Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-586-1109/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-09-19Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-11-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-19
Bylos Nr.
1-586-1109/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15903-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
E. U.
Nukentėjusysis
J. M.
Advokatai
Raimonda Lazauskienė, Elena Gylienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-586-1109/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15903-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aistei Jakimavičiūtei, Kristinai Grikietytei-Guobienei, Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajai E. U., jos gynėjai advokatei Raimondai Lazauskienei,nukentėjusiajai J. M., jos atstovei advokatei Elenai Gylienei,medicinos ekspertui G. A. C.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, laikoma neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. U. 2022 m. gegužės 6 d. apie 20.30 val., bendro naudojimo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios J. M. rankas ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant laiptų, tuo padarė kraujosruvą su nubrozdinimu pakaušio srityje, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, žaizdą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą kairiame žaste, uodegikaulio lūžį, dėl uodegikaulio lūžio sukėlė nukentėjusiajai J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai

Kaltinamoji E. U. pripažino faktines aplinkybes ir parodė, kad 2022 m. gegužės 6 d., laiptinėje lipant į viršų pamatė, kad laukia kažkokia moteris, kuri pradėjo jai sakyti „sene dink iš čia“, „mano A.“, glebėsčiavo jį. Kadangi J. buvo mačiusi tik nuotraukose, o ji buvo su peruku, iš pradžių jos neatpažino, tik paskui iš jos žodžių suprato, kad tai J. Apie J. jai buvo pasakojęs A. B., sakė, kad su J. anksčiau turėjo artimus ryšius. Jiems įėjus į butą, ji užrakino duris. Tada J. ėmė ištisai skambinti durų skambučiu į jų duris – paspaudė ir laikė durų skambutį. Kai atidarė duris, J. brovėsi į buto vidų. Ji vengė konflikto, gynėsi nuo J., todėl pasielgė impulsyviai – paėmė J. už žastų ir pastūmė ją nuo buto durų slenksčio, kad ši neitų į butą. Matė, kaip J. pargriuvo. Pripažįsta, kad dėl jos pastūmimo nukentėjusioji galėjo susilaužyti uodegikaulį, susižeisti alkūnę, tačiau ji neturėjo tikslo sužaloti J., ji tiesiog norėjo, kad J. neitų pas juos į butą. Jeigu ji nebūtų užkirtusi tam kelio, J. būtų įėjusi prieš jos valią į butą. Ji tiesiog prarado kantrybę, nes J. naktimis jiems neleidžia miegoti, nuolat jiems skambina, terorizuoja. Sutinka sumokėti ligonių kasai, tačiau su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka, nes J. manipuliuoja, mano, kad J. nori pasipelnyti iš šio incidento.

