Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant pareiškėjams K. T., G. T., jų atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei (tomas 2, b.l.141,142), L. T.

suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) A. P., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui (tomas 2, b.l. 131),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (pareiškėjos) A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. T., K. T., G. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P. ir Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą pareiškėjams dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose pareiškėjai prašė nustatyti juridinį faktą dėl to paties mirusiojo turto faktinio valdymo pripažinimo, todėl bylos buvo sujungtos, paliekant civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant procesinę padėtį, kad pareiškėjai yra L. T., K. T. ir G. T., o suinteresuoti asmenys – A. P. ir Šiaulių AVMI (tomas 2, b.l. 41).

Pareiškėjai L. T., K. T. ir G. T. 2011-01-03 pareiškimu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. T., K. T. ir G. T. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. T. palikimą, faktiškai pradėdami valdyti bei tvarkyti mirusiojo turtą, o suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą atmesti (tomas 1, b.l. 1-3 ).

Suinteresuotas asmuo A. P. savo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, palaikė ir prašė jį tenkinti. Su pareiškėjų pareiškimu nesutiko, todėl prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 dienos sprendimu pareiškėjų L. T., K. T., G. T. pareiškimą tenkino.

Nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjai L. T., K. T. ir G. T. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. T. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti. Suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą atmetė (tomas 1, b.l. 115-122 ).

Dėl pareiškėjų faktinio valdymo. Teismas nustatė, kad palikimą sudaro 1/5 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris registruotas mirusiojo A. T. vardu ir į kurį pretenduoja pareiškėjai, kaip pirmos eilės įpėdiniai ir dukterėčia – penktos eilės įpėdinė. Gyvenamajame name nuo pat mažens ir iki šiol gyvena suinteresuotas asmuo A. P., o pareiškėjai, iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno viralinėje. Šiuo metu viralinėje yra atjungta elektra, todėl mokesčių už elektrą mokėti nereikia. Turto išlaikymo mokesčių taip pat nėra, nes pareiškėjai ten negyvena, tik pareiškėjas G. T. yra deklaravę gyvenamąją vietą, o patalpomis naudojasi kaip sandėliu.

Teismas nustatė, kad K. T. skolas už tėvą A. T. sumokėjo dar A. T. esant gyvam, todėl laikė, kad faktinio palikimo priėmimo šie dokumentai nepatvirtina. Kadangi mokestis už šiukšles yra vietinė rinkliava, kuris nepriklauso prie turto išlaikymo mokesčio, todėl teismas šio mokesčio mokėjimą taip pat nelaikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu faktinį palikimo priėmimą. Tačiau byloje esantys įrodymai, pareiškėjų, suinteresuoto asmens, liudytojų parodymai teismui leido spręsti, kad pareiškėjai kaip pirmos eilės įpėdiniai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir to siekė, tik pareiškėjų aktyvius veiksmus ribojo paties suinteresuoto asmens ir E. T. veiksmai.

Dėk suinteresuoto asmens pareiškimo. Iš suinteresuoto asmens pateiktų 2009-03-03, 2009-04-02, 2009-05-01, 2009-05-01, 2009-06-03 mokėjimo nurodymų teismas nustatė, kad A. P. mokėjo AB VST mokesčius už J. T., t. y. savo tėvą, o ne už A. T.. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens pateikti dokumentai: kvitas, kad A. P. 2009-04-30 pirko statybines medžiagas, UAB „Miškinukas“ pranešimas, jog 2010-01-20 bei 2010-08-27 A. P. pardavė 40 m³ malkų, UAB „Baltijos anglis“ pranešimas, jog A. P. 2008-07-22, 2009-03-22, 2010-03-22 buvo parduota akmens anglių, 2007-02-15 tiekimo sutartis dėl plastikinių langų pirkimo-pardavimo, mokėjimo kvitų už vandens tiekimo sistemą, kuri buvo pirkta 2008 m., neįrodo faktinio palikimo valdymo. Teismas laikė, kad neatitinka laikotarpiai, t.y. dalis prekių pirkta ir atlikti darbai iki dėdės A. T. mirties, kita dalis – jau praėjus 3 mėnesiams po dėdės mirties. Per trijų mėnesių terminą palikimui priimti yra pateiktas 2009-04-30 kvitas dėl statybinių medžiagų pirkimo ir 2009-03-22 pranešimas, kad pirkta anglis. Teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo tame name gyvena, savo gyvenamajai vietai išlaikyti ir prižiūrėti reikalingas kuras, todėl tai nelaikė palikimo priėmimu, o tik rūpinimusi savo būstu. Teismas sprendė, kad pirktos statybinės medžiagos panaudotos dėdės turtui pagerinti, suinteresuotas asmuo neįrodė, nes nėra pateikti įrodymai, kur šios medžiagos buvo panaudotos. Pats suinteresuotas asmuo pripažino, kad viralinėje jokių remontų neatliko, tik kartais kūreno krosnį. Teismas vertino tai, kad E. T. priklauso 4/5 dalys nekilnojamojo turto toje namų valdoje, ji patvirtino, kad laiko ten ir šeimos asmeninius daiktus, todėl tikėtinu laikė tai, kad viralinėje galėjo būti užkurta krosnis, siekiant išsaugoti savo valdomą turtą, o ne siekiant išsaugoti ir pasirūpinti mirusiojo turtu. Teismas pažymėjo, kad apie palikimo priėmimą buvo kalbama su pareiškėjais, jog reikia tvarkytis turtą, nes yra skolų, bet pareiškėjai nenorėjo tvarkytis. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą ne dėl to, kad buvo jos valia išreikšta priimti dėdės palikimą, o dėl to, kad būtų išspręstas klausimas dėl turto arešto panaikinimo ir kad jos motina valdytų visą nekilnojamąjį turtą, nes mirusiojo vaikai ir sutuoktinė skolų, kurios buvo susidariusios iki A. T. mirties, nesumokėjo, dėl ko buvo areštuotas dėdės turtas. Teismas nurodė, kad tai iš dalies patvirtina ir liudytojos D. M. parodymai, kad jai ir jos broliams priklausė turto dalys, o už jai tenkančią dalį buvo sumokėta 7000 Lt, kas įrodo, kad tik mirusiojo 1/5 dalis liko neperimta ir registruota mirusiojo vardu. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens kreipimąsi į teismą dėl faktinio valdymo nustatymo įtakojo būtent nekilnojamojo turto bendraturtė E. T., o ne suinteresuoto asmens valia priimti palikimą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, įrodinėdami palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad jie yra paėmę dalį daiktų, likusių po A. T. mirties, mirusiajam priklausiusias patalpas naudojo kaip sandėlį, ten nuvykdavo, tvarkydavo. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjai ten atvykdavo, bet jiems buvo pasakyta, kad jų neįleis, buvo pakeista spyna. Teismas nustatė, jog viralinėje įrengtas atskiras elektros skaitiklis, bet elektros tiekimas į viralinę buvo atjungtas, dėl ko mokesčių už elektrą mokėti nereikėjo. Teismas laikė, kad faktą, jog pareiškėjai vykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigas ir įgyvendino teises į tą turtą įrodo tai, jog po A. T. mirties žemės mokestį mokėjo K. T., nors tai atliko ir ne per tris mėnesius po palikimo atsirado, bet tai įrodo pareiškėjos tiek vidinę valią, tiek aktyvius veiksmus, jog siekė būti turto savininku ir atlikti su tuo susijusias pareigas. Teismas pažymėjo, kad bylos šalys konfliktuoja, yra susipykę, todėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), spynų pakeitimo aplinkybė bei pareiškėjų neįleidimas į namų valdą tik patvirtina, jog buvo pareiškėjų valia priimti palikimą. Teismas sprendė, kad po A. T. mirties suinteresuotas asmuo A. P. ir nekilnojamojo turto savininkė E. T. pareiškėjams nesudarė galimybių tinkamai ir visapusiškai rūpintis paveldimu turtu, elgtis su juo kaip su savo nuosavybe, nes trukdė, ribojo pareiškėjų aktyvius veiksmus.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pareiškėjai išreiškė savo valią valdyti palikėjo turtą kaip savo, t. y. pareiškėjai priėmė palikimą po A. T. mirties, pradėdami faktiškai turtą valdyti, todėl nustatė juridinį faktą. Suinteresuotam asmeniui neįrodžius faktinio palikimo valdymo teismas pareiškimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjų L. T., K. T., G. T. pareiškimo, tenkinti suinteresuoto asmens A. P. pareiškimą ir nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti tikslu juridinį faktą, kad pareiškėja A. P., priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio dėdės A. T., palikimą pradėdama jo turtą faktiškai valdyti (tomas 1, b.l. 126-130 ).

1. Apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo išvados yra prieštaringos, nenuoseklios, tarpusavyje prieštaraujančios ir neatitinkančios byloje surinktų įrodymų. Laiko, kad palikimo priėmimo faktui nustatyti teismui pakako tik abstrakčių pareiškėjų frazių, kad jie atvykdavo į viralinę ir ten tvarkydavosi, bet ką tvarkydavo ir kada, teismui tai nebuvo svarbu, o apeliantės pateiktus įrodymus atmetė, kaip neatitinkančius laikotarpiams. Teismas tuos pačius įrodymus vertino skirtingai ir darė nenuoseklias, prieštaringas išvadas, nes konstatavo, kad pareiškėjai po A. T. mirties jam priklausiusias patalpas naudojo kaip sandėlį, ten lankydavosi, tvarkydavo, tuo pačiu teigiant, kad dėl pakeistų spynų ir aktyvaus A. P. ir E. T. pasipriešinimo pareiškėjai buvo neįleidžiami į namų valdą (duomenys neskelbtini);

2. Apeliantė teigia, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantė, gyvendama (duomenys neskelbtini), tiek iki dėdės A. T. mirties, tiek ir po jo mirties nepertraukiamai rūpinasi namų valda, kaip savo turtu (žiemą kūreno), mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus (šiukšlių išvežimą, elektrą), darė pagerinimus (rūpinosi langų keitimu, kamino apmūrijimu, pečio keitimu), tvarkė aplinką. Tai patvirtina, kad visą laiką aktyviais veiksmais apeliantė siekė paveldėti dėdės palikimą. Pareiškėjai pripažino, kad po A. T. mirties neperėmė jokių daiktų, nors teismo sprendime teigiama priešingai, neatliko paveldėtino turto remonto, lėšų neinvestavo;

3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias normas –LR CK 5.50 str., 5.51 str. Teismas nepagrįstai apeliantės tokius veiksmus, kaip komunalinių mokesčių už paveldimą turtą apmokėjimą, remonto darymą, išlaikymą (šildymą), vertino kaip rūpinimąsi savo būstu, o ne palikimo priėmimu;

4. Apeliantė nurodo, kad paveldimą turtą sudaro 1/5 dalis gyvenamojo namo, viralinės, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelė, tvora) (duomenys neskelbtini). Rašytinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka tarp bendraturčių niekada nebuvo nustatyta. Turtas neatidalintas, todėl negalima teigti, kad dėdei priklausė vien tik viralinė, o apeliantės atlikti veiksmai – viralinės išdaužto stiklo pakeitimas, kūrenimas, tvarkymas bei kitų statinių (duomenys neskelbtini), priežiūra ir išlaikymas vertintini kaip viso dėdės palikimo priėmimas. Teismas neatsižvelgė į visų pareiškėjų vieningą nuostatą kad jie siekia paveldėti tik viralinę, toks palikimo priėmimo būdas prieštarauja LR CK 5.50 str. 1 d.;

5. Teismas, esant duomenims, kad pareiškėjai aktyvių veiksmų neatliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dėl A. P. ir E. T. trukdymo, turėjo svarstyti termino atnaujinimo klausimą;

