Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

7. Be to, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą 959,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (39,44 proc.) teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 21,69 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Byloje kilo daikto nuomos sutarties kvalifikavimo ir sutartyje nustatytų delspinigių dydžio klausimas.

11. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šioje byloje kilo teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su vartotojo teisių apsauga. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Pasisakant dėl ieškinio reikalavimų, būtina, atsižvelgiant į viešąjį interesą, bylos šalių sutartinius santykius vertinti vartotojų teisių apsaugos aspektu. Dėl to nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliantei pranešta apie teismo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo ir VKĮ nuostatų taikymo nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Be kredito“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovui išnuomotas televizorius „Samsung UE48H6400“ 24 mėn. terminui. Atsakovas 2015 m. rugsėjo 14 d. pasirašė pardavėjo pateiktą lapą „Svarbiausi nuomos sutarties punktai“, o 2015 m. rugsėjo 15 d. – nuomos sutartį (T. 1, b. l. 16–20). UAB „Be kredito“ įsipareigojo pristatyti televizorių į atsakovo namus. Atsakovas įsipareigojo 24 mėn. mokėti 41,99 Eur nuomos mokestį. Sutartyje nustatyta, kad bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,84 Eur (2 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos). Taip pat sutartyje nustatyta, kad atsakovas per 90 dienų (iki 2015 m. gruodžio 14 d.) turi teisę įsigyti išsinuomotą prekę be pabrangimo už 610 Eur.

13. 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta, kad: turtas perduodamas nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis tik pagal tiesioginę paskirtį; turto nuosavybės teisė nuomininkui neperduodama; nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (...) bei sumokėjus visas reikiamas įmokas (...), pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur (T. 1, b. l. 17).

14. Aptariamos sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ įtvirtinta, kad pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip kitą dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje, atsižvelgiant į tai, kur turtas perduotas pasirašant nuomotojo pateiktą turto grąžinimo aktą. Jeigu nuomininkas atsisako pasirašyti turto grąžinimo aktą, tai nuomotojas turi teisę vienašališkai pasirašyti nurodytą aktą, apie tai pažymėdamas turto grąžinimo akte, ir nuo to momento laikoma, kad turtas yra grąžintas nuomotojui. Turtą pasiima nuomotojas savo rizika ir lėšomis.

15. Remiantis VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, apeliaciniame skunde teigiama, kad, sumažindamas ieškovės prašomų priteisti netesybų dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas. Ieškovės nuomone, nagrinėjamoje byloje netaikytinas VKĮ, nes pradinis kreditorius ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, kurioje nenustatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą nuosavybės teise.

16. VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

17. Pažymėtina, kad VKĮ priimtas įgyvendinant be kita ko 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/40/EB). Dėl to aptariama VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyti įstatymo netaikymo atvejai, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/40/EB nuostatas.

18. Direktyvos 2008/40/EB 2 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyta, kad ši direktyva netaikoma nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai nei pačioje sutartyje, nei atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą; laikoma, kad tokia pareiga yra, jei kreditorius vienašališkai taip nusprendžia. Taigi VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte iš esmės atkartotas Direktyvos 2008/40/EB 2 straipsnio 2 dalies d punktas, bet nėra nurodyto punkto paskutiniosios dalies „laikoma, kad tokia pareiga yra, jei kreditorius vienašališkai taip nusprendžia“.

19. Reikšmingos nagrinėjamos bylos aplinkybės yra tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, įsigijęs namų buities prekę – televizorių. Pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ yra verslininkas, užsiimantis daiktų nuoma. Ieškovė yra pradinio kreditoriaus teisių perėmėja, reikalavimo teisę į atsakovą įgijusi cesijos būdu. Taigi bylos šalis neabejotinai sieja vartojimo teisiniai santykiai (6.228¹ straipsnis; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19, 24 dalys). Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. sutartyje nustatyta nuomininko teisė, bet ne pareiga įsigyti nuosavybės teise nuomojamą televizorių, todėl šalių santykiai yra vartojimo, bet ne vartojimo kredito teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytas ieškovės teiginys nepagrįstas dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

20. Šios nutarties 12 ir 13 punktuose nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. sutartyje įtvirtinta nuomininko (atsakovo) teisė sumokėjus visas mėnesinės įmokas pagal sutartyje nustatytą dvejų metų grafiką įsigyti nuosavybės teise televizorių už 1 Eur. Sutartyje aptarti nuomotojo veiksmai, kurių jis turi imtis, norėdamas susigrąžinti nuomojamą daiktą, jeigu nuomininkas nepasinaudoja teise įsigyti daiktą nuosavybės teise. Pagal sutartyje nustatytą tvarką, nuomotojas turi pateikti nuomininkui pasirašyti turto grąžinimo aktą sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje.

21. Į bylą pateikti ieškovės 2017 m. liepos 24 d. pranešimas „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir sutarties nutraukimo“ ir tos pačios dienos pakartotinis pranešimas elektroniniu paštu „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir sutarties nutraukimo“ (b. l. 23, 24). Nurodytuose dokumentuose ieškovė praneša apie nuomos sutarties nutraukimą ir reikalauja iš atsakovo skolos bei delspinigių. Ieškovė nepareikalavo grąžinti daikto, bet pareiškė ieškinį teisme dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Įvertinęs ieškovės elgesį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip kreditorė vienašališkai nusprendė dėl atsakovo pareigos įsigyti nuomojamą televizorių, po to, kai turėjo būti sumokėtos visos 24 mėn. įmokos už šį daiktą. Tai atitinka Direktyvos 2008/40/EB 2 straipsnio 2 dalies d punkto nuostatos išimtį, pagal kurią laikoma, kad nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą, jeigu kreditorius vienašališkai taip nusprendžia. Atitinkamai toks vienašalis ieškovės sprendimas yra taip pat ir VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos išimtis, kuriai esant, VKĮ turi būti taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutarčiai.

22. Įvertinęs atsakovo ir UAB „Be kredito“ 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarytą nuomos sutartį, ją teismas kvalifikuoja kaip išperkamosios nuomos sutartį, kuriai dėl šios nutarties 21 punkte įvardytų priežasčių taikomas VKĮ ir šiame įstatyme įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos sutartis (angl. hire-purchase agreement) panaši į finansinį lizingą ar veiklos lizingą (angl. finance leasing, operative leasing), išskyrus tai, kad nuo pat pradžių šalys žino, jog perkantysis taps turto (nuomos sutarties objekto) savininku po to, kai sumokės visus mokėjimus (įmokas) pagal sutartį. Sutarties objektas pirkėjui nuosavybės teise pereis „automatiškai“ arba pirkėjui įsiteikiama teisė nusipirkti prekes tam tikru momentu. Esant išperkamosios nuomos santykiams iki tam tikro momento nuomotojas (pardavėjas) išsaugo nuosavybės teisę į sutarties objektą (CK 6.503 straipsnis). Šiuo būdu nuomotojas finansuoja nuomininką, kuris išsimokėtinai įgyja daiktą, kuriuo iš karto gali naudotis. Aptariamas finansavimo būdas yra kitas, negu CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, dar kitaip vadinamas kvazi-užtikrinimas (angl. quasi-security). Nurodyto prievolių įvykdymo užtikrinimo paskirtis – suteikti daikto įgijėjui galimybę naudotis daiktu iš karto, o mokėti už jį dalimis. Taigi tokia vartotojo (fizinio asmens) finansavimo forma patenka į VKĮ nustatytą reglamentavimo sritį.

23. Dėl šios nutarties 21 ir 22 punktuose nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos šalių teisiniams santykiams pagrįstai taikė VKĮ nuostatas.

Dėl sutarties sąlygos, kurioje nustatyta vartotojo teisė sutarties pabaigoje įsigyti daiktą už 1 Eur kvalifikavimo

24. Vadovaudamasis CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalimi, bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

25. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nebaigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga.

26. Pasisakydamas CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 228⁴ straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

27. ESTT yra nurodęs, kad, norint sužinoti, ar dėl sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir prireikus – kiek dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje. ESTT pabrėžė ir tai, kad svarbu konstatuoti, jog atsižvelgiant į Direktyvos 16 konstatuojamąją dalį nacionalinis teismas šiuo tikslu turi patikrinti, ar pardavėjas arba tiekėjas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi (ESTT 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš Caixa d‘Estalvis de Catalunya, Tarragona i Manresa (Catalunyacaixa), C-415/11, 68–69 punktai).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę naudotis televizoriumi, kurio vertė sutarties sudarymo metu buvo 610 Eur. Per 90 dienų atsakovas turėjo teisę įsigyti šį daiktą nuosavybės teise be pabrangimo. Sutartyje sulygta dėl 41,99 Eur mėnesinio nuomos mokesčio ir mokėjimų skaičiaus – 24. Per 24 mėn. atsakovas turėjo pradinei kreditorei UAB „Be kredito“, vėliau – ieškovei sumokėti iš viso 1007,76 Eur. Taigi, praėjus 24 mėn. nuo 2015 m. rugsėjo 15 d., atsakovas, tinkamai vykdydamas sutartį, iš esmės būtų sumokėjęs visą sutartyje nustatytą daikto kainą. Tokiu atveju, pagal CK 6.503 straipsnio 1 dalį, išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise.

29. 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta, kad nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (...) bei sumokėjus visas reikiamas įmokas (...), pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Dėl nurodyta sutarties sąlygos atsakovas, kaip vartotojas, atsiduria nepalankesnėje situacijoje, palyginti su CK 6.503 straipsnio 1 dalyje įtvirtina situacija, esant išperkamosios nuomos teisiniams santykiams. Nuomotojas (pasibaigus 2015 m. rugsėjo 15 d. išperkamosios nuomos sutarčiai – pardavėjas) dorai ir teisingai elgdamasis su atsakovu, kaip vartotoju, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovas būtų sutikęs su tokia sąlyga (kurią įrašius į sutartį, atsisakoma vartojimo kredito teisiniams santykiams VKĮ nustatyto teisinio reglamentavimo), jei dėl jos būtų atskirai derėtasi. Aptariama sąlyga šalių nebuvo individualiai aptarta ir ja iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

30. Dėl šios nutarties 29 punkte nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta sąlyga, jog nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (...) bei sumokėjus visas reikiamas įmokas (...), pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur, yra nesąžininga sąlyga ta apimtimi, kiek ja siekiama išvengti VKĮ įstatymo taikymo (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 3 dalys). Taigi nurodyta apimtimi aptariama sutarties sąlyga pripažintina nesąžininga.

Dėl šalių sutarties sąlygos, kurioje nustatyti delspinigiai, kvalifikavimo

31. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką nesąžiningų sutarties sąlygų vertinimo aspektu, pabrėžia, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

32. Klausimą, ar daikto nuomos sutartyje nustatytas netesybų dydis – 2 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną – laikomas neproporcingai didele atsakomybe vartotojui už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalyje nustatytas aplinkybes. Vertinant, ar netesybų dydis neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse. Pavyzdžiui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

33. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nustatyta, jog, nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei sumokėjus visas reikiamas įmokas, pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur (šios nutarties 13 punktas). Nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatyta, kad turto (televizoriaus) vertė sutarties sudarymo metu – 610 Eur, nuomos mokestis 41,99 Eur, mokėjimų skaičius – 24. Taigi per 24 mėn. atsakovas turėjo pradinei kreditorei UAB „Be kredito“, vėliau – ieškovei sumokėti iš viso – 1007,76 Eur. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir pareiškė ieškinį teisme, reikalaudama iš atsakovo priteisti 881,79 Eur skolos (nesumokėtų mėnesinių įmokų), 1550,69 Eur delspinigių. Juos ieškovė paskaičiavo pagal 2015 m. rugsėjo 15 d. sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlyga, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ parengtame ir užpildytame lape „Svarbiausi nuomos sutarties punktai“, dalyje „Mokėjimų terminai“ nustatyta, kad bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,84 Eur (2 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos). Ieškovė nurodė, kad sutarties sąlygą dėl delspinigių atsakovui taikė palankiau, nes delspinigius paskaičiavo už 180 dienų, imdama ne 2 proc., bet 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną dydį. Sutartyje nėra sąlygos dėl tokių pat netesybų nuomotojui už jo prievolių pažeidimą. Nurodytoje sutarties sąlygoje, kurioje įtvirtinti 2 proc. dydžio delspinigiai, nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl to preziuomuojama, kad aptariama sutarties sąlyga nesąžininga (CK 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieškovė, ieškinyje reikalaudama mažesnio negu sutartyje nustatytasis delspinigių dydžio (1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną), nepaneigė nurodytos prezumpcijos.

34. Taigi dėl šios nutarties 33 punkte nurodytų priežasčių konstatuotina, kad 2015 m. rugsėjo 15 d. sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ nustatyta sąlyga, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos, yra nesąžininga (CK 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pripažinus sutarties sąlygą dėl delspinigių nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo (ab initio), todėl negali būti taikoma (CK 228⁴ straipsnio 8 dalis).

35. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteistinus delspinigius sumažino, juos paskaičiavo, atsižvelgęs į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė netesybų mažinimo institutą, nors turėjo taikyti nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų kontrolės institutą. Pripažinus sutarties sąlygą dėl delspinigių nesąžininga ir negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

36. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių apskųstas teismo sprendimas už akių keistinas: sutarties sąlygos dėl nuomojamo daikto įsigijimo už 1 Eur, taip pat dėl delspinigių pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius atmestinas visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nebus pažeistas draudimas priimti blogesnį sprendimą (lot. non reformatio in pejus), nes nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas (313 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo už akių.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimą už akių.

Pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio tokias UAB „Be kredito“ ir A. B. 2015 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties sąlygas:

- „Nuomininkui tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį (...) bei sumokėjus visas reikiamas įmokas (...), pasibaigus šiai sutarčiai, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur“;

- „Už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 2 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“.

Atmesti ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinio reikalavimą dėl 1550,69 Eur delspinigių priteisimo.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. sprendimo už akių dalį.