Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-02 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. G. 2019-02-26 administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2019-02-26 10.40 val. automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė popiermedžio krovinį iš Ukmergės r. į (duomenys neskelbtini). Bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 53 240 kg. Vairuotojas D. G. pateikė leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytas maksimalus transporto priemonės svoris – 48 000 kg. Pasvėrus transporto priemonę nustatyta, kad bendra masė yra 53 240 kg. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalimi laikoma, kad savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir jį 13 240 kg viršijo Susisiekimo ministro 2014-12-02 įsakymu Nr. 3-468-(E) (nauja įsakymo Nr. 3-66 redakcija) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. Vairuotojas D. G. neturėjo su savimi leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl leidimo turėjimo

Dėl švelnesnės, negu numato įstatymas, administracinės nuobaudos skyrimo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Naudojimosi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

7. Prašymų išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone arba važiavimo valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone deklaracijos pateikimo, nagrinėjimo, leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išdavimo, naudojimo ir panaikinimo tvarką nustato Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą.

8. Nagrinėjamu atveju D. G. 2019-02-26 vežė popiermedžio krovinį turėdamas išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), kuriame nurodyta, jog transporto priemonių junginiui galima vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 t. Patikrinus ir pasvėrus D. G. vairuojamą sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba, paaiškėjo, jog faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidą) yra 53,24 t (b. l. 5). D. G. šių aplinkybių neginčija, tačiau nesutinka su Institucija, jog tokiu atveju, kai yra viršijama bendroji masė, darytina išvada, jog leidimas vežti krovinį nėra išduotas.

9. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, D. G. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidą) yra 53,24 t, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktų nuostatos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį. Iš pacituotos teisės akto nuostatos akivaizdu, jog ji taikytina trimis alternatyviais atvejais: 1) kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo; 2) kai nustatoma, kad ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo arba 3) kai nustatoma, kad bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo.

10. Kaip minėta, D. G. neginčija aplinkybės, jog jo vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidą) yra 53,24 t (leidime nurodytą 48 t bendrąją masę viršija 3,94 t) ir būtent tokios masės kroviniui vežti leidimo D. G. neturi, todėl konstatuotina, jog D. G. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė patenka į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sąrašą ir transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą.

11. Nors iki 2018-05-18 galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo imperatyviai nurodyta, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai (Aprašo 41 punktas), o nuo 2018-05-19 galiojančioje Aprašo redakcijoje 40 ir 41 punktas neteko galios, tačiau pastebėtina tai, jog analogiškos iki 2018-05-18 galiojusio Aprašo 40.1–40.3 papunkčiuose įtvirtintos nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1–3 papunkčiuose, o, kaip minėta, nagrinėjamu atveju D. G. vairuojama sunkiasvorė transporto priemonė patenka į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punkte reglamentuojamų atvejų sąrašą, todėl apygardos teismas konstatuoja, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. G. galiojančio leidimo neturėjo, todėl bendroji masė su kroviniu yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę 13,24 t. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikavo pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį.

12. D. G. apeliaciniame skunde nurodo Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-01 nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-417/2019, tačiau pastebėtina tai, jog priimdamas minėtą nutartį Klaipėdos apygardos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos taikant ATPK 142⁸ straipsnio 7 dalį (dabar ANK 459 straipsnio 6 dalis). Minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016 analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis suformuota praktika, jog „formuojant tokią praktiką, jog, viršijus leidime nurodytus dydžius, būtų baudžiama tik už tą dalį, kuri viršija leidime nurodytus dydžius <...>, reikštų, kad vežėjai tiesiog būtų skatinami rizikuoti eismo dalyvių saugumu, nes dėl perkrovų gali neatlaikyti automobilio ar kelio konstrukcijos, sunkiau būtų sustabdyti automobilį ir pan.“. Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas, todėl nagrinėjamu atveju taikytina ne Klaipėdos apygardos teismo 2019-02-01 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-417/2019, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-25 nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-66-677/2016.

13. Apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 ir 10 dalimis, Aprašo 4 punktu, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad D. G. neturėjo leidimo vežti 53,24 t krovinio, konstatuoja, jog D. G. leidžiamą 40 t bendrąją masę viršijo 13,24 t.

14. ANK 459 straipsnio 6 dalyje, numatančioje, jog važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis užtraukia baudą vairuotojams nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

15. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka už nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, tačiau tokio pobūdžio pažeidimą padaro pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. kad D. G. nesiėmė veiksmų, siekdamas sužinoti tikslų krovinio svorį ir tikėjosi, kad krovinys neviršys leidime nurodyto maksimalaus leistino svorio, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G. pasielgė nerūpestingai. Be to, įvertinęs D. G. pateiktus duomenis apie finansinius įsipareigojimus, darbdavio charakteristiką bei duomenis apie išlaikomus asmenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad D. G. paskyrus net ir švelniausią nuobaudą, numatytą ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje, jos įvykdymas taptų nepakeliama našta pažeidėjui ar turėtų neigiamos įtakos jo artimiesiems, todėl padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir D. G. skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 459 straipsnio 6 dalyje minimali, todėl paskyrė jam 1 150 Eur baudą.

16. Apygardos teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, nenustatyta. Tačiau pastebėtina tai, jog skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog D. G. skirtina minimali ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatyta bauda, tačiau, kaip minėta, paskyrė 1 150 Eur baudą, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-02 nutarimas keistinas, sumažinant D. G. paskirtą administracinę nuobaudą (1150 Eur baudą) iki minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos 900 Eur baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

D. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-02 nutarimą pakeisti.

Sumažinti D. G. paskirtą administracinę nuobaudą nuo 1 150 Eur iki minimalios ANK 459 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytos 900 Eur baudos.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-04-02 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.