- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- AN2-307-348/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00049-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus viršininko R. G. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 17 d. nutarimo M. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 7 d. nutarimu M. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 950 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. sausio 2 d., 23.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,44 promilės neblaivumas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, M. T. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti 2021 m. sausio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. nutarimu M. T. skundą tenkino: panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas sprendė, kad byloje negalima padaryti kategoriškos išvados, jog M. T. vairavimo metu ir jį sustabdžius buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis. Pažymėjo, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą būdamas neblaivus, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, o šioje administracinio nusižengimo byloje nepavyko pašalinti abejonių dėl M. T. neblaivumo.
4. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyrius prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės 2021 m. sausio 7 d. nutarimą.
4.1. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam M. T. neblaivumo testavimas buvo atliekamas alkotesteriu „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) metrologijos centras 2020 m. spalio 20 d. patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad naudojamas alkotesteris yra tinkamas naudojimui ir patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. balandžio 20 d. Pažymima, kad ir teisės aktų leidėjas pakeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Nutarimas) 4 punktą, bei įvesdamas dviejų privalomų tikrinimų techninėmis priemonėmis taisyklę, eliminavo galimus techninių priemonių nukrypimus, kurie gali būti įtakojami išorinių faktorių (langų skystis, suvalgytas saldainis, kramtomoji guma, ar šiuo atveju pareiškėjo minimos prielaidos dėl pareigūnų naudojamo dezinfekcinio skysčio ir pan.). Vadovaujantis minėtame nutarime galiojančiomis nuostatomis, tiek Institucijai, tiek teismui asmens neblaivumo laipsnis turi būti svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu ir nustatytas antrojo tikrinimo metu, t. y. 2021 m. sausio 3 d. 00.32 val. M. T. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumo laipsnis.
4.2. Institucija pažymi, kad ligoninėje 2021 m. sausio 3 d. 01.47 val. atliktos medicininės apžiūros bei paimto kraujo tyrimo metu toksikologijos laboratorijoje M. T. kraujyje rasta 0.00 promilės alkoholio koncentracija. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad medicinos ekspertai ne kartą yra pasisakę, kad gali būti lyginami tik tapatūs lygiaverčiai faktoriai, t. y. alkoholio kiekis iškvepiamame ore arba alkoholio kiekis kraujyje. Policijos pareigūnams tikrinant alkoholio kiekis kraujyje nebuvo nustatinėjamas, todėl, apelianto vertinimu, tarpusavyje gali būti lyginami tik alkoholio kiekiai iškvepiamame ore. Pažymima, kad tarp policijos pareigūnų atlikto paskutinio testavimo techninėmis priemonėmis ir testavimo ligoninėje buvo praėję 1 val. 18 min.
4.3. Pažymima ir tai, kad policijos pareigūnas neblaivumą tikrina tik techninėmis priemonėmis ir atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnį teismų formuojama praktika visiškai remiasi tik neblaivumo nustatymo faktoriumi, kaip jis aprašytas Nutarime, pagal vairuotojo iškvėptame ore nustatytą etilo alkoholio koncentraciją. Todėl Institucijos manymu, turėtų būti taikoma įstatymo analogija. Apeliaciniame skunde sutinkama su ekspertų ir specialistų deklaruojamu 0,15-0,25 promilių skaidymusi per valandą. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertai yra ne kartą pasiakę, jog alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore gali skirtis iki 0,3-0,5 promilių ir visa tai priklauso nuo alkoholio suvartojimo laiko iki tikrinimo momento, alkoholio kiekio, koncentracijos, vartojimo intensyvumo, aktyvių veiksmų siekiant sumažinti alkoholio kiekį organizme, kaip antai gausus skysčių vartojimas ir kt. Institucija apeliaciniame skunde kritikuoja skundžiamame nutarime nurodytą argumentą, jog remiantis teisminio nagrinėjimo metu apklausto specialisto parodymais skysčių vartojimas neturi įtakos alkoholio koncentracijos kraujyje mažėjimui ir pažymi, kad su šiuo teiginiu būtų galima sutikti, jeigu policijos pareigūnai alkoholio koncentracijos kraujyje tikrinimą būtų atlikę sustabdymo metu. Teigiama, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas lygino tarpusavyje nekoreliuojančius dalykus. Tuo tarpu lyginant tarpusavyje koreliuojančius dalykus, t. y. alkoholio kiekį iškvėptame ore, tiek policijos pareigūnų tikrinimo metu, tiek VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ metu yra laiko tarpas, kurio metu asmuo aktyvių veiksmų pagalba (gausus vandens vartojimas) gali itin reguliuoti alkoholio kiekį iškvėptame ore. Atkreipiamas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad policijos pareigūnams sustabdžius asmenį ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprasta kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl išsiblaivo greičiau (Kauno apygardos teismas 2020-08-17 nutarimas byloje NA2-313-926/2020).
4.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad formuojama teismų praktika yra kintantis procesas, itin priklausoma nuo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių teisės aktų, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju nenustačius policijos pareigūnų veiksmuose alkotesterio gamintojo instrukcijoje nurodytų naudojimo taisyklių pažeidimų būtina vertinti alkoholio kiekį iškvėptame ore koks jis buvo vairavimo metu ir nustatytas netrukus po sustabdymo momento, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte, surašytame 2020 m. sausio 3 d. 1.50 val., situacija gali neatspindėti buvusios padėties. Taigi, teismas, vertindamas įrodymus, turi remtis techninėmis priemonėmis nustatytu alkoholio kiekiu iškvėptame ore, kadangi apie tokį alkoholio kiekio organizme nustatymo būdą kalbama ir administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje neblaivumo patikrinimo sąvokoje.
4.5. Institucija pažymi, kad šioje byloje faktines aplinkybes be tikrinimų techninėmis priemonėmis ir be administracinio nusižengimo protokolo turtinio patvirtina (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo P. R. 2020 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos faktinės aplinkybės. Be kita ko, vadovautis vien administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens M. T. parodymais, kad paskutinį kartą alkoholį jis vartojo 2020 m. gruodžio 31 d., Institucijos manymu, nėra teisinio pagrindo. Skunde neabejojama, jog siekdamas išvengti gręsiančios atsakomybės neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Institucijos manymu administracinio nusižengimo byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo įvertinti fragmentiškai, išskirtinį dėmesį suteikiant M. T. ir jo įgaliotojo atstovo parodymams, nevertinant jų prieštaringumo objektyviai užfiksuotoms faktinėms aplinkybėms, visiškai ignoruojant pasikeitusiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normų formuluotes, policijos pareigūnų nustatytas faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į Institucijos skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. T. prašo skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo apsektu, konstatuoja, kad šioje byloje Marijampolės apylinkės teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. T. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. T. atžvilgiu nutraukė.
8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyviosios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
9. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, būtinas šio nusižengimo sudėties požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo 2.3 punkte neblaivumo tikrinimas apibrėžiamas kaip, be kita ko, policijos pareigūnų, kai metrologiškai patikrintomis specialiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, karys ar medžiotojas, yra neblaivus. Iš paminėto seka, kad vairuotojų neblaivumo tikrinimas atliekamas techninėmis priemonėmis nustatant iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Minėto nutarimo 4 punkte numatyta, kad, be kita ko, policijos pareigūnai, nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Be to, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
11. Nagrinėjamu atveju, pagal 2021 m. sausio 2 d. galiojusią Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakciją, neblaivumas buvo apibrėžiamas kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būsena, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Asmenų, vairuojančių transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama didžiausia etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai, laikydamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1375 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo 4 punkto reikalavimų, pirminio M. T. patikrinimo metu nustatę, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, t. y. 0,51 promilės, praėjus 22 minutėms po pirmojo patikrinimo, atliko pakartotinį tikrinimą, kurio metu nustatė, kad M. T. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija vis tik viršijo leistiną normą, t. y. M. T. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumas.
12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas apibrėždamas neblaivumo sąvoką aiškiai ir nedviprasmiškai numatė, jog neblaivumo faktas yra konstatuojamas būtent vairavimo metu, kuomet yra nustatoma etilo alkoholio kiekio koncentracija, esanti iškvėptame ore. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT‑24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
13. M. T., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 3 d. 00.10 val. buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas. Tuo tarpu antrojo patikrinimo metu, t. y. praėjus 22 min. po pirmojo patikrinimo M. T. buvo nustatytas 0,44 promilės neblaivumo laipsnis. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo atliekamas tikrinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1375 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan., kuris patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas M. T. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Tuo tarpu skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas iš esmės vadovavosi tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausto specialisto parodymais bei administracinio nusižengimo byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog atlikus tyrimą M. T. kraujyje etilo alkoholio nebuvo rasta.
14. Visgi, aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir teismo posėdžio metu apklaustų asmenų duotus parodymus ir paaiškinimus, su apylinkės teismo išvadomis pagrindo sutikti neturi. Visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esantis garso ir vaizdo įrašas patvirtina, kad policijos pareigūnams sustabdžius M. T. ir pirmą kartą patikrinus jo neblaivumo laipsnį, šis teigė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo per Naujuosius metus ir iškėlė versiją, jog alkotesterio rodmenis galėjo iškreipti jo naudotas dezinfekcinis skystis. Be to, iš garso ir vaizdo įrašo nustatyta, kad policijos pareigūnas, iki antrojo patikrinimo, išaiškina M. T., jog jis galės atlikti kraujo tyrimą bei pasiūlo atsigerti vandens, galimai dėl to, kad antrojo patikrinimo metu būtų nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis arba jo apskritai nebūtų nustatyta. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. V. paneigė M. T. iškeltą versiją dėl dezinfekcinio skysčio įtakos alkotesterio parodymams. Tačiau teigė, jog pagal medicininę literatūrą, iškvepiamame ore esančiam alkoholio kiekiui įtakos gali turėti dantų kariozinė būklė, česnako ar svogūno valgymas, dantų skalavimo skysčio naudojimas. Būtent po šių specialistų paaiškinimų M. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad iki pareigūnų sustabdymo valgė „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui šių parodymų pakako. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų šią M. T. iškeltą versiją, t. y. pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar iki patikrinimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tiesų buvo „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje, ar jo valgyto maisto sudėtyje iš tiesų buvo česnakų arba svogūnų, o juo labiau, ar įvykio dieną minėta užkandinė apskritai dirbo. Tačiau net ir surinkus minėtus duomenis, akivaizdu, jog skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino specialisto paaiškinimus ir M. T. parodymus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vienas iš pagrindinių alkotesterių naudojimo instrukcijų reikalavimų yra tas, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik palaukus bent 15 minučių. Nesilaikant šio nurodymo, burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Ekspertas G. A. C., apklaustas administracinio nusižengimo byloje parodė, kad moksliškai yra patvirtina, kad per 15 min. visos alkoholio molekulės iš burnos pasišalina ir lieka tik tas alkoholis, jeigu jis yra, plaučiuose. (Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. II-109-814/2019). Tuo tarpu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje apklaustas specialistas nenurodė per kiek laiko išsiskaido burnoje esančio alkoholio molekulės, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nesiaiškino. Atkreipiamas dėmesys, kad pats M. T. apklausiamas pirmosios instancijos teisme bei pateikęs atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ užkandinėje buvo pusė valandos iki prieš sustabdant policijos pareigūnams. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, praėjus maždaug valandai laiko po maisto, kuriame galimai buvo svogūnų ar česnakų, valgymo, jo burnoje buvusio alkoholio molekulės jau turėjo būti išsiskaidžiusios, todėl pakartotinio patikrinimo metu visos alkoholio molekulės, patekusios į alkotesterį, buvo iš plaučių. Šiuo aspektu pažymima, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo ir jame užfiksuoto policijos pareigūnų pokalbio nustatyta, jog abu policijos pareigūnai pamiršo įjungti vaizdo registratorių. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog M. T. buvo sustabdytas 2021 m. sausio 2 d. 23.55 val., pirmasis jo patikrinimas buvo atliktas 00.10 val., taigi, akivaizdu, kad policijos pareigūnai jau tuo metu įvertino, jog M. T. gali būti neblaivus ir laikydamiesi alkotesterio naudojimų instrukcijų palaukė 15 min. ir tik tuomet tikrino jo neblaivumą.
15. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, M. T. vyko į gydymo įstaigą – VŠĮ (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje konstatuota, kad M. T. kraujyje, paimtame 2021 m. sausio 3 d. 1.50 val., t. y. praėjus 1 val. 18 min. po policijos pareigūnų antrojo tikrinimo alkotesteriu, etilo alkoholio nerasta. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į kitus byloje esančius duomenis. Pažymima, kad nuo antrojo patikrinimo alkotesteriu iki asmens patikrinimo VŠĮ (duomenys neskelbtini) praėjo 1 val. 18 min., iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad atlikus visus būtinus veiksmus, policijos pareigūnai M. T. leido išvykti 1.20 val. Taigi po jo paleidimo iki nuvykimo į gydymo įstaigą ir jo patikrinimo alkotesteriu praėjo 27 min. Be to, remiantis administracinio nusižengimo byloje esančiu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, į gydymo įstaigą M. T. atvyko praėjus 25 min. po to, kai policijos pareigūnai leido jam išvykti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę Neblaivumo nustatymo taisyklių 29 punkte nustatyta tvarka pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Tačiau toks asmuo turi atvykti į medicinos įstaigą per 1 val. nuo neblaivumo patikrinimo momento. Šiuo atveju matyti, kad po antrojo patikrinimo iki visų duomenų supildymo ir leidimo M. T. išvykti praėjo 48 min. (nuo 0.32 val. iki 1.20 val.). Taigi, M. T. turėjo pakankamai laiko įveikti atstumą nuo jo sustabdymo vietos iki medicinos įstaigos ir į gydymo įstaigą prisistatyti nepraėjus daugiau nei valandai laiko, tačiau jis delsė beveik pusvalandį, dėl ko į gydymo įstaigą atvyko vėliau nei per valandą, ką pagrįstai akcentuoja ir apeliacinį skundą pateikusi Institucija. Šiuo konkrečiu atveju pažymima, kad ekspertai analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą pasisakę, kad alkoholio kiekio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore gali skirtis iki 0,3-0,5 promilių, o visa tai priklauso nuo alkoholio suvartojimo laiko iki tikrinimo momento, alkoholio kiekio, koncentracijos, vartojimo intensyvumo, aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti alkoholio kiekį organizme po patikrinimo. Tuo tarpu skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas vertino tik specialisto paaiškinimus, kad žmogaus organizmas kraujyje vidutiniškai išskaido nuo 0,15 iki 0,25 promilių alkoholio ir priėjo išvados, jog per 1 val. 18 min. iš M. T. kraujo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio, tačiau kaip teisingai nurodo Institucija, pirmosios instancijos teismas tarpusavyje lygino du tarpusavyje nesulyginamus rodiklius. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais pažymima, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad M. T. jo patikrinimo metu buvo adekvatus, orientavosi aplinkoje, jo koordinacija nebuvo sutrikusi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad M. T. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės normą. Todėl akivaizdu, kad M. T. suvartotas alkoholio kiekis iki jo patikrinimo nebuvo toks, kuris kardinaliai pakeistų asmens būseną (sukeltų agresiją, sutrikdytų koordinaciją, įtakotų kalbą ir pan.).
16. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog nenustatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, pažymima, kad apylinkės teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, išskirtinę reikšmę suteikdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymamas ir specialisto išvadai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. T. Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.
Dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
17. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,40 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą nuo 800 eurų iki 1100 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
18. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija, 2021 m. sausio 7 d. nutarimu pripažinusi M. T. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskyrė 950 eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 15 mėnesių. Institucijos paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės terminas atitinka administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytą nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės termino vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad M. T. padarė vieną šiurkščiausių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo nustatytas lengvas girtumas ir kad nustatytas promilių kiekis yra artimas minimaliai neblaivumo ribai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo „Apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus“ matyti, kad Kelių eismo taisykles jis pažeidė tik vieną kartą ir už jį jam buvo pareikšta žodinė pastaba. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad anksčiau M. T. nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam ir sprendžia, kad Institucijos 2021 m. sausio 7 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui. Todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administraciniai tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti iš švelnesnėmis priemonėmis, nei buvo paskirta Institucijos nutarimu. M. T. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl visai neskirti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo, kaip ir nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui bus proporcinga nuobauda M. T. padarytam administraciniam nusižengimui ir yra pakankama administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti.
19. Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog M. T. transporto priemonę vairavo neblaivus, todėl Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pagrįsti ir jų pagrindu apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies. Visgi, pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs M. T. administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad M. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutarimu paskirta bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra keistini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 653 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos valdybos skyriaus R. G. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą M. T. administracinio nusižengimo byloje – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutarimo tenkinti iš dalies ir M. T. paskirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 800 (aštuonių šimtų) eurų bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 12 (dvylikos) mėnesių.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.