Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-109-814/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
II-109-814/2019
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00060-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Pareiškėjas
A. M.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-109-814/2019
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00060-2019-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 5 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Antanui Jarašiui,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovei Rasai Girdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-328-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas 2019 m. sausio 23 d. paskyrė A. M. 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 31 d. 16.03 val. Aukštuvių g., Lančiūnavos k., Kėdainių r. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,96 promilių girtumo laipsnis. Tokie veiksmai nutarime kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad gruodžio 31 d. apie 16 val., prieš išvažiuodamas iš Vilainių, iš 0,33 litro talpos buteliuko išgėrė vieną stiklinę 5 laipsnių stiprumo alaus „Tuborg“ ir iš karto išvažiavo į Lančiūnavą. Pavažiavus kelis kilometrus - po 3-5 minučių sustabdė policijos pareigūnai ir paklausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio. Būdamas įsitikinęs, kad viena stiklinė alaus neblaivumo neparodys, pareigūnams atsakė, kad alkoholio nevartojęs. Patikrinus, alkotesteris parodė 0,96 promiles girtumo. Tuomet sąžiningai paaiškino aplinkybes ir paprašė pakartotinio patikrinimo. Pareigūnai sutiko ir praėjus 15 minučių alkotesteris parodė 0,13 promilių. Nežiūrint to, jam vis tiek atimta teisė vairuoti transporto priemones ir paskirta bauda. Jis kaltės nepripažino, tačiau nutarime nurodyta visiškai priešingai. Alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimo instrukcija teigia, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje - esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Nurodytas laikas bent 15 minučių reiškia ne ką kitą, o tai, kad abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengti reikėtų palaukti šiek tiek ilgesnį negu 15 minučių laiką. Praėjus šiek tiek daugiau kaip 15 minučių po alkoholio vartojimo, jo girtumas toli gražu neviršijo leistinos normos. Abejonė dėl girtumo buvo panaikinta patikrinus jį įstatymo nustatyta tvarka antrą kartą. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. M. skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad prieš važiuodamas iš Vilainių į Lančiūnavą, išgėrė stiklinę alaus iš 0,33 l buteliuko ir iš karto važiavo. Alus buvo 5 laipsnių stiprumo. Iki sustabdymo važiavo 5-7 min. Tada prie Lančiūnavos sustabdė pareigūnai, kurie paprašė pūsti. Buvo nustatytas 0,96 promilės girtumas. Jis pareigūnams paaiškino, kad prieš važiuodamas išgėrė stiklinę alaus. Pareigūnams sutikus, jis pūtė dar kartą, alkotesteris po 15 min. parodė 0,13 promilių. Iš vakaro alkoholio nebuvo vartojęs. Alkotesterio antgalį pats išsipakavo. Pareigūnė, priimant nutarimą, klausė, ar jis gailisi, jis atsakė, kad gailisi. Policijos pareigūnai pasirašant surašytą nutarimą neprašė papasakoti įvykio aplinkybių, nežiūrėjo, kad yra antri alkotesterio parodymai. Atrodo, kad antrą kartą į alkotesterį pūtė irgi lauke.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, antrinis rezultatas 0,13 promilių tik patvirtina, kad pirminis alkotesterio parodymas yra patikimas. Natūralu, kad, bėgant laikui, alkoholio koncentracija mažėja.

Teismo posėdžio metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovė Rasa Girdauskienė su skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas važiavo iš Vilainių iki Lančiūnavos. Buvo praėję 11 min. ir kol pareigūnai tikrino, praėjo dar 5 min., todėl praėjus 15 min. nuo alkoholio vartojimo, alkoholis iš burnos buvo pasišalinęs. Alkotesterio parodymai su 0,96 promilių teisingi. Pirmą kartą pareiškėjas patikrintas 16.03 val., nes sakė, kad alkoholio nevartojo, bet buvo nustatyta 0,96 promilės. Kadangi pareiškėjas prašė leisti antrą kartą pasitikrinti, prašymas buvo tenkintas, nes asmuo nurodė, kad vis dėlto vartojo alkoholį. Alkotesterio instrukcijoje numatyta rekomendacija leisti pūsti į alkotesterį antrą kartą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad yra vyresnysis patrulis. Vyko neblaivių vairuotojų kontrolė. Tikrinant pareiškėjo dokumentus, jautėsi kažkoks kvapas – gal alkoholio ar langų skysčio. Paklausė, ar vairuotojas nevartojęs alkoholio, sakė, kad ne. Patikrinus pareiškėjas pripūtė 0,96 promiles. Vairuotojas prisiminė, kad, prieš važiuojant iš draugo, gėrė alaus. Palaukus nuo pirmo pūtimo 15 min. leido dar kartą pūsti. Antru bandymu pripūtė 0,12 promilės. Surašė protokolą, vadovaudamiesi pirminiais parodymais. Nėra nurodymo, kad pareigūnas privalo paklausti vairuotojo prieš tikrinimą, ar jis vartojo alkoholį. Tokia yra praktika Kaune, kad jei nepripučia vairuotojas daugiau nei 1,5 promilės, visada leidžiama pūsti antrą kartą po 15 min. Jei antrą kartą nors kiek alkoholio pripučiama, visada vadovaujasi pirminiais parodymais. Bet jei antrą kartą alkotesteris rodo 0 promilių, vadovaujasi antriniais parodymais ir protokolo nerašo. Būna, kad antrą kartą pučiant rodo dar didesnes promiles, tada vadovaujasi pirminiais parodymais. Pareiškėjo apsvaigimo nuo alkoholio požymių nepastebėjo. Abu kartus pareiškėjas į alkotesterį pūtė būdamas lauke. Nuo sustabdymo iki pirmojo pūtimo praėjo apie 5 min.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad pareiškėjas buvo sustabdytas, nustatytas jam lengvas girtumas. Antrą kartą leido pūsti po 15 min., nes tokia praktika objektyviam girtumui nustatyti. Jei antrą kartą būtų 0 promilių, protokolo jie nerašytų. Pareigūnas neprivalo klausti, ar asmuo vartojo alkoholį. Neturi reikšmės, ar žmogus pasako, ar nepasako, kad vartojo alkoholį prieš patikrinimą. Visiems asmenims duoda pūsti antrą kartą po 15 min. Sustabdytas vairuotojas įtarimų dėl girtumo nekėlė. Pirmą kartą į alkotesterį pūtė lauke, kur antrą kartą, nepamena.

Teismo posėdžio metu ekspertas Gregoire Abi Chaker paaiškino, kad „Alcotest 6810“ profesionalus alkotesteris. Iškvėptas oras susideda iš dviejų dalių – burnoje esančio oro ir plaučiuose esančio oro. Burnoje yra iki 200 ml oro, visa kita yra iš plaučių. Naudotas alkotesteris, kaip ir kiti, negali atskirti, kur buvo molekulės – burnoje ar plaučiuose. Tam, kad pareigūnas būtų įsitikinęs, jog visos molekulės yra iš plaučių, o ne iš burnos, „Alcotest 6810“ instrukcijoje nurodyta, kad asmuo, kurio girtumas tikrinamas, turi būti stebimas 15 min. po sustabdymo, t. y. leidžiama pailsėti. Moksliškai patvirtinta, kad per 15 min. visos alkoholio molekulės iš burnos pasišalina, o lieka tik alkoholis, jeigu jis yra, plaučiuose. Tada alkotesterio parodymai laikomi nesuklaidintais. Alkotesterio parodymai dar gali būti suklaidinti, jei aplinkoje arba antgalyje yra alkoholio garai. Šį suklaidinimo būdą šiuo atveju galima atmesti, nes teigiama, kad antgalis buvo išpakuotas naujai prieš pučiant. Trečiasis variantas, kada gali būti suklaidinti alkotesterio parodymai, tai aplinkos temperatūra. Esant labai šaltam orui, t. y. -5, -7, -10, -20 laipsniai. Pučiant šiltą orą, susidaro kondensatas ir rodo mažesnę alkoholio koncentraciją. Rekomenduojama asmenį stebėti 15 min., neduoti nei maisto, nei gėrimo, ir tada leisti pūsti. Išgėrus, alkoholis atsiduria kraujyje ir kūnas ima jį šalinti per kepenis, per šlapimą, išmatas, kvėpavimą ir prakaitą. Kai alkoholio vartojimas yra didesnis nei šalinimas, pas asmenį randamas alkoholis. Pas sąmoningą asmenį alkoholio šalinimas vyksta nuo 0,10 promilės per valandą iki 0,62 promilės per valandą. 0,62 promilės per valandą šalinasi tik tada, kai sergama kepenų liga ir yra labai didelis girtumas. Įprastai alkoholis šalinasi nuo 0,10 promilės iki 0,40 promilės per valandą. Nėra atlikta tyrimų, kiek alkoholio pašalinama per pusvalandį arba penkiolika minučių. Vienas pūtimas - 0,96 promilės, antras pūtimas po 15 min. – 0,13 promilės. Galima teigti, kad antru pūtimu burna buvo švari, todėl visos alkoholio molekulės, patekusios į alkotesterį, buvo iš plaučių. Pagal antro pūtimo rodmenis, galima teigti, kad per 15 min. negali kristi alkoholio kiekis kūne nuo 0,96 promilės iki 0,13 promilės. Vadinasi, galima teigti, kad pučiant pirmą kartą alkotesterio parodymai buvo suklaidinti. Kiek buvo suklaidint ir kokiu būdu, pasakyti negali. Gali patvirtinti, kad antras pūtimas po 15 min. rodo nesuklaidintus alkotesterio parodymus, nes burna buvo švari, antgalis buvo naujas. Dėl alkotesterio suklaidinimo dėl temperatūros - šio varianto negali nei atmesti, nei patvirtinti, nes nežinomos antgalio bei aplinkos temperatūros. Gali būti, jog vairavimo metu pas pareiškėją teoriškai galėjo būti daugiau nei 0,4 promilės, bet galėjo būti ir mažiau nei 0,4 promilės. Kiek buvo tiksliai, negali nustatyti. Patvirtina, kad antri alkotesterio parodymai nebuvo suklaidinti, o pirmi – suklaidinti, nes per 15 min. pašalinti 0,83 promiles neįmanoma, tai per didelis skaičius. Esant apsvaigus, kai nustatyta 0,96 promilės, turi matytis žmogaus apsvaigimo požymiai – svyravimas, apsunkinta kalba, agresija, atminties sutrikimai. Pareigūnas šiuos požymius pastebėtų. Alkoholio kvapas nerodo apsvaigimo. Išgėrus 0,33 l alaus 5 procentų stiprumo, pas pareiškėją galėjo būti teoriškai 0,24 promilės, o praktiškai – nuo 0,12 promilių iki 0,24 promilių. Išgėrus 0,2 l alaus 5 procentų stiprumo, pas pareiškėją galėjo būti teoriškai 0,15 promilės, o praktiškai – nuo 0,07 promilių iki 0,15 promilių. Pirmieji alkotesterio parodymai suklaidinti, nes alkoholis buvo vartotas neseniai ir alkoholio molekulės buvo burnoje, t. y. nuo alkoholio vartojimo iki pirmojo pūtimo nebuvo praėję 15 min.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 66-ANR_N-328-2019 nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 31 d. 16.03 val. Aukštuvių g., Lančiūnavos k., Kėdainių r. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,96 promilių girtumo laipsnis.

Iš alkotesterio „Alcotest 6810“ kvito nustatyta, kad A. M. 2018 m. gruodžio 31 d. 16.03 val. nustatytas 0,96 promilių girtumas, o 16.18 val. – jau 0,13 promilių girtumas, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Iš pareigūno D. S. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad A. M. po pirmojo patikrinimo alkotesteriu nurodė prieš 5 min. išgėręs vieną stiklinę alaus, todėl po 15 min. buvo dar kartą tikrinamas jo neblaivumas alkotesteriu, analogiškas aplinkybes teismui nurodė ir pareiškėjas savo skunde bei apklausiamas teismo posėdžio metu.

Byloje esantiems prieštaravimams tarp dviejų alkotesterio rodmenų pašalinti, į teismo posėdį buvo pakviestas ir apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker, kuris teismui nurodė, kad įprastai alkoholis iš žmogaus organizmo šalinasi nuo 0,10 promilės iki 0,40 promilės per valandą, pavieniais atvejais iki 0,62 promilių per valandą (esant kepenų ligoms ir dideliam neblaivumui – 2-3 promilės), todėl, įvertinus skirtumą tarp dviejų alkotesterio rodmenų, galima teigti, jog pirmieji alkotesterio parodymai 16.03 val. – 0,96 promilės – buvo suklaidinti, nes per 15 min. pašalinti 0,83 promiles (0,96-0,13=0,83) alkoholio neįmanoma, tai per didelis skaičius, o antrieji alkotesterio parodymai 16.18 val. – 0,13 promilių yra nesuklaidinti, nes per 15 min. visos alkoholio molekulės, esančios burnoje, pasišalina, ir, jei asmuo vartojo alkoholį, į alkotesterį jau papuola alkoholio molekulės iš plaučių. Pirminius alkotesterio parodymus suklaidinti galėjo tai, kad pareiškėjas pareigūnų alkotesteriu buvo tikrinamas nepraėjus 15 min. po alkoholio vartojimo. Būtent tokias aplinkybes teismui nurodė ir pats pareiškėjas. Taigi, kaip nurodė teismo medicinos ekspertas, atsižvelgiant į alkoholio šalinimo greitį per valandą, automobilio vairavimo metu pareiškėjo organizme alkoholio koncentracija galėjo būti ir didesnė nei 0,4 promilių, ir mažesnė nei 0,4 promilių, tiksliai nustatyti neįmanoma, tačiau, atsižvelgiant į antrinius alkotesterio rodmenis (0,13 promilės), 0,96 promilės tikrai negalėjo būti. Be to, esant 0,96 promilių girtumui, policijos pareigūnai turėjo matyti pareiškėjo apsvaigimo požymius, tokius kaip svyravimas, apsunkinta kalba, agresija, atminties sutrikimai, tačiau teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai D. S. ir V. Š. teigė nepastebėję jokių A. M. girtumo požymių, apart D. S. užuostą alkoholio arba langų plovimo skysčio kvapą salone jį sustabdžius.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į teismo medicinos eksperto paaiškinimus, pirminis girtumo patikrinimo rezultatas alkotesteriu kelia pagrįstų abejonių ir rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi (suklaidinti) ir negali būti laikomi įrodymu, nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymį. Remiantis vien pirminiais alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad A. M. vairavo neblaivus, esant 0,96 promilių girtumui, ir taip padarė administracinį nusižengimą, negalima. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai, jog A. M. vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), nes tam turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Šiuo atveju to nustatyti negalima.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad jog A. M. kaltė, jam padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą neįrodyta, kadangi nėra objektyvių, patikimų duomenų visumos, vienareikšmiai patvirtinančios skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, t. y. nėra neginčijamų duomenų, kad A. M. vairavo neblaivus, todėl administracinio nusižengimo teisena A. M. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 300 Eur atstovavimo išlaidų.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-383/2018, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-593/2019). Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2019 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-328-2019 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną A. M. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 18096018520 nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė