Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2015-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-562/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-03-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-06-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-30
Bylos Nr.
1A-455-562/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00544-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-562/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00544-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1; 1.2.23.2; 1.1.8.6.2; 1.1.10.1; 2.4.6; 2.4.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės,

teisėjų Vladislavo Lenčiko, Leonardos Gurevičienės,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,nuteistajam A. V.,nuteistojo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 259 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 str. 1 d. 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. birželio 18 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuspręsta A. V. prokuroro 2014 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 Lt užstatą, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti ir nuteistąjį sulaikius, šią kardomąją priemonę panaikinti ir užstatą grąžinti nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei.

Nuspręsta, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti nuteistojo A. V. gautus 510 Lt, kaip padarytos nusikalstamos veikos rezultatą, likusius 10 Lt grąžinti nuteistajam ar jo įgaliotam asmeniui.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. ir 259 str. 2 d., A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2014 metų vasario mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyta, iki 2014 m. kovo 3 d., 19 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė miltelius, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 3,4685 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios dalį – 1,7145 g, palikdamas namo, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinės skelbimų lentoje, už 250 Lt neteisėtai pardavė A. K.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2014 m. kovo 5 d., apie 16.40 val., palikdamas namo, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laiptinės skelbimų lentoje, neteisėtai, už 260 Lt pardavė likusią dalį miltelių, kurių sudėtyje yra 1,754 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, A. K., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ir šiuos miltelius tą pačią dieną, 16.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. V. taip pat nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2014 metų vasario mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2014 m. kovo 5 d. 18.40 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti automobilyje VW „Golf“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) laikė dvidešimt tablečių „Lorans“, kurių sudėtyje yra 0,050 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo ir 1,8161 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, kurias 2014 m. kovo 5 d. automobilio atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį: pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi, sumažinti jam paskirtas bausmes iki minimalių, o subendrinus bausmę apėmimo būdu BK 64¹ str. pagrindu, ją sumažinti dar 1/3, pritaikyti jam BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apeliantas nurodo, kad savo kaltės, veikos apimties bei kvalifikacijos jis neginčija, tačiau su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka dėl per griežtos bausmės paskyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kas įtakojo bausmės skyrimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, nurodė, jog byloje nėra nustatyta jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuosprendyje nurodyta, kad A. V. buvo sulaikytas atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, iš esmės visos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės iki apelianto apklausos jau buvo nustatytos kitais bylos įrodymais bei užfiksuotos procesiniuose dokumentuose, taip pat ir tiesiogiai su A. V. dėl psichotropinių medžiagų bendravusio A. K. parodymuose. Dėl to, teismo nuomone, apeliantas buvo priverstas prisipažinti iš esmės priremtas byloje surinktų įrodymų visumos. Apeliantas mano, kad tokia teismo išvada prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pasak apelianto, tai, kad A. V. atžvilgiu atliekami nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai, jam nebuvo žinoma. Psichotropinę medžiagą metamfetaminą apeliantas išplatino A. K. palikdamas ją namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinės skelbimų lentoje, o ne perduodamas į rankas, todėl A. V. galėjo neigti, kad A. K. ar pareigūnų paimta psichotropinė medžiaga priklausė jam. Be to, sulaikius A. V., jis nežinojo ne tik A. K. duotų parodymų, bet ir kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria jam buvo leista susipažinti tik baigus tyrimą. Nežiūrint to, nuo pirmos apklausos momento apeliantas pripažino savo kaltę. Todėl teismo teiginys, kad apeliantas buvo priverstas prisipažinti priremtas įrodymų, neatitinka objektyvios tiesos.

Šalies argumentai

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas nuosprendyje taip pat nurodo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog A. V. nuoširdžiai gailisi, nes apklausiamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., tik abstrakčiai nurodė pirminį asmenį, iš kurio įgijo metamfetaminą, aktyviai nepadėjo teisėsaugai nustatyti šį asmenį. Dėl BK 259 str. 1 d. numatyto nusikaltimo A. V. menkino veikos pavojingumą, nurodydamas, kad laikė tabletes mašinoje, bet neatsimena, iš kur jas gavo, rastos kanapės taip pat seniai gulėjo automobilyje po kilimėliu, jis tvirtino, jog negali būti, kad kanapių yra beveik 2 gramai. Pasak apelianto, tokie teismo teiginiai neleistinai perkelia jam, kaip kaltinamajam, pareigą įrodyti savo paties padarytus nusikaltimus. Byloje nebuvo nustatyti faktai, jog apeliantas meluoja ar nėra linkęs įvardinti asmens, iš kurio gavo metamfetaminą. Apeliantas pažymi, kad jo parodymai, jog neatsimena, iš kur gavo tabletes ar kanapes, taip pat nebuvo paneigti jokiais bylos duomenimis. Apeliantas nurodo, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis yra nuoširdūs ir savanoriški, sąlygoti vidinių paskatų tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ne kiekvienas žmogus vienodai moka išreikšti savo jausmus, išsakyti mintis, išdėstyti jas įtikinamai. Pasak apelianto, iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu, teismas neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad A. V. dėl padarytų nusikaltimų nesigaili. Apeliantas pažymi, kad nuo įvykio praėjo jau daugiau kaip metai, duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar administracinės bylos dėl disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nėra. Pats narkotinių ar psichotropinių medžiagų apeliantas nevartoja. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog jis padarė atitinkamas išvadas, todėl teismo išvada, kad A. V. nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, nėra pagrįsta bei motyvuota.

Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismo pozicija dėl A. V. prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prieštarauja teismų praktikai ir daro nuosprendį nesuprantamu. Apeliantas nurodo, kad įstatymas numato, jog tik kaltės pripažinimas leidžia teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir taikyti BK 64¹ str. nuostatas sumažinant skiriamą bausmę 1/3. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 64¹ str. nuostatas, sumažino bausmę 1/3, o tai rodo, kad teismas laikė, jog A. V. pripažino padaręs jam inkriminuotas veikas. Taigi, nuosprendis dėl apelianto prisipažinimo vertinimo prieštaringas.

Apeliantas nurodo, kad 2015-03-24 įsiteisėjo Baudžiamojo kodekso pataisos, kurios numato, kad BK 75 str. nuostatos gali būti taikomos ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, jei asmuo nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju teismas turi padaryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės vykdymo. Apeliantas pažymi, kad jis buvo teistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą, per daugiau kaip metus jokie nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo, apkaltinamieji nuosprendžiai nepriimti, šis baudžiamasis persekiojimas ir daugiau nei trys mėnesiai kardomojo kalinimo leido padaryti atitinkamas teigiamas išvadas dėl gyvenimo būdo ir elgesio ateityje. Be to, apeliantas turi gyvenamąją vietą, faktinę šeimą, augina nepilnametį vaiką, turi legalų betonuotojo darbą UAB „A“ (duomenys pakeisti), darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas mano, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis A. V. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis A. V. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija, tačiau ginčija jam paskirtos bausmės dydį ir prašo, vadovaujantis BK 75 str., atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, teismas, pripažindamas A. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, todėl paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių minimumai. Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., teismas A. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė jam trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, be to, apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikė BK 64¹ str. nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), todėl prašo paskirti švelnesnę bausmę ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei apeliacinį skundą, sprendžia, kad nuteistojo prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, yra pagrįstas. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apibūdino asmenį, iš kurio pirko metamfetamino miltelius, taip pat asmenį, kuriam pardavė šias psichotropines medžiagas, dėl nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, tai užfiksuota apklausos protokoluose (t. 2., b.l. 52-53, 60-61). Tai, kad A. V. negalėjo tiksliai nurodyti asmens, iš kurio jis pirko psichotropinės medžiagos, kad negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis įsigijo tablečių „Lorans“ bei iš kur jo automobilyje atsirado kanapių, abejodamas dėl surastų kanapių kiekio, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai trukdė teisėsaugos pareigūnams nustatyti byloje tiesą, duodamas parodymus menkino veikos pavojingumą, dėl ko nebūtų pagrindo pripažinti, jog jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo nustatyti faktai, jog apeliantas meluoja ar nėra linkęs įvardinti asmens, iš kurio gavo psichotropinės medžiagos. Priešingai, apklausos metu A. V. apibūdino asmenį, iš kurio pirko metamfetamino, nurodydamas kaip asmuo vizualiai atrodo (apie 42 metus, apie 175 cm ūgio, žilstelėjęs), turi ypatingą žymę veide (randą iki ausies ant kairiojo skruosto), kur galima būtų jį surasti (būna Kalvarijų turguje, gyvena senojoje Naujoje Vilnioje). Apelianto parodymai, jog jis neatsimena, iš kur gavo tabletes ir kanapes, taip pat nebuvo paneigti jokiais bylos duomenimis. Tai, kad A. V. neprisimena kai kurių aplinkybių, nereiškia, kad jis vengia sakyti tiesą.

Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. V. buvo priverstas prisipažinti iš esmės priremtas byloje surinktų įrodymų visumos, nes jis buvo sulaikytas atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, iš esmės visos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės iki jo apklausos jau buvo nustatytos kitais bylos įrodymais bei užfiksuotos procesiniuose dokumentuose (kratų, apžiūrų protokoluose), taip pat ir tiesiogiai su kaltinamuoju A. V. dėl psichotropinių medžiagų bendravusio A. K. parodymuose, teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais, kadangi A. V. sulaikius, jis negalėjo žinoti ne tik A. K. duotų parodymų, bet ir kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, su kuria jis galėjo susipažinti tik baigus ikiteisminį tyrimą, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad A. V. prisipažinimas ir gailėjimasis nuo pat pirmos apklausos iki pat baudžiamosios bylos išnagrinėjimo (sakydamas paskutinį žodį teisme, jis taip pat nurodė, jog gailisi) yra nenuoširdūs, nesavanoriški, jo prisipažinimas sąlygotas byloje surinktų įrodymų visuma, o ne vidinėmis paskatomis.

Esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustačius A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą visuomenei, į nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, tačiau veikos nesusijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi šeimą, mažametį sūnų, darbą), yra pakankamas pagrindas jam paskirti straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimumus, o vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, švelnesnę bausmę apimant griežtesne.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taigi naujoji BK 75 str. 1 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., numato galimybę asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti bausmės vykdymą.

A. V. padaryti nusikaltimai nepriskiriami prie labai sunkių nusikaltimų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, spręsdamas dėl galimybės asmeniui atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. padaryti nusikaltimai negali būti vertinami kaip itin pavojingi, už kuriuos jam šioje byloje turėtų būti paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. A. V. asmenybė negali būti vertinama kaip kelianti grėsmę visuomenės saugumui. Nuteistasis A. V. yra saistomas tvirtų socialinių ryšių, turi šeimą, mažametį sūnų, darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės nuo narkotinių bei psichotropinių medžiagų neturi. Dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, nuteistojo teigimu, nusikalstamas veikas padarė dėl to, kad norėjo užsidirbti, nes neturėjo darbo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad A. V. linkęs keisti savo gyvenimo būdą, gauti legalias pajamas ir padėti šeimai, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 str. nuostatas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistajam A. V. taikytinos BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatos – paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir nustatomas papildomas įpareigojimas (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Kadangi A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, jam į laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2014 m. birželio 18 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tai būtų aktualu tuomet, jei nuteistajam būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis būtų pasiųstas vykdyti laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas A. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 str. 1 d. ir 260 str. 1 d., nepagrįstai nenustatė A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.), paskyrė per griežtą bausmę, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 1, 2 punktais,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. V. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 259 str. 1 d., paskirti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 260 str. 1 d., paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. V. paskirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius BK 75 str. 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. redakcija), A. V. paskirtos galutinės subendrintos vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Įpareigoti A. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Rosita PatackienėTeisėjai Vladislavas LenčikasLeonarda GurevičienėNuorašas