK XXV skyriuje, reglamentuojančiame administracinius nusižengimus, susijusius su valdymo tvarka, todėl tam, kad būtų šio administracinio nusižengimo sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką. Be to, kad atsirastų administracinė atsakomybė, statutinis valstybės tarnautojas (šiuo atveju policijos pareigūnas) turi vykdyti pareigas ir jo veikla bei veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar įstatymo įgyvendinamajame akte. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžtos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, išaiškinta, kad suinteresuota visuomenė yra visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kūrimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas. Bendrieji želdynų apsaugos ir tvarkymo principai apibrėžti Želdynų įstatymo 3 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje kaip vienas iš bendrų principų nurodyta ir tai, kad, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė. Pagal šio įstatymo 10 straipsnį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios, be kita ko, sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais. Želdynų įstatymo 14 straipsnyje nustatytos fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir želdynų kūrimo srityse. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę gauti patikimą informaciją apie želdynų ir želdinių inventorizavimą, apskaitą, planuojamus ir vykdomus darbus želdynų teritorijose; inicijuoti ir teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl naujų želdynų kūrimo, esamų želdynų ir želdinių apsaugos; nustatyta tvarka apskųsti valstybės institucijų, savivaldybių, atskirų pareigūnų, fizinių ir juridinių asmenų veiksmus, kai jie pažeidžia želdynų ir želdinių apsaugos reikalavimus.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini). (bulvare), (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi medžių kirtimo darbai, teritorija, kurioje vykdomi darbai, buvo užtverta bei paženklinta specialiais ženklais. Medžio šalinimo darbus vykdė MB „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. spalio 22 d. apie 9.16 val. bulvare R. Ž. prisirišo prie medžio, tokiu būdu siekė, jog medžių pjovimo darbai nebūtų atlikti. Iš policijos pareigūnų D. L. ir O. Š. tarnybinių pranešimų matyti, jog pagal gautą iškvietimą atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko pranešėjas, asmuo atsakingas už vykdomus darbus, kuris paaiškino, kad atvykęs į darbo vietą pamatė, jog aptvertoje teritorijoje, kur vykdomi darbai (t. y. pjaunami medžiai), prie medžio prisirišusi moteris; vyras bandė išprašyti ją iš teritorijos, bet moteris niekur nėjo; aptverta teritorija metalinė tvora, kuri yra vientisa, į kurią pašaliniai asmenys negali patekti, bei paženklinta specialiaisiais ženklais; ši aptverta teritorija buvo užrakinta metaline spyna; nuėjus prie minėtos moters, prisistačius, matė kaip ji buvo save prisirišusi prie medžio kamieno su medžiagine virve ir metaliniu troseliu su spyna, ant veido buvo uždėta kauke, kažką rašė kompiuteriu, paklausus, ar turi su savimi asmens dokumentą, ji atsakė, jog nežino, ar turi, ar ne; paklausė, ką veikia šioje teritorijoje, ji atsakė, jog tiesiog sėdi lauke, paklausus, kaip ji pateko į šią teritoriją, ji atsakė, jog tiesiog perlipo tvorą; pasiteiravus, ar ji žino, kad šioje teritorijoje pašaliniams asmenims yra draudžiama būti, ši atsakė, jog žino ir matė įspėjamuosius ženklus; moteriai buvo išsakyti aiškūs, garsūs, teisėti policijos pareigūnų reikalavimai palikti šią teritoriją, bet moteris nesutiko vykdyti jų, kaip policijos pareigūnų, teisėtų reikalavimų, dar kartą perspėjo, kad jeigu ji neišeis, bus sulaikyta dėl teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymo; moteris atsakė, jog vis tiek niekur neis; dėl tokių savo veiksmų ji buvo sulaikyta, pareikalavus atsistoti ir eiti su jais, į tai nereagavo ir toliau sėdėjo, todėl moterį pakėlė už rankų ir nešė iki tarnybinio automobilio. Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai parodė ir teisme, t. y. kad priėjus prie moters, ji buvo su kauke, pareikalavo nusiimti kaukę, ji nenusiėmė; paklausė, ką ji čia veikia, moteris atsakė, kad sėdi; reikalavo atsirišti, bet moteris nesutiko; dar kartą buvo pareikalauta atsirišti ir palikti teritoriją, kadangi yra ženklai, kurie nurodo, jog teritorija pašaliniams draudžiama; moteris nesutiko to daryti, patys atrišo virves ir liepė eiti su jais; moteris nevykdė jų reikalavimų, ją informavo apie atsakomybę; ji nevykdė reikalavimų, tuomet patys ją išnešė; pirminis reikalavimas buvo išeiti iš teritorijos; buvo ženklas „pašaliniams eiti draudžiama“, nupieštas perbrauktas žmogeliukas; moteris sakė, kad nori apsaugoti medžius; jai kilo pavojus, šiuo atveju turėjo būti vykdomi jų nurodymai, kadangi buvo aptverta teritorija, gal 30 m atstumu pjaunami medžiai.