Nukentėjusioji J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kadangi norėjo pasikalbėti su A. B.. Paskambinus į duris, niekas durų jai neatidarė, todėl ji lipo laiptais žemyn, belipdama sutiko A. B. bei kaltinamąją. Ji seniai bendravo su A. B., jai jis nebuvo sakęs, kad turi draugę. Ji nuvažiavo pas A. B., nes norėjo tik pasikalbėti. Stovėjo prie laiptų turėklų, žiūrėjo, kas pirmas užeis, nes A. rakinosi duris. Viskas vyko apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Staiga kaltinamoji atsisuko, pribėgo prie jos, jai grasino sakydama „dink iš čia, nes bus blogai“, griebė ją už rankų ir pastūmė, ji nukrito ant cementinių laiptų. Tuo metu, kai sugriebė ją kaltinamoji už rankų ir pastūmė, iš vis nebuvo jokio pokalbio. Ji galvojo, kad A. atrakins duris, jie įeis, o ji apsisukusi eis namo, bet kaltinamoji ją sugriebė staiga. Krisdama ji atsitrenkė į laiptus nugara, galva ir rankos alkūne. Tuo metu, kai kaltinamoji ją stūmė, ji A. B. nematė, nes jis nuėjo į savo butą. A. B. nematė to momento. Po to kaltinamoji įbėgo į butą ir užsidarė. Pati išsikvietė greitąją kaire ranka, nes ant kitos rankos buvo atvira žaizda, bėgo kraujas. Atvažiavus greitajai, jie pasodino ją į vežimėlį, išvežė į priėmimą. Gydytojai visur ją vežiojo, net iki tualeto, nes negalėjo pati atsikelti ir paeiti. Ligoninėje buvo nuo gegužės 6 d. iki gegužės 9 d. Gegužės 9 d. ji pati prašė, kad ją išleistų namo. Išleidžiant iš ligoninės jai paskyrė tvarsytis alkūnę, ratą stuburui, vaistų nuo skausmo. Dėl šio įvykio galvoje, pakaušyje buvo guzas, kuris išsivaikščiojo po pusės metų. Po įvykio labai blogai jautėsi, gėrė vaistus, pati tvarsčius keitėsi, po 10 dienų važiavo, kad pašalintų siūlus. Taip pat jai buvo nustatytas uodegikaulio lūžis. Buvo taikytas specifinis gydymas – galvos sričiai šildymas, taip pat buvo daroma stimuliacija, magnetas. Po įvykio jautė fizinį skausmą, ir dabar jaučia, vaistus geria. Skaudėjo alkūnę, galvą, stuburą. Alkūnė gijo pusę metų, nes negalėjo sulenkti ir pajudinti. Galvą kiek laiko skaudėjo negali pasakyti, jai gydytojai sakė, kad galvoje pavojingas krešulys, bet ji pati stengėsi jį lyginti, kad jis išsivaikščiotų. Su stuburu buvo problemų iki šio pastūmimo, skaudėdavo ir ankščiau, bet, kad negalėtų paeiti – taip nebuvo, o dabar ji negali atlikti buities darbų. Prašo pilnai tenkinti jos pareikštą civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos ir 846 eurų turtinės žalos. Turtinę žalą sudaro čiužinys, kurio jai reikia dėl stuburo ir vaistai. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos grindžia tuo, kad ji yra sužalota visam gyvenimui ir prikaustyta prie lovos, nieko negali pati pasidaryti, kažką padariusi greitai turi eiti į lovą. Uodegikaulio traumų ankščiau neturėjo, nebuvo susitrenkusi. Šiai dienai vartoja ibuprofen, leidosi olfen, taip pat vartojo diklofenac, analginą, vaikšto sunkiai besilaikydama už sienų. Olfen vaistai yra nuo skausmo, nuo uždegimo. Jie buvo leidžiami, turėjo ji jų iš ankščiau nusipirkusi, gydytoja jai išrašydavo. Dėl galvos sumušimo vaistų šiuo metu nevartoja, jai problema yra su judėjimu. Procedūrų gydymo įstaigoje šiuo metu nėra, visus gydymus jau praėjo, tepasi namie tepalu, kuris kainuoja 20 eurų. Gydytojai jai prognozuoja, kad stuburui galima operacija, nes invalido vežimas garantuotas, ji jau užsisakė invalido vežimą. Nuskausminamųjų ar kitokų vaistų iki incidento negėrė. Per paskutinius tris metus pas gydytoją lankėsi būdavo kas pusę metų, būdavo ir taip, kad visai nereikėjo eiti. Iki incidento jai labai skaudėdavo sąnarius, o nugaros skausmo nebuvo. Jokio lūžio iki įvykio nebuvo patyrusi. Po uodegikaulio lūžio buvo pas šeimos gydytoją, kad nukreiptų reabilitacijai. Iki incidento daugiausiai pas gydytoją lankydavosi dėl sąnarių. Prieš įvykį vaikščiojo be lazdelės ir su aukštakulniais.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2022 m. gegužės 6 d. atvažiavo pas jį į svečius E., jie kartu buvo parduotuvėje. Grįžęs pamatė, kad jo laiptinėje šalia stovi žmogus su peruku, išsigando. Vėliau suprato, kad tai J., nebuvo jos matęs 3 metus. J. kažką negražaus pasakė E. Jis ėjo į savo butą, nuėjo parūkyti ir kas įvyko po to nežino. Girdėjo triukšmą, J. balsą, U. balso negirdėjo. Kas ten įvyko nežino, nes kambario durys buvo uždarytos. Po to E. tą patį vakarą užsiminė, kad ją užpuolė J. Sakė, kad prie durų užpuolė žodžiais, kiek girdėjo jis pats, tai pasakė „sene“. Būdamas balkone matė, kaip atvažiavo greitoji medicinos pagalba.

Kadangi liudytojas neprisiminė įvykio aplinkybių, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 163–166), kur jis parodė, kad nuo 2022 m. vasario 16 d. yra pažįstamas su E. ir su ja draugauja bei palaiko artimus ryšius. Ji šiuo metu ieškosi darbo ir gyvena pas jį. Prieš maždaug tris metus jis draugavo ir artimus santykius palaikė su J. M., tačiau jie išsiskyrė. Nuo išsiskyrimo būdavo, kad ši jam paskambina, tačiau retai. Nuo maždaug to laikotarpio, kai jis pradėjo susitikinėti su E. ir būnant su ja, paskambino J., telefonu atsiliepė E., nuo tada prasidėjo ištisinis skambinėjimas dėl menkiausios smulkmenos iš J. Skambučiai yra įkyrūs ir betiksliai. Mano, kad ji pavydi, kad jis turi kitą moterį ir į J. nebekreipia jokio dėmesio. 2022 m. gegužės 6 d. apie 20.30 val. jie su E. grįžo iš reikalų tvarkymo ir įėjus į laiptinę, netoli jo buto pamatė stovinčią J. Jis nustebo, nes apie jos atėjimą jis nieko nežinojo. Ji ir neturėjo jokio tikslo ateiti. Jis neprisimena ar ji kažką sakė, ar ne, dėl ko ji čia atėjo, tačiau E. pasakė, kad jie eitų namo ir jis atrakino buto duris, jie įėjo į buto vidų. Prieš įeinant J. kažką sakė, kad ji irgi nori įeiti, tačiau jos niekas neįsileido, nes jie nebendrauja ir neturi jokių bendrų reikalų, todėl E. užrakino buto duris. Kai ji užrakino buto duris, prasidėjo skambinimas įkyrus į buto duris. Jis buvo tuo metu kambaryje ar tai virtuvėje ir nekreipė dėmesio, tačiau girdėjo, kad vienu metu E. atidarė buto duris ir girdėjosi balsai, tačiau kas ką sakė negirdėjo ir po to viskas nurimo. Atėjusi E. atrodė išsigandusi, pasimetusi, sutrikusi ir jam pasakė, kad ji atidarius duris pastūmė J. ir ši nukrito ant grindinio ir laiptų, bet atsistojo ir skambino kaimynams į duris, o po to vėl atsisėdo ant laiptų. Vėliau E. dar kartą nuėjo prie buto durų ir pro akutę pamatė, kad atvyko medikai ir J. išsivedė. Nei jis, nei ji iš buto išėję nebuvo. Vėliau buvo atvykę policijos pareigūnai ir jiems įteikė šaukimus atvykti į apklausą (1 t., b. l. 163–166).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš dalies teisingi. Paaiškino, kad neatsimena, jog E. būtų sakiusi, kad pastūmė J. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasirašė, bet ne viską perskaitė, kadangi skubėjo tyrėja. Kai pasirašė ant parodymų protokolo, nesakė, kad jie surašyti neteisingai. Su J. bendravo apie 10 m., draugavo. J. skųsdavosi sveikatos problemomis, buvo minėjusi uodegikaulio skausmus. Sakydavo, kad jai viską skauda. J. tuo metu vartojo nuskausminamuosius, diklofenaką. Nugaros skausmais taip pat skundėsi, turėjo bėdų ir su kojomis, venomis.

Medicinos ekspertas G. A. C. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo pateiktą išvadą. Parodė, kad atliekant 2022 m. gegužės 12 d. tyrimą, buvo pareikalauti papildomi duomenys, kad jis galėtų atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus nebuvo. Tyrimo objektas buvo J. M. ir medicininiai dokumentai – (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 7 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, pateiktas tiriamojo asmens, apžiūros metu. Tyrimas baigtas tą pačią dieną, kaip ir buvo pradėtas. Pagal medicininius dokumentus, tiriamoji 2022 m. gegužės 6 d. 21:31 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pateikta uodegikaulio rentgenogramos Nr. H07 išvada: uodegikaulio lūžis ties Cy1-Cy2 posterolistezė. Uodegikaulio lūžis buvo nustatytas atliekant specialų tyrimą - rentgenogramą. Posterolistezė yra poslinkis į užpakalinę kūno dalį. Jis pats rentgenogramos nevertino. Tai daro esant tam tikriems kriterijams – pvz. kai rašo kairės rankos lūžis, o diagnozėje rašo dešinės rankos lūžis. Šiuo atveju viskas atitiko, todėl nebuvo poreikio patikrinti ar patikslinti duomenis. Uodegikaulio lūžiai sugyja pilnai. Laikas, per kurį sugyja, priklauso nuo žmogaus kūno, sveikatos būklės. Pas vaikus kaulo lūžiai gyja griečiau, nei pas suaugusius. Kiek pas suaugusį tas lūžis gyja greitai, priklauso nuo judesių, sveikatos būklės, ar pacientas laikosi gydytojų rekomendacijų – nurodymų nejudėti, nesėsti ir panašiai. Rekomendacijos yra kuo mažiau judesių tos vietos, kad greičiau sugytų kaulas. Kai nejudina, kaulas greičiau gyja. Jeigu lūžis būna senas, gydytojai radiologai tai ir nurodo: kad senas, kad pradėjęs gyti. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta, todėl, kaip jis suprato iš rašymo, lūžis yra šviežias ir atitinka padarymo laiką ir padarymo aplinkybes. Duomenų apie buvusį lūžį šioje vietoje nėra. Medicininiuose dokumentuose nėra rašoma, kad tai būtų lūžis seno lūžio fone. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kritus tiriamajai ir atsitrenkus į laiptus savo kūno užpakaline dalimi.

Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra J. M. šeimos gydytoja apie 5 metus. Apie tai, kad pacientei anksčiau būtų lūžęs uodegikaulis, jai nėra žinoma. Dėl dabartinio uodegikaulio lūžio pas ją lankėsi, bet iki tol dėl tokio lūžio nebuvo kreipusis. Jai pasakojo, kad pacientę sugriebė moteris ir nustūmė ant laiptų, ji atsitrenkė į kylančius laiptus. Pagrindinės pacientės lėtinės ligos yra dėl sąnarių ir nugaros. Po šios traumos ji lankėsi dažniau, nes buvo vykdoma reabilitacija, pirko papildomai procedūras. Buvo sutrikusi jos judėjimo funkcija, ateidavo su lazdelės pagalba, po to alkūninio ramento pagalba, į vizitus atsinešdavo specialią sėdynę, nuolat akcentuodavo skausmus. Iki tol būdavo stuburo skausmų, bet po incidento jie padažnėjo. Ji pati nuspręsti negali, ar sveikatos pablogėjimas yra susijęs su uodegikaulio lūžiu, bet po incidento ji dažniau ėmė kreiptis ir tai dažniau akcentuoja. Pacientei ir anksčiau buvo stuburo patologijos, bet jos būdavo juosmens, krūtinės srityje, dabar jau daugiau apatinę, kryžkaulinę dalį akcentuoja. Iki traumos būdavo pastoviai išrašomi vaistai nuo skausmo, analgetiniai tepalai ir reabilitacijos. Reabilitacinės procedūros buvo taikomos dar iki uodegikaulio lūžio, bet jos buvo susijusios ne su uodegikaulio lūžiu. Dėl lūžio buvo taikoma dešimt pirminės reabilitacijos procedūrų, po to pacientė prasitęsė, todėl tiksliai negali pasakyti, kiek dienų truko. Su pirminėmis ir antrinėmis reabilitacijomis, gydymas truko apie du mėnesius. Kaulinis uodegikaulis turėtų būti sugijęs, o dėl liekamųjų reiškinių galėtų įvertinti neurologas. Pacientei osteoporozės nėra, todėl per tiek laiko kaulas turėtų būti tikrai sugijęs. Paprastai pacientė kreipdavosi dėl stuburo skausmo, vartodavo tokius vaistus, kuriuos galėdavo įsigyti vaistinėse be recepto. Dabar kai ji kreipiasi, tai prašo receptinių vaistų, kurie yra stipresni ir yra parduodami tik su receptu. Dėl kraujotakos sutrikimo ar galvos srities pas ją tikrai nesigydė, o visi nuo skausmo vaistai veikia nuo galvos, lygiai taip pat kaip ir nuo stuburo. Buvo anksčiau galvos hematoma, bet taikyto gydymo nebuvo, tik vaistai nuo skausmo, apimantys tiek galvos skausmus, tiek stuburo skausmus. Kiek prisimena, iki 2022 m. gegužės mėnesio pacientei buvo išrašomi nuskausminamieji, „diklofenakas“, tepalai, B grupės vitaminai, raumenis atpalaiduojantis vaistas. Prieš ir po traumos vaistai buvo labai panašūs, nes skausmai tiek po patologijų, tiek esant lėtinei ligai tie patys. Nugaros stuburo srityje pacientei yra išvarža ir reumatoidinis artritas. Nugarinėje dalyje yra išvarža juosmens srityje ir krūtininėje dalyje. Išvarža juosmens dalyje pasireiškia skausmais, kurie būna plintantys ir neplintantys, lokaliai vienoje dalyje. Skausmai būna juosmens srityje, bet kai būna paūmėjimas, skausmas gali plisti į kojas, į pirštus, į kelius, sąnarius. Iki 2022 m. gegužės mėnesio problemų su uodegikauliu ji neturėjo. Raminamųjų vaistų pacientei nėra išrašiusi nei iki 2022 m. gegužės mėnesio, nei po to. Po traumos buvo pageidavimas į neįgaliųjų centrą dėl tualeto paaukštinimo, vežimėlio. Kiek žino, pacientė įsigijo pagalbines priemones po traumos. Ateidavo su paaukštinimu sėdynės, alkūniniu ramentu. Ji rašė vežimėliui siuntimą, bet jis nepasiteisino, nes judėjimas sudėtingas. Čiužinys pagal simptomus buvo rekomenduojamas, bet tai paciento pirkinys, ji dėl čiužinio neįgaliųjų centrui nerašė.

Liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra vyresnioji tyrėja. Ji atliko visus veiksmus, kai buvo pradėtas tyrimas. Šiuo atveju, kaip ir įprastai, buvo iškviesta kaltinamoji, išaiškintos teisės ir pareigos, išaiškinta teisė dėl gynėjo, kurio ji atsisakė, tada jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, ji pasirašė, vienas įtarimo egzempliorius įteiktas jai ir vienas liko jiems. Tuomet ji pasakojo apie įvykio aplinkybes. Apklausa vyko (duomenys neskelbtini) kabinete. Kabinete jos buvo dviese. Buvo atspausdintas protokolas, jai duota paskaityti, pasirašyti. Atspausdintą apklausos protokolą pati įtariamoji paskaitė, ji pastabų neturėjo, o jeigu ir turėjo, po pasirašymo irgi turėjo būti nurodyti pakeitimai. Kiek pamena, pirmoje apklausoje kaltinamoji pilnai kaltę pripažino, o jau po to, antroje apklausoje, tik dalinai. Pripažino, kad pastūmė, bet nepripažino, jog buvo rankomis sugriebusi. Antrą kartą apklausiant taip pat niekas kitas nedalyvavo, taip pat buvo perskaitytas protokolas ir buvo duota pasirašyti. Ar šiuo atveju įtariamoji turėjo pastabų, neatsimena, bet jeigu buvo, turėjo būti nurodyta, pataisyta.

Iš 2022 m. gegužės 6 d. – 2022 m. gegužės 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. M. pareiškė, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 20:30 val. bendrojo naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo jai nepažįstama moteris konflikto metu abiem rankomis ją pastūmė ir ji nukrito. To pasekoje buvo sužalota jos galvos sritis, dešinės rankos alkūnė bei nugara (1 t., b. l. 8).

Iš 2022 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23–30).

Iš 2022 m. gegužės 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 851/2022 (02) matyti, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta: kraujosruva su nubrozdinimu pakaušio srityje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, žaizda dešinės alkūnės srityje, kraujosruva kairiame žaste, uodegikaulio lūžis. Uodegikaulio lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 45–46).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas E. U. tyčiniais veiksmais J. M. nesunkiai sutrikdžius sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačios kaltinamosios parodymais, iš dalies nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, medicinos eksperto parodymais, pareiškimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada ir kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys dėl esminių aplinkybių ir pačios nusikalstamos veikos fakto vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kaltinamoji pripažino, kad 2022 m. gegužės 6 d., namo laiptinėje, kilus konfliktui tarp jos ir J. M., J. M. įkyriai skambinant durų skambučiu, praradusi kantrybę ir norėdama išvengti tolimesnio konflikto su nukentėjusiąja, atidariusi buto duris paėmė šią už žastų ir pastūmė, dėl ko ši nukrito ant laiptų, patyrė sužalojimus. Šie parodymai iš esmės neprieštarauja ir atitinka nukentėjusiosios parodymus, jog minėtą dieną buvo nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini) esantį butą pasikalbėti su A. B., tačiau jo namuose nebuvo, o lipdama žemyn sutiko jį su kaltinamąja einančius į A. B. butą. Nukentėjusioji patvirtino, jog A. B. užėjus į butą, kaltinamoji staiga atsisuko, pribėgusi prie jos pradėjo jai grasinti, griebė ją už rankų ir pastūmė, dėl ko ji krito ant cementinių laiptų, susižeisdama nugarą, galvą, rankos alkūnę. Jai buvo siūta žaizda, buvo guzas galvoje, nustatytas uodegikaulio lūžis. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad 2022 m. gegužės 6 d. apie 20.30 val. jam su E. U. grįžtant namo, prie savo buto matė stovinčią J. M.. Jiems įėjus į butą, J. taip pat norėjo į jį patekti, tačiau jos niekas neįleido, užsirakino buto duris. Tuomet J. pradėjo įkyriai skambinėti į buto duris, ir vienu metu E. atidarė buto duris, buvo girdėti J. balsas, paskui viskas nurimo. Grįžusi į butą E. jam pasakė, kad ji atidarius duris pastūmė J. ir ši nukrito ant grindinio ir laiptų, vėliau J. išsivežė greitoji. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. M. pareiškė, jog 2022 m. gegužės 6 d. apie 20:30 val. bendrojo naudojimo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo jai nepažįstama moteris konflikto metu abiem rankomis ją pastūmė ir ji nukrito. To pasekoje, buvo sužalota jos galvos sritis, dešinės rankos alkūnė bei nugara.

Specialisto išvada patvirtina, kad J. M. nustatyta kraujosruva su nubrozdinimu pakaušio srityje, kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, žaizda dešinės alkūnės srityje, kraujosruva kairiame žaste, uodegikaulio lūžis. Uodegikaulio lūžis ir kiti sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos ekspertas patvirtino savo pateiktą išvadą ir nurodė, jog apžiūrėjęs nukentėjusiąją bei iš pateiktų dokumentų nustatė, kad nukentėjusioji uodegikaulio lūžį patyrė įvykio metu .Patvirtino, jog sužalojimai galėjo būti padaryti kritus tiriamajai ir atsitrenkus į laiptus savo kūno užpakaline dalimi. Nukentėjusiosios šeimos gydytoja, liudytoja A. V., taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji į ją dėl uodegikaulio lūžio iki įvykio per 5 metus nėra kreipusis, kreipėsi tik jau po šio įvykio, pasakojo, kad ją moteris sugriebė ir nustūmė ant laiptų, dėl ko ir įvyko minėtas lūžis. Specialisto išvada, liudytojų, nukentėjusiosios parodymai patvirtina, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl to, kad nukentėjusioji pastumta kaltinamosios griuvo ir nugara atsitrenkė į cementinius laiptus.

Nors kaltinamoji teigė, kad ji buvo užpulta ir tokiu būdu gynėsi nuo nepageidaujamo nukentėjusiosios patekimo į butą, tačiau aukščiau aptarti įrodymai nepatvirtina, kad kaltinamajai, jos sveikatai būtų iškilusi reali grėsmė. Nenustatyta, kad kaltinamajai iš nukentėjusiosios būtų grėsęs realus pavojingas kėsinimasis į jos sveikatą ar gyvybę. Pažymėtina, jog kaltinamoji pripažino, kad ji netekusi kantrybės, po to kai nukentėjusioji įkyriai skambino į duris, pati atidarė duris, kai šios buvo uždarytos, ir sugriebusi nukentėjusiąją už žąstų ją pastūmė. Matė, kaip nukentėjusioji griuvo ant laiptų. Nukentėjusioji nebuvo patekusi į buto vidų. Tai patvirtina, jog kaltinamoji nesutvardžiusi savo neigiamų emocijų, tyčia pastūmė nukentėjusiąją.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad E. U. 2022 m. gegužės 6 d. apie 20.30 val., bendro naudojimo laiptinėje, prie buto (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė nukentėjusiosios J. M. rankas ir ją pastūmė, dėl ko ši nukrito ant laiptų, tuo padarė kraujosruvą su nubrozdinimu pakaušio srityje, kraujosruvą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, žaizdą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą kairiame žaste, uodegikaulio lūžį, dėl uodegikaulio lūžio sukėlė nukentėjusiajai J. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji E. U., būdama suaugusi, pakaltinama, neabejotinai suprato, jog nukentėjusiąją stumiant suėmus už abiejų rankų, kai ši stovi laiptinės aikštelėje prie cementinių laiptų stovint prie laiptų, pastaroji gali griūti, o griūdama patirti fizinį skausmą ar kitokio pobūdžio sužalojimus, ir, nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamosios E. U. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji pripažino faktines aplinkybes, t. y., kad ji pastūmė nukentėjusiąją ir dėl jos veiksmų atsirado nukentėjusiosios sužalojimai, tačiau nenustatyta, kad ji būtų nuoširdžiai apgailestavusi dėl tokio savo poelgio ir vertinusi jį neigiamai, priešingai, teigė, kad tai ji buvo užpulta, kad tai ji gynėsi nuo nukentėjusiosios, kad tai nukentėjusioji išprovokavo tokį jos elgesį, teigė, kad nukentėjusioji manipuliuoja, nori pasipelnyti.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į tai, kad E. U. veikdama netiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į kito asmens sveikatą. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau vieną kartą teista, tačiau teistumas išnykęs, todėl laikoma neteista, du kartus bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 35–36). VĮ LSMU Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje anksčiau nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 46), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (2 t., b. l. 41, 44), todėl abejoti kaltinamosios pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamoji nedirbanti, registruojasi Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, o paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant 9 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant šiuos įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 3 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai J. M. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje nukentėjusioji J. M. pateikė 846,11 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 114–118, 2 t., b. l. 121).

Turtinę žalą sudaro: išlaidos vaistams, nes nuo sveikatos sutrikdymo iki dabar vartoja vaistus nuo skausmo, nuo streso, nes jaučia nerimą, baimę dėl ateities. Vartojami nuskausminamieji: analginas, diclac, nalgesin, betasertas, ibuprofen, dolmen, solpadeine magnezium, olfen, tepami geliai, vitaminai kaulų stirpinimui, nervus raminantys vaistai: milgam, neorubin. Jos patirtos išlaidos: čiužinys Tyla Plius (200 x 140 x 27 cm) stuburui – 585 Eur, nuskausminamieji vaistai ir vitaminai – 30,75, nugaros masažo pagalvė – 29,90 Eur, taksi išlaidos – 8 Eur, dokumentų kopijavimo išlaidos – 1,50 Eur (1 t., b. l. 114–118), nuo skausmo vaistai „pramistar“ – 12,86 Eur, decatylen (uždegimui) (2 vnt.) – 8,79 Eur vienetas (viso 17,58 Eur), kraujo tyrimas – 7,59 Eur, tepalas „Baneocin“ alkūnės gydymui – 9,26 Eur, ryklio kremzlės, stuburo gydymui – 20 Eur, nuo skausmo torasemide, kraujo tyrimas – 10,75 Eur, masažinis kamuolys – 9,98 Eur, depanten tepalas nuo uždegimo nugarai – 4 vnt. x 24 Eur (viso 96 Eur), ibuprofen – 2vnt. (viso 6,94 Eur) (2 t., b. l. 121), viso turtinė žala – 846,11 Eur. Kadangi visų kvitų neišsaugojo, teismui pateikia tik dalį jų.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad po įvykio jos savijauta buvo labai bloga, nes ji patyrė didelį stresą, jai skaudėjo visą kūną, labai skaudėjo pakaušio sritį, dešinės rankos alkūnę, nugarą, uodegikaulį. Po patirtos traumos jai sunku vaikščioti, dėl stipraus skausmo stubure vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Jaučia stiprų skausmą stubure, išlikęs skausmas nugaroje uodegikaulio srityje. Patirtą didelį skausmą gydosi dar ir dabar, dėl to turėjo tiesioginių finansinių nuostolių Ji gydosi ambulatoriškai, atliekamos FMR procedūros, naudojami vaistai nuo skausmo, tepalai, vitaminai. Kaltinamosios veiksmai jai sukėlė didelį dvasinį išgyvenimą ir fizinį skausmą. Jos sveikata buvo sutrikdyta tyčiniais kaltinamosios veiksmais, kaltinamoji neturėjo jokios dingsties, panaudojo prieš ją smurtą, ko pasekoje padaryti kūno sužalojimai.

Taip pat nukentėjusioji teismo prašo priteisti iš kaltinamosios E. U. visas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys turi būti tenkinamas iš dalies.

CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota, buvo reikalingas gydymas, vaistai, reabilitacija, tačiau prašomos priteisti turtinės žalos suma nėra pagrįsta visa apimtimi, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas tik iš dalies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kaltininko, dėl kurio neteisėtų veiksmų buvo patirta žala sveikatai, gali būti priteista tik ta suma, kuri buvo būtina atstatyti sveikatą į prieš tai buvusią padėtį ir tik dėl tokių sužalojimų, sutrikdymų, sveikatos negalavimų, kurie yra ne lėtinio pobūdžio, atsiradę dėl kitų priežasčių, o būtent dėl kaltininko kaltų veiksmų.

Pažymėtina, jog didžiąją dalį prašomos priteisti turtinės žalos dydžio sudaro įsigytos priemonės – čiužinys ir nugaros masažo pagalvė (585 eur + 29,90 eur), tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad šios priemonės buvo būtinos dėl uodegikaulio lūžio, patirto įvykio metu. Šeimos gydytoja patvirtino, jog čiužinys yra pačios nukentėjusiosios iniciatyva įsigyta prekė. Gydytojų rekomendacijų dėl čiužinio ar dėl nugaros masažo pagalvės nėra. Pažymėtina, jog dėl uodegikaulio lūžio specialistas rekomendavo: vengti sėdėti, gulėti ant pilvo, sėdėjimui galima naudoti spec. žiedo formos pagalves, vaistai nuo skausmo pagal poreikį (1 t., b. l. 39). Jokių kitų ortopedų rekomendacijų dėl specialių priemonių įsigijimo nėra. Pažymėtina, jog nukentėjusioji iki įvykio taip pat sirgo lėtinėmis ligomis – reumatoidiniu artritu, stuburo išvarža, dėl kurių jautė skausmą nugaros, juosmens srityje, vartojo vaistus nuo skausmo, B grupės vitaminus, jai buvo išrašomos reabilitacinės procedūros.

Prašoma priteisti 1,50 eur išlaidų suma už dokumentų kopijavimą taip pat nėra išlaidos, būtinos sveikatos atstatymui, kaip ir 8 eur išlaidos už taksi paslaugas, juo labiau, jog nėra pateikta duomenų, kur ir kokiu tikslu buvo važiuojama taksi, o iš pateiktų prie ieškinio duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 21 d. buvo reabilitacinė procedūra, kuri buvo paskirta ne dėl uodegikaulio lūžio, o dėl kitų ligų (1 t., b. l. 128).

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl įvykio metu patirtų sužalojimų buvo būtinos šviesos terapijos, nėra duomenų kokiu tikslu jos paskirtos, kokius negalavimus jos turi gydyti, todėl patirtos išlaidos – 11, 70 eur taip pat negali būti vertinamos, kaip būtinos sveikatos atstatymui dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų.

Nukentėjusioji prašo priteisti 17,50 eurų už vitaminą C (askorbo rūgštis) ir žiedadulkių tabletes (1 t., b. l. 132), tačiau tai nėra būtinos išlaidos patirtai traumai gydyti, o maisto papildomai bendrai savijautai gerinti.

Teismas pažymi, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo teikiami papildomi įrodymai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų: 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikta kvitų už kraujo tyrimus, vaistus nuo skausmo bei maisto papildus (29,24+38,05 eur) (2 t., b. l. 93–94), 2023 m. spalio 27 d. prijungti dokumentai dėl išlaidų už įsigytus tepalą nuo skausmo (96 eur), torasemide preparatus ir kraujo tyrimą (10,75 eur), gimnastikos kamuolį ir korekcinį diržą nugarai (9,98 eur) (2 t., b. l. 104–106), vėliau dar prijungti dokumentai už vaistą ibuprofen nuo skausmo (6,94 eur) (2 t., b. l. 122), tepalą volteren (16,67 eur), (2 t., b. l. 154), įvairius vaistus ir maisto papildus (84,77 eur, 45,66 eur, 26.10 eur, 12,88, 51,88) (3 t., b. l. 10–13, 37–39).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog būtų būtinas gimnastikos kamuolys ar korekcinis diržas būtent dėl uodegikaulio lūžio, o taip pat įvertinus tai, kad, kaip parodė nukentėjusiosios šeimos gydytoja, gydymas dėl lūžio truko apie du mėnesiu, o nuskausminamuosius, B grupės vitaminus ir kitus maisto papildus nukentėjusioji vartojo ir iki lūžio dėl lėtinių ligų, kurios lemia stuburo, nugaros skausmus, teismas vertina, jog išlaidos už vaistus nuo skausmo, tepalus gali būti atlygintos tik už ne daugiau kaip trijų mėnesių laikotarpį po įvykio: už analginą ir diclac (1,55 eur) (1 t., b. l. 133), baneocin (9,26 eur) (2 t., b. l. 94), t. y. iš viso priteisiant iš E. U. 10,81 eurų turtinei žalai atlyginti. Už vaistą decatylen (8,79 eur) išlaidos nepriteistinos, nes tai vaistas, skirtas gydyti gerklės skausmą ir uždegimą, todėl nesusijęs su patirtais sužalojimais.

Kitos išlaidos nepriteisiamos, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad kitos išlaidos vaistams, maisto papildams, kraujo tyrimams buvo nulemtos, susiję priežastiniu ryšiu būtent su įvykio metu patirta trauma, o ne su nukentėjusiosios lėtinėmis ligomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje nustatant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad žala padaryta vienai labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiosios sveikatai. Jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – sukeltas fizinis skausmas, sužalota dešinė alkūnė, kraujosruva galvos srityje, lūžo uodegikaulis. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – stresą, pergyvenimą dėl savo sveikatos, buvo skirtas reabilitacinis gydymas, reikėjo perrišinėti žaizdą. Dėl jaučiamo skausmo buvo apribotos judėjimo galimybės, o tai sukėlė nepatogumų kasdienėje veikloje ir buityje. Taip pat įvertinama ir tai, kad, joks specifinis gydymas nukentėjusiajai dėl lūžio nebuvo skirtas, ligoninėje praleido tris dienas. Be to, nors nukentėjusioji teigė, kad jos sveikata itin pablogėjo dėl šio įvykio, skausmus jaučia iki šiol ir tapo sunku vaikščioti, tačiau kiti ištirti įrodymai to nepatvirtina. Liudytoja šeimos gydytoja A. V., gydanti nukentėjusiąją jau apie penkerius metus, parodė, kad nukentėjusioji ir iki šio įvykio vartojo nuskausminamuosius vaistus, skundėsi stuburo, nugaros skausmais, turėjo lėtinių ligų nugaros srityje – reumatoidinis artritas ir išvarža. Jai ir iki įvykio buvo nuolat išrašomi vaistai nuo skausmo, analgetiniai tepalai, B grupės vitaminai, skiriamos reabilitacijos. Po įvykio nukentėjusiajai taip pat buvo skirta reabilitacija būtent dėl lūžio, pacientė reabilitacijos procedūras pirko ir papildomai, dažniau skundėsi skausmais, prašė išrašyti stipresnių vaistų nuo skausmo, ateidavo pasiremdama lazdele, alkūniniu ramentu. Liudytoja taip pat parodė, kad lūžis turėtų būti sugijęs, o dėl liekamųjų reiškinių judėjimui galėtų pasakyti neurologas, tačiau duomenų, kad nukentėjusioji būtų kreipusis pas neurologą ir būtų nustatyti liekamieji reiškiniai po patirtos traumos, kurie trukdytų judėjimui, byloje nėra. Liudytoja A. V. parodė, kad gydymas dėl lūžio su pirmine ir antrine reabilitacija užtruko apie du mėnesius, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiosios iki šiol jaučiami skausmai ir pablogėjęs judėjimas yra būtent nagrinėjamo įvykio pasekmė. Nustatant priteistinos neturtinės žalos kompensaciją atsižvelgiama ir įvertinama taip pat ir tai, kad veika padaryta tyčia, tačiau neturint sąmoningo tikslo sužaloti. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus – nerimą, bendravimo, judėjimo galimybių sumažėjimą, visos šios pasekmės kilo dėl nusikalstamo kaltinamosios tyčinio veiksmo, tačiau jos nebuvo ilgalaikės.

Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteisiant 2800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1256,35 eurų žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad už pacientės J. M. gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 1256,35 eurų (1 t., b. l. 51–53). Duomenų, kad Kauno teritorinei ligonių kasai būtų atlygintos gydymo išlaidos, nėra, byloje įrodyta, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl kaltinamosios neteisėto veiksmo ir dėl to buvo gydoma. Kaltinamoji atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą sutiko, jos dydžio neginčijo, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš kaltinamosios E. U. priteisiant 1256,35 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai.

Dėl proceso išlaidų

Byloje pateiktos sąskaitos ir kvitai, patvirtinantys, kad nukentėjusioji už atstovo advokato teisinę pagalbą šioje byloje iš viso patyrė 800 eurų bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 93, 123).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nustatyta, jog byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nukentėjusiosios interesus atstovavo advokatė Elena Gylienė. Ji padėjo nukentėjusiajai paruošti civilinį ieškinį, teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant bylą teisme. Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat ir tai, kad teisminis bylos nagrinėjimas užtruko, buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, kviečiami papildomi liudytojai, atstovė posėdžiuose dalyvavo, darytina išvada, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei atstovo pagalbai apmokėti – 800 eurų, yra pagrįstos, nėra akivaizdžiai per didelės ar neproporcingos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamosios visa apimtimi.

Kiti klausimai

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per tris mėnesius atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai J. M. padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. U.

priteisti 1256,35 eurų.

J. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. U. priteisti 10,81 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2800 eurų neturtinei žalai atlyginti.

J. M. iš E. U. priteisti 800 eurų proceso išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė