Šiaulių apygardos teismo nutarimas

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. atstovas advokatas S. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 23 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde teigiama, kad vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atstovo teigimu, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl pradėtoji administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta.

3.2. Atstovas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. (duomenys neskelbtini) gatvės bulvare privati bendrovė pradėjo pjauti augančius brandžius gatvės medžius. Pažymi, jog pjaunami medžiai nebuvo pažymėti kokiais nors skiriamaisiais ženklais informuojančiais visuomenę apie būsimą jų nupjovimą. Nebuvo viešai pakabinta ar paskelbta jokia informacija apie tai, kad šioje vietoje ketinama masiškai išpjauti sveikus medžius. Taip pat niekur nebuvo paviešintas, pakabintas ar paskelbtas leidimas suteikiantis teise šiuos medžius išpjauti. Teigia, kad matydama galimai neteisėtus medžių pjovimo darbus R. Ž. (toliau – Visuomenininkė) prisirišo prie vieno iš medžių siekdama fiziškai apsaugoti jį nuo galimai neteisėto sužalojimo. Atvykusiems policijos pareigūnams Visuomenininkė ir kiti dalyvavę asmenys paaiškino, kad vykdomi sveikų medžių pjovimo darbai galimai yra neteisėti ir dėl jų sprendimą turėtų priimti teismas. Nepaisant to, policijos pareigūnai nusprendė, kad susirinkę žmonės turi leisti privačiai bendrovei žaloti miesto želdinius ir ėmėsi prievartinėmis priemonėmis įgyvendinti savo subjektyvią ir teisės aktams prieštaraujančią valią, t. y. policijos pareigūnai žmonėms davė nurodymą pasišalinti iš vietos, kurioje galimai neteisėtai žalojami miesto želdiniai, o Visuomenininkei pateikė reikalavimą atsirišti nuo medžio leidžiant privačiai bendrovei nupjauti sveiką medį, prie kurio ji buvo prisirišusi. Su tokiu reikalavimu Visuomenininkė nesutiko, kadangi toks policijos pareigūnų reikalavimas nebuvo teisėtas.

3.3. Atstovo teigimu, asmuo negali atsakyti už veiksmus, kuriuos jis atliko įgyvendindamas teisės aktuose tiesiogiai nustatytas pareigas. Remiantis Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėti aplinkos gyvenimo sąlygos. Pažymi, jog Visuomenininkė, kaip ir kiti asmenys, privalėjo vykdyti minėtą Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą. Todėl ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už savo pareigų vykdymą dėl to, kad policijos pareigūnų subjektyviu įsitikinimu tokia pareiga neturėtų būti vykdoma. Taip pat atstovas pažymi, jog policijos pareigūnų nurodymai nebuvo teisėti, ir žmonės, kaip pareigūnui nepavaldus asmenys, neturėjo jokio pagrindo paklusti tokiems nurodymams, bet priešingai – turėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintas pareigas ir apsaugoti miesto želdinius nuo neteisėto žalojimo. Pasak atstovo, policija nėra privataus rangovo apsaugos bendrovė. Ji turi plačias pareigas įskaitant ir pareigą apsaugoti viešąjį turtą nuo sužalojimo bei pareigą užkardyti neteisėtus asmenų veiksmus. Todėl policijos pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo selektyviai išskirti tam tikras teises ar asmenis ir imtis atstovauti privataus rangovo interesus ignoruojant kitų asmenų teises, kurios buvo grindžiamos jų pareigų vykdymu.

3.4. Atstovas atkreipia dėmesį į formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodydamas, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-6-530-2018, kurioje fiziniam asmeniui buvo paskirta drausminė nuobauda už nepaklusimą policijos pareigūnų reikalavimams panašioje situacijoje siekiant apsaugoti gatvių medžius (duomenys neskelbtini) nuo sužalojimo, konstatavo: policijos įstatymas numato pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Todėl policijos pareigūnas neturėtų selektyviai rinktis, kokias Policijos įstatyme numatytas pareigas vykdyti ir turi vienodai laikytis visų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, jų neprioretizuojant ir ištaikant balansą tarp asmens laisvių ir teisių bei visuomenės intereso užkirsti kelią daromiems teisės pažeidimams. Teismas nurodė, kad išnagrinėto įvykio metu ginčas tarp savivaldybės ir suinteresuotos visuomenės narių grupės buvo neišspręstas teisinėmis priemonėmis, todėl policijos pareigūnų nurodymai ten buvusiems asmenims pasitraukti iš aptvertos teritorijos ir leisti vykdyti medžių kirtimo darbus, konkrečioje situacijoje buvo skubotas, o tuo pačiu neteisėtas. Šios bylos pagrindu buvo atnaujinti procesai ir kitose dviejose analogiškose administracinių nusižengimų bylose ir panaikintos fiziniams asmenims paskirtos administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-44-699/2018, 2AT-41-699/2018). Pasak atstovo, šiuo atveju policijos pareigūnų nurodymai nebuvo teisėti, todėl negali būti taikomos sankcijos dėl jų nevykdymo.

3.5. Nurodo, kad pagal administracinio pažeidimo protokole užfiksuoto pažeidimo pagrindą veika, už kurią siekiama Visuomenininkę patraukti administracinėn atsakomybėn, yra išimtinai tik policijos pareigūnų klaidingo susiklosčiusios situacijos teisinio kvalifikavimo padarinys – policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas (nors reikalavimai nebuvo nei pagrįsti, nei teisėti). Susirūpinusi dėl galimo neteisėto želdinių sunaikinimo Visuomenininke elgėsi išimtinai teisėtai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jokiame teisės akte nėra draudžiama prisirišti prie medžio. Todėl tokie Visuomenininkės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais ar teisę pažeidžiančiais veiksmais. Be to, teritorija nebuvo aptverta STOP POLICIJA juosta, todėl patekimas į ją taip pat nebuvo susietas su kokia nors viešosios tvarkos užtikrinimo teritorija ar STOP POLICIJA juostos kirtimo pažeidimu. Duodami privalomąjį nurodymą policijos pareigūnai tokio reikalavimo pagrįstumą turėjo pagrįsti, tačiau tokio reikalavimo jie niekaip nepagrindė. Todėl laikytina, kad teikdami teisę nepagrįstą reikalavimą policijos pareigūnai savo nepagrįstais reikalavimai tik dirbtinai sukūrė administracinio nusižengimo situaciją – policijos reikalavimų nevykdymą – kadangi tokie policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti, jie nesukuria administracinio nusižengimo sudėtį atitinkančios veikos. Atstovo teigimu tokie policijos pareigūnų reikalavimai sprendžiant taikias socialines situacijas yra neteisėti ir negali sukurti administracinio nusižengimo sudėties pilietines teises ir pareigas įgyvendinančiam asmeniui.

3.6. Pažymi, jog pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Tokiu būdu privalomi vykdyti policijos pareigūnų nurodymai yra determinuojami tokių nurodymų teisėtumu. Tai reiškia, kad privalomi vykdyti tik teisėti policijos pareigūnų nurodymai, o byloje tokie pareigūnai turėtų įrodyti, kad jų reikalavimai buvo pagrįsti ir teisėti. Atstovo teigimu, jog išdėstyti motyvai patvirtina, kad policijos pareigūnų nurodymas, reikalavimas atsirišti nuo medžio ir leisti žaloti miesto želdinius buvo neteisėtas ir niekuo nepagrįstas. Pažymi ir tai, kad pareigūnams įvykio vietoje susirinkę ir protestuojantys prieš galimai neteisėtą medžių kirtimą žmonės betarpiškai suteikė informaciją, jog Visuomenininkė, kaip ir kiti žmonės, siekia įgyvendinti teisės aktuose numatytą pareigą, kai ketinama atlikti neteisėtus ir žalą gamtinei aplinkai darančius veiksmus. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos.

3.7. Atstovo teigimu, rangovo turimas leidimas medžiams kirsti niekur nebuvo paskelbtas ir paviešintas, todėl policijos pareigūnai neturėjo pagrindo reikalauti, kad Visuomenininkė leistų kirsti medžius pagal leidimą. Be to, kaip vėliau paaiškėjo, leidimas išduotas konkrečiam šalintinų medžių skaičiui, todėl nesant jokių žymėjimų nei policijos pareigūnai, nei Visuomenininkai, nei Suinteresuota visuomenė negalėjo žinoti, kurie konkretūs medžiai yra numatyti pašalinimui, o kurie medžiai turi būti tik persodinami arba paliekami. Pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“ 14 punkte įtvirtintu imperatyviu reikalavimu nustatyta, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui — raudonai, persodinimui — geltonai. Tačiau ketinami kirsti medžiai nebuvo privalomai pažymėti kaip šalintini (raudonais dažais). Todėl medžiai negalėjo būti šalinami, o policijos pareigūnų reikalavimai siekiant sudaryti galimybes juos pašalinti buvo neteisėti. Atstovo teigimu, dėl išdėstytų motyvų policijos pareigūnų nurodymas, reikalavimas atsirišti nuo medžio negali būti pripažintas teisėtu, o Visuomenininkės veiksmai nesudaro ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatytos administracinio nusižengimo sudėties.

