Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 26 d. 16 val. 59 min., pasvėrus transporto priemonę, vykstančią maršrutu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad transporto priemonei išduotas leidimas Nr. LDS-0149954, kuriame nurodyta masė viršijo 1,98 t. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 punktu, konstatuota, kad vairuotojas neturi leidimo vežti krovinį. Pasvėrus nustatyta, kad faktinė transporto priemonių junginio bendroji masė 51,18 t, įvertinus paklaidą, faktinė dviašio vilkiko su triaše puspriekabe bendroji masė – 49,98 t, kuri 9,98 t viršijo leistiną 40 t bendrąją masę. Faktinė automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova – 20,08 t, įvertinus paklaidą – 19,68 t, tuo leistina varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta 1,68 t. Taip pat pagal 2018 m. lapkričio 26 d. paaiškinimą dėl krovinio vežimo nustatyta, kad krovinį pasikrovė pats vairuotojas T. Č., neįsitikinęs, ar sunkiasvorei transporto priemonei gautas leidimas. Šiais savo veiksmais T. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4, 30 punktus, Didžiausių leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo III skyriaus 19.6 punktą, IV skyriaus 26.3. punktą, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

6. Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai T. Č. veiką iš ANK 459 straipsnio 6 dalies perkvalifikavo į ANK 459 straipsnio 4 dalį ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal 459 straipsnio 4 dalį (du pažeidimai) ir 10 dalį. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl T. Č. kaltės.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar T. Č. 2018 m. lapkričio 26 d. krovinį vežė turėdamas leidimą vežti 48 t svorio krovinį ar neturėdamas.

9.1. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Byloje esantis Leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS-019954 patvirtina, kad UAB „Girilė“ priklausančiai transporto priemonei leidžiama važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, taigi šiai transporto priemonei didžiausia leidžiamoji bendroji masė turi būti ne didesnė kaip 48 t.

9.2. Minėto įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, kad, jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį; 2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; 3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.

9.3. Taigi, kaip matyti iš minėtų įstatymo nuostatų, Kelių įstatymo 20 straipsnyje nėra numatyta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, yra laikoma, kad vairuotojas neturi leidimo. Priešingai, jeigu yra nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, yra taikoma šio straipsnio 10 dalis, t. y. transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą, arba transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą, arba transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.

9.4. Aplinkybė, kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, buvo numatyta 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 41 punkte, kuris nuo 2018 m. gegužės 19 d. neteko galios (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 18 d. įsakymas Nr. 3-237, paskelbta TAR 2018 m. gegužės 18 d., Nr. 08050). Tačiau, priešingai negu teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, Kelių įstatymo 20 straipsnio nei 9, nei 10 dalyje toks reikalavimas neįtvirtintas. Sistemiškai vertinant Kelių įstatymo 20 straipsnį, galima daryti išvadą, kad tai, jog Kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, vadinasi, ši dalis taikoma tuomet, kai vairuotojas neturi leidimo vežti krovinį transporto priemone su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais, kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę, t. y. didesnė kaip 48 t, ir tokiam viršijimui vairuotojas neturi leidimo, tuomet yra taikoma minėto įstatymo 20 straipsnio 10 dalis, o ne laikoma, kad vairuotojas neturėjo leidimo.

9.5. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog T. Č. turėjo galiojantį leidimą, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju didžiausia leistina bendroji masė buvo viršyta ne 9,98 t, bet 1,98 t, todėl pagrįstai šią T. Č. inkriminuotą veiką perkvalifikavo iš ANK 459 straipsnio 6 dalies į ANK 459 straipsnio 4 dalį.

9.6. ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, taip pat už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad T. Č. 2018 m. lapkričio 26 d. turėjo galiojantį leidimą, tačiau didžiausia leistina bendroji transporto priemonės, kuria T. Č. gabeno krovinį, masė buvo viršyta 1,98 t, o didžiausia varančių ašių grupės apkrova buvo viršyta 1,68 t, taigi jis padarė dvi ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatytas alternatyvias veikas – važiavo viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, todėl ši jo veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Pirmosios instancijos teismas šį T. Č. padarytą administracinį nusižengimą nepagrįstai kvalifikavo kaip du atskirus administracinius nusižengimus pagal tą pačią ANK 459 straipsnio 4 dalį ir paskyrė jam dvi nuobaudas, tačiau toks kvalifikavimas yra perteklinis ir neatitinka ANK 459 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, todėl T. Č. veikos kvalifikavimas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį du kartus naikintinas T. Č. veiką, t. y. važiavimą viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, kvalifikuojant kaip vieną administracinį nusižengimą pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį.

10. Institucija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyti T. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį paskirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje.

10.1. ANK 459 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia baudą vežti krovinius pateikusiems ir juos pakrovusiems asmenims, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs ANK 34 straipsnio 5 dalį, pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį T. Č. paskyrė 300 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas T. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes apie sąlyginai nedidelį viršsvorį (1,98 t), netyčinį T. Č. padaryto pažeidimo pobūdį, ribotas galimybes nustatyti sunkaus krovinio svorį ir griežtą, pagal pasikrauto viršsvorio apimtį nediferencijuotą ANK 459 straipsnio 10 dalies sankciją, taip pat įvertino T. Č. gaunamas pajamas ir padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo bei protingumo reikalavimai įgyvendinti, paskyrus jam mažesnę baudą, nei nustatytas šios sankcijos minimumas.

10.2. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

10.3. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

10.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė T. Č. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 459 straipsnio 10 dalies sankcijoje. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė T. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes T. Č. pripažino savo padarytus pažeidimus ir dėl jų gailėjosi. Institucija skunde nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nes, Institucijos teigimu, T. Č. pateikė teismui nesutikimo su jo pažeidimo kvalifikavimu pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį motyvus. Tačiau vien dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, duodamas paaiškinimus teismui dėl padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos, nepaneigia aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo pripažino. Kad T. Č. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažino, patvirtina ir jo paties paaiškinimas administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2), ir jo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (b. l. 10).

10.5. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra T. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų apie T. Č. padarytus administracinius nusižengimus matyti, kad T. Č. 2018 m. gegužės 24 d. buvo baustas pagal ANK 459 straipsnio 1 dalį už tai, kad vežė medieną tinkami jos nepritvirtinęs. ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. T. Č. už 2018 m. gegužės 24 d. padarytą administracinį nusižengimą paskirtą baudą sumokėjo 2018 m. birželio 1 d., taigi ANK 40 straipsnyje numatytas terminas šiuo atveju už 2018 m. gegužės 24 d. padarytą pažeidimą pasibaigs 2019 m. birželio 1 d. Per šį laikotarpį, t. y. 2018 m. lapkričio 26 d., T. Č. padarė tame pačiame ANK 459 straipsnyje numatytus administracinius pažeidimus, todėl akivaizdu, kad egzistuoja ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta T. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

10.6. Kartu pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismas pažymi, jog į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgtina administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų, tačiau šios aplinkybės negali būti išimtinės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Nurodytos aplinkybės švelnina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

10.7. Šiuo atveju apylinkės teismas tinkamai neįvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir T. Č. asmenybės. Pažymėtina, kad anksčiau T. Č. ne vieną kartą yra baustas dėl krovinių vežimo taisyklių pažeidimų (2018 m. gegužės 24 d., 2016 m. spalio 5 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., pažeidimai (b. l. 39–46), tačiau anksčiau jam skirtos nuobaudos siekiamų tikslų nepasiekė, nes T. Č. nepasimokė iš savo anksčiau padarytų pažeidimų ir toliau pažeidinėja su krovinių vežimu susijusius reikalavimus. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, todėl pažeidėjo, kuris jau ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus, interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

10.8. Aplinkybes, kad T. Č. pajamos yra ribotos, jis turi šeimą, kurią turi išlaikyti, T. Č. žinojo ir iki nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo, tačiau tai jo nesulaikė nuo pažeidimų padarymo, todėl tai nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir tokiu būdu švelninti jam skiriamą nuobaudą. Tai, kad T. Č., būdamas ne vieną kartą baustas už krovinių vežimo reikalavimų pažeidimus, patvirtina, kad jis gerai žino krovinių vežimui keliamus reikalavimus, todėl 2018 m. lapkričio 26 d. jo padaryti administraciniai nusižengimai rodo jo abejingumą savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmėms.

10.9. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamame nutarime nurodytų aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. Č. pritaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas tokiu būdu paskirdamas pernelyg švelnią ir neproporcingą padarytam nusižengimui bei neatitinkančią jai keliamų tikslų nuobaudą.

10.10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjas gailisi padaręs administracinius nusižengimus, o tai laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įvertinęs nustatytą T. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, taip pat atsižvelgdamas į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi galiojančių administracinių nuobaudų), mano, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti T. Č. už nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 10 dalyje, paskyrus nuobaudą, lygią sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui.

11. Atsiliepime T. Č. pateikia argumentus, kad apeliacinį skundą pasirašė ir teismui pateikė tam neturintis teisės ir įgaliojimų Teisės skyriaus vedėjas D. L., todėl mano, kad apeliacinis skundas pateiktas pažeidžiant ANK 647 straipsnio nuostatas ir turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad skundas buvo teismui pateiktas per Elektroninių paslaugų portalą (EPP), kuriame prie skundo pridėtas 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įgaliojimas Teisės skyriaus vadovui D. L. atstovauti Administracijai visų rūšių ir instancijų Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas T. Č. buvo išsiųsta tik skundo kopija be minėto įgaliojimo, tai nereiškia, kad skundas paduotas pažeidžiant ANK 647 straipsnio reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

T. Č. pripažinti kaltu pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį ir ANK 459 straipsnio 10 dalį ir paskirti jam nuobaudas:

pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį – 140 Eur baudą;

pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį – 560 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą neperžengiant sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų, ribų, ir T. Č. paskirti galutinę nuobaudą – 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 18094848362 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas neskundžiamas.