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir taikydamas paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai L. T., K. T. ir G. T. prašo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b.l. 137-140). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai iš karto po A. T. mirties priėmė jo palikimą būtent, pasiėmė ir naudojo daiktus, dėl kurių išnešimo E. T. kreipėsi į policiją. Teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo atvykę į mirusiajam A. T. priklausančias patalpas, jas naudojo daiktų laikymui, patalpas tvarkė. Teismas pripažino, kad suinteresuotas asmuo A. P. ir namo adresu (duomenys neskelbtini) 4/5 dalies savininkė E. T., neleisdamos patekti į namą, tokiais veiksmais trukdė įgyvendinti teisę pilnai ir savarankiškai valdyti palikimą. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl įrodymų netinkamo ar šališko vertinimo. Teismas tinkamai ir objektyviai įvertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausė liudytojų parodymus ir pilnai išsiaiškinęs visas bylos aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos nagrinėjant paveldėjimo bylas, nes pareiškėjai nemokėjo mokesčių, realiai turtu nesinaudojo, todėl ir palikimo nepriėmė. Taikant palikimo priėmimo pagal įpėdinių eilės tvarką taisykles, apeliantė yra ketvirtos eilės įpėdinė ir A. T. palikimą galėtų priimti, jei nebūtų pirmesnės eilės įpėdinių. Tuo tarpu teismui tenkinus pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, apeliantei A. P. CK 5.50 straipsnio 4 dalies nuostata negali būti taikoma. Pareiškėjų suinteresuotumas bylos baigtimi su A. P. yra skirtingas, skirtingi interesai, o teismui atmetus A. P. pareiškimą, prašo priteisti iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomas nustatyti juridinis faktas reikalingas paveldėjimo tikslu. Po A. T. mirties (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 4), liko paveldimas turtas 1/5 dalis gyvenamojo namo, viralinės, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Rašytinė nekilnojamuoju turtu tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta, turtas neatidalintas. Paveldėjimo teisės liudijimas į minėtą nekilnojamąjį turtą, pagal bylos duomenis nėra išduotas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (LR CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas A. T. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėjai L. T., K. T., G. T. yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdinai (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5. 13 straipsnis), o suinteresuotas asmuo šioje byloje A. P. (ji apeliantė) yra penktos eilės įstatyminė įpėdinė (LR CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti per įstatymo nustatyto 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Nagrinėjamos bylos atveju Šiaulių miesto apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjai L. T., K. T., G. T. po palikėjo A. T. mirties, būdami pirmos eilės įpėdiniai išreiškė valią dėl palikimo priėmimo ir to siekė, tačiau, pareiškėjų aktyvius veiksmus ribojo suinteresuoto asmens A. P. ir E. T. veiksmai, nes jos neįleido pareiškėjų ir nedavė pareiškėjams raktų. Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti turi įrodyti, kad kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti turtą kaip savo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas, kaip šiuo atveju (duomenys neskelbtini) L. T. išsireikalavus raktą ir neteisėtai paėmus kai kuriuos daiktus (kažkokį maišelį su daiktais) ir po šio įvykio iškvietus policiją – nereiškia, kad pareiškėja L. T., po A. T. mirties, praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti ir tvarkyti (tomas 2, b.l. 70, 75). Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų paėmimas ar šių daiktų perdavimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į turtą.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismo sprendimo išvados nepagrindžia pareiškėjų aktyvių veiksmų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias normas – Lietuvos Respublikos CK 5.50, 5.51 straipsnius. Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) ir, kad anksčiau minėtus aktyvius veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momento).

Iš bylos medžiagos matyti, kad paveldimą turtą sudaro 1/5 dalis gyvenamojo namo, viralinės, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių (šulinio, kiemo aikštelė, tvora) (duomenys neskelbtini). Rašytinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka tarp bendraturčių niekada nebuvo nustatyta. Turtas neatidalintas. Nėra nustatyta, kuri 1/5 dalis realiai priklausė A. T.. Valstybinės įmonės Registrų centre įregistruotos E. T. ir A. T. idealiosios (ne realiosios) dalys, todėl pareiškėjų valia paveldėti tik vieną „barakiuką“ ir laikyti, kad šis „barakiukas“ yra palikėjo mirusiojo A. T. turtas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

LR CK 5.50 str. ir 5.51 str. įpareigoja įpėdinį, norintį priimti palikimą, atlikti aktyvius veiksmus – palikimą valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir pan. LR CK 5.57 str. reglamentuoja termino palikimui priimti pratęsimą, kai minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi pirmosios instancijos teismas, esant duomenims, kad pareiškėjai aktyvių veiksmų neatliko per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, šio termino atnaujinti neprašė, nenurodė svarbių priežasčių, kodėl palikimu pradėjo domėtis tik tuomet, kai suinteresuotam asmeniui (pareiškėjai) A. P., (duomenys neskelbtini) kreipiantis į teismą su pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo pareiškėjai pradėjo domėtis mirusiojo A. T. palikimu. Tik po A. P. pareiškimo vienintelė iš pareiškėjų L. T. praėjus (duomenys neskelbtini) mėnesiams po A. T. mirties, atvyko į namą (duomenys neskelbtini), buvusio vyro namus ir pasiėmė plastikinį maišelį, kuriame buvo smulkūs namų apyvokos daiktai, veidrodį bei televizoriaus staliuką. Teismo sprendime padarytos išvados, kad pareiškėjai atliko aktyvius (neaišku kokius) veiksmus priimdami palikimą neatitinka byloje esančiai medžiagai. Patys pareiškėjai teismo posėdžio metu pripažino, kad po A. T. mirties neperėmė jokių daiktų, neatliko paveldėtino turto remonto, pareiškėjai negalėjo tiksliai nurodyti kada lankėsi namų valdoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų kviesti liudytojai – D. M., S. Č. teisme parodė, kad nežino kaip pareiškėjai rūpinosi mirusiojo A. T. turtu (tomas 2, b.l. 110, 111).

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir taikydamas paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimą priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti, o šiuos veiksmus atliko per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad akivaizdi ir nereikalaujanti išsamesnio įrodinėjimo yra aplinkybė, kad asmuo, naudodamasis namų valda, joje gyvendamas tuo užtikrina ir namų valdos priežiūrą, tinkamą jos eksploatavimą. Kada asmuo gyvena namu valdoje, ją prižiūri, tai reiškia, kad jis šiuo turtu naudojasi kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-416/2003 m.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 10 29 nutartis civilinėje byloje Nr.: 3K-3-528/2005 m.).

Apylinkės teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens (pareiškėjos) A. P. pareiškimą, įvertindamas jos gyvenimą ir priežiūrą bei išlaikymą palikimą sudarančioje namų valdoje, vertino ne kaip palikimo priėmimą, o tik kaip rūpinimosi savo būstu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos. Teismas byloje pateiktus įrodymus vertino netinkamai, pažeisdamas civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo ir tyrimo tvarką, dėl ko buvo priimtas akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Po A. T. mirties pareiškėjai į teismą kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo praėjus beveik dviems metams ir tai tik po to kai sužinojo, kad teisme yra pareikštas A. P. pareiškimas dėl palikimo priėmimo. Visa tai rodo, kad pareiškėjai jokių aktyvių veiksmų per įstatymo nustatytą terminą neatliko, name (duomenys neskelbtini) po A. T. mirties nesilankė, į atsiradusi palikimą neišreiškė savo valios siekdami įgyti teises į atsiradusi palikimą ir faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad dėl palikimo į notarinę kontorą nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo A. P. 2010-11-09 kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo ir nurodė, kad po A. T. mirties ir toliau gyvena name (duomenys neskelbtini). Palikimu rūpinosi, prižiūri, moka mokesčius, remontuoja ne tik namą bet ir tvarko visą aplinką tuo rūpindamasi ne tik savo turtu, bet ir mirusiojo A. T. palikimu. Visa tai rodo, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėja) A. P. A. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, pradėdama mirusiojo turtą valdyti faktiškai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai L. T., K. T., G. T. po A. T. mirties ėmė faktiškai valdyti visą paveldimą turtą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 dienos sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjų L. T., K. T., G. T. pareiškimus atmesti,

Suinteresuoto asmens (pareiškėjos) A. P. pareiškimą tenkinti ir nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti tikslu juridinį faktą, kad pareiškėja A. P. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio dėdės A. T. palikimą, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.