3.8. Taip pat skunde gynėjas nurodo, jog 2019 m. kovo 11 d. Šiaulių miesto savivaldybei buvo pateiktas Suinteresuotos visuomenės vardu surašytas skundas-reikalavimas, kuriame pareikalauta atlikti želdinių būklės ekspertizę visiems želdiniams, kurie numatyti pašalinti pagal rengiamus projektus, ir pranešta apie Suinteresuotos visuomenės ketinimą vykdyti Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną suinteresuotos visuomenės pareigą užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos, kol pagrįstas reikalavimas nebus įvykdytas. Kadangi suinteresuota visuomenė, taip pat ir Visuomenininkė, prisijungdama prie 2019 m. kovo 11 d. skundo-reikalavimo dėl (duomenys neskelbtini) pertvarkymo projektų, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su prašymu atlikti projektuojamų pertvarkyti želdinių būklės ekspertizę, tai remiantis Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo nuostatomis esant tokiam prašymui želdiniai negalėjo būti šalinami neatlikus ir nesurašius ekspertizės išvados. Komisija, atlikusi ekspertizę, per 30 kalendorinių dienų surašo ekspertizės išvadas ir pateikia suinteresuotiems asmenims. Taigi esant tokiam fizinių ar juridinių asmenų prašymui želdinių būklės ekspertizė yra privaloma, tačiau nustatyta tvarka po pateikto reikalavimo atlikta nebuvo. Atstovo teigimu, tai patvirtina, kad Visuomenininkės pastangos apsaugoti medžius nuo neteisėto jų sunaikinimo buvo pagrįstos, o policijos pareigūnų reikalavimai - neteisėti.

3.9. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) architektūros taryba 2018 m. balandžio 6 d. Projekto architektūros kokybės ekspertinio vertinimo išvadoje konstatavo, kad projektavimo procesas neatitinka viešojo intereso, neatsižvelgta į visų suinteresuotų šalių poreikius, galutiniai projekto sprendiniai neviešinti, nepristatyti visuomenei. Išvadoje taip pat nurodyta, kad projektu nuskurdinta viešosios erdvės idėja, nepakankamai analizuota tūrinė gatvės kompozicija, neatskleista šiai gatvės atkarpai būdinga erdvių pulsacija, erdvių proporcijos bei funkciniai, vizualiniai ryšiai su gatvės erdviniu kanalu. Projektiniai sprendiniai neturi vientisos architektūrinės idėjos, trūksta inovatyvaus požiūrio. Tiek medžiagų, tiek želdinių, tiek atskirų architektūrinių elementų prasme jie sudaro chaotišką įspūdį ir nepilnai pasiekia architektūros įstatyme apibrėžtą kokybės kriterijų, t. y. vientisą architektūrinę idėją bei galimybę naudoti inovatyvius sprendinius. Dėl šių ir kitų projektavimo proceso trūkumų ir projekto sprendinių kokybės, į (duomenys neskelbtini) savivaldybę kreipėsi ir Lietuvos architektų rūmai. Tačiau (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija visuomenės lūkesčius ir architektūros profesionalų ekspertinę nuomonę ignoravo. Be to, viešoje erdvėje buvo paskelbta informacija, kad į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją su atitinkamais raštais bei įpareigojimais surengti bendrą tarpinstitucinį kilusio konflikto svarstymą kreipėsi Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija ir Prezidentūra, o Aplinkos ministerija neslepia abejonių vykdomo projekto, kuriame numatytas masinis brandžių medžių pašalinimas, tikslingumu. Pasak atstovo, esant tokiai situacijai Visuomenininkė turėjo pagrįstą lūkestį, kad situaciją dėl masinio medžių iškirtimo privalo išnagrinėti valstybinės institucijos ir teismas. Tuo tarpu esant šiai situacijai policijos pareigūnai savo veiksmais nesiekė objektyvumo, nesiekė užtikrinti viešosios tvarkos ir neketino užkardyti kokio nors teisės pažeidimo, bet priešingai, veikė tiktai užtikrindami privataus asmens (rangovo) sutartinius interesus.

3.10. Nurodo, kad 2018 m. spalio 10 d. Lietuvos aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs panašią situaciją dėl fiziniams asmenims paskirtos administracinės nuobaudos, paskirtas nuobaudas panaikino ir konstatavo, kad visuomenė turi teisę iš savivaldybės reikalauti kokybiškos informacijos apie ketinamų iškirsti medžių būklę, prašyti atlikti želdinių būklės ekspertizę (LAT pranešimas spaudai: https://www.lat.lt/visuomene-turi-teise-is-savivaldybes-reikalauti-kokybiskos-informaciios-apie-ketinamu-iskirsti-medziu-bukle-prasyti-atlikti-zeldiniu-bukles-ekspertize/677). Todėl nesant realizuotai šiai teisei, pasak atstovo, negali būti pripažinta, kad policija turėjo pagrindą reikalauti iš Visuomenininkės atitinkamo veikimo, leisiančio privačiam rangovui toliau žaloti (duomenys neskelbtini) saugomus želdinius.

3.11. Taip pat atstovas skunde nurodo, jog pagal į bylą pateiktus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė, padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tai yra aplinkybė, dėl kurios administracinių nusižengimų teisena negalima, t. y. negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Administracinė teisena, atstovo teigimu, nutrauktina nurodytais teisiniais pagrindais ir remiantis jo skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais bei byloje pateiktais įrodymais.