Pati R. Ž. teisme paaiškino, jog patekimas į teritoriją buvo ribotas, pati pateko perlipdama per tvorą, siekiant prisirišti prie medžio, kad apsaugoti medį nuo pjovimo, nes buvo ankščiau žadėta, kad medžiai nebus pjaunami; buvo anksčiau prieš kelis mėnesius visuomenininkų iškabinta informacija „stop medžių pjovimui“, tokia meninė akcija; ginčas dėl medžių pjovimo buvo pasiekęs įvairias instancijas; kokią instanciją būtent 2019 m. spalio 22 d. buvo pasiekęs, tiksliai negali prisiminti; kiek jai žinoma, su institucijomis ginčas dar nebuvo baigtas; pačios veiksmai konkrečiai buvo nukreipti į medžių išsaugojimą, nes nori, kad juos išgirstų; buvo daug rašyta ir kalbėta su instancijomis, tai buvo viena iš paskutinių priemonių atkreipti dėmesį; reikalavimas buvo išsakytas nusirišti nuo medžio, jį suprato; pati nevykdė reikalavimo nusirišti nuo medžio, nes niekur neparašyta, kad ji negali prisirišti prie medžio; policija yra viešojo intereso gynėjai, o ne privačios bendrovės apsauga.

Šiuo atveju, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog policijos pareigūnai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, turėjo teisinį pagrindą (gautas pranešimas, Šiaulių miesto savivaldybės išduotas leidimas) reikalauti, kad R. Ž. atsirištų nuo medžio ir išeitų iš aptvertos teritorijos. Tačiau sprendžiant R. Ž. kaltės klausimą būtina atsižvelgti į visus šiam klausimui spręsti pakankamai reikšmingus bylos duomenis bei aplinkos apsaugos klausimus reglamentuojančius teisės aktus.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais.

Įvertinęs pirmiau aptartus teisės aktus, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, R. Ž. teisme duotus paaiškinimus dėl jos elgesio bulvare 2019 m. spalio 22 d. ryte, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei teisme nurodytas aplinkybes, kad R. Ž. nesutiko atsirišti nuo medžio, taip siekdama išsaugoti medžius nuo pjovimo darbų, bylą nagrinėjantis teisėjas sprendžia, jog R. Ž. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo, nes tokiu būdu siekė medžių išsaugojimo bei buvo įsitikinusi savo teisumu. Be to, policijos pareigūnas O. Š. teisme patvirtino, jog dėl (duomenys neskelbtini) vykdomų medžių pjovimo darbų suinteresuota visuomenė būriavosi ne pirmą kartą, reiškė reikalavimus sustabdyti medžių kirtimo darbus. Dar iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2019 m. spalio 22 d., suinteresuota grupė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją bei kitas valstybės institucijas su skundu-reikalavimu nevykdyti medžių šalinimo darbų neatlikus jų būklės ekspertizės bei nustatyta tvarka neinformavus pareiškėjų. Taip pat minėtu reikalavimu prašė užtikrinti suinteresuotos visuomenės teisę ir galimybę dalyvauti projektų pristatyme ir svarstyme. Akivaizdu, jog suinteresuota visuomenė turėjo teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos, patikimos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti išskirstinų medžių būklės ekspertizę, ką patvirtina ir byloje esantys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštai „Dėl Šiaulių miesto viešųjų erdvių pertvarkymo projektų“ (b. l. 27-28) bei „Dėl želdinių šalinimo Šiaulių mieste vykdant viešųjų erdvių tvarkymo projektus“ (b. l. 14-15). Tačiau kaip rodo bylos medžiaga, į suinteresuotos visuomenės grupės pateiktus reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipimusis Šiaulių miesto savivaldybės administracija tinkamai nereagavo. Todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad R. Ž. buvo įsitikinusi, jog savo veiksmais siekia visuomenei naudingo rezultato, kad vykdo Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti, kartu reiškia ir įstatymu jai deleguotą pareigą – neleisti iškirsti bulvare dar likusių neiškirstų medžių, kaip ir kiti su ja buvę asmenys, siekė, jog nebūtų vykdomi medžių kirtimo darbai, kol nebus gautas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymas dėl jų pateikto reikalavimo ar priimtas teisingas sprendimas dėl medžių išsaugojimo miesto bulvare, nes, pasitraukus iš įvykio vietos, nukirtus medžius, jau neliktų galimybės atlikti kokybišką jų būklės ekspertizę, atkurti buvusią situaciją. Tuo labiau, kad 2019 m. spalio 22 dieną ginčas tarp suinteresuotos grupės ir savivaldybės administracijos jau buvo pasiekęs administracinį teismą ir galutinis procesinis sprendimas tuo klausimu dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose nagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Įvertinus byloje esančius duomenis, susidariusią situaciją, darytina išvada, kad R. Ž. veikoje nėra kaltės, jos valia buvo sutelkta ne į pavojingos veikos padarymą, o būtent į laikiną medžių išsaugojimą nuo iškirtimo. Nesant R. Ž. veikoje būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės, administracinio nusižengimo teisena R. Ž. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 str. 1 p. pagrindu.

Pastebėtina, jog analogišką praktiką tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-41-699/2018, 2AT-44-699/2018, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-316/2019 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

R. Ž. iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas