Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo S. F. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 289 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. F. pagal ATPK 126 str. 1 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d., 11.18 val., Vilniaus r., Rukainių k., Vilniaus g., vairavo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 0,50 promilės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad S. F. neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 126 str. 1 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant nuobaudą jau įvertinta S. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad vairuodamas transporto priemonę jis jautėsi blaivus ir neturėjo tikslo pažeisti ATPK reikalavimų, kad jam buvo nustatytas lengvas 0,50 promilės girtumas, kas nežymiai viršija leistiną normą, pažeidimas padarytas užmiestyje, kelyje, kuriame nėra intensyvaus transporto priemonių judėjimo, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Nors apeliantas skunde nurodo, kad rūpinasi savo senyvo amžiaus tėvais, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

S. F. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, kas, savo ruožtu, sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas didelį vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 3) matyti, kad S. F. jau yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (2006 m. spalio 17 d. nutarimu S. F. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., nubaustas 1000 litų (289 eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams), kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad S. F. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. S. F. padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. S. F. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarimą nepakeistą ir S. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.