- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- ATP-1090-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00753-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Advokatai
- Laimonas Judickas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. atstovo advokato Laimono Judicko atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. S. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. birželio 11 d., apie 14.30 val., Vilniaus r., Maišiagalos sen., Kalniškių k., vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio ir neatsižvelgęs į kelio sąlygas nesuvaldė automobilio, o atsiradus kliūčiai, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir partrenkęs sužalojo A. S. šunį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Administracinių teisės pažeidimų (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. Iš eismo įvykio pasišalino, nesusitaręs dėl žalos atlyginimo ir nepranešęs apie įvykį policijai, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., be to, po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarimu V. S. buvo pripažintas kaltu už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto) litų dydžio bauda, už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoto transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis paskirta subendrinta nuobauda – 3500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) litų dydžio bauda su teisės vairuoti atėmimu 3 (trejiems) metams.
2013 m. rugpjūčio 1 d. gautas nubaustojo V. S. atstovo advokato Laimono Judicko apeliacinis skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 23 d. nutarimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsisakė priimti advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą motyvuodamas tuo, kad skundas paduotas be raštiško V. S. sutikimo, t.y. nesant aiškiai išreikštai nubaustojo valiai ir nesuderinus su juo apeliacinio skundo turinio.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu V. S. atstovas advokatas Laimonas Judickas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir priimti V. S. apeliacinį skundą dėl 2013 m. liepos 23 d. nutarimo.
Apeliantas savo atskirajame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą nurodydamas, kad skundas neturi prieštarauti raštu išreikštai atstovaujamojo valiai, pažymi, jog ATPK 275 str. 3 d. nustatyta, kad advokato įgaliojimai patvirtinami advokatų kontoros išduodamu orderiu. Apelianto manymu, šis apylinkės teismo apeliacinio skundo trūkumas galėjo būti pašalintas taikant trūkumų šalinimo institutą (ATPK 296 str. 6 d.)
Advokato Laimono Judicko nuomone, ATPK reglamentuoja advokato įgaliojimų įforminimą būtent advokato orderiu, todėl jis nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad jo įgaliojimai konkrečiai šioje byloje nėra tinkami įforminti. Nurodo, jog į bylą ją nagrinėjant dėl atskirojo skundo papildomai pateikia 2013 m. birželio 26 d. teisinių paslaugų sutarties nuorašą, kurioje yra V. S. parašas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodoma, kad institucija neprieštarauja, jog apeliacinis skundas būtų priimtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 224 str. nurodytas administracinių teisės pažeidimų bylas, gali apskųsti šio kodekso 291 str. nurodyti asmenys, t.y. asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamųjų valiai. Nepaisyti atstovaujamojo valios dėl skundo padavimo galima tik tuo atveju, kai asmuo dėl fizinių ar psichinių trūkumų pats negali išreikšti savo valios ir paduoti skundą <...>.
Tokiu būdu įstatymas numato konkretų reikalavimą tiems atvejams, kai skundas paduodamas ne paties nubaustojo asmens, o jo atstovo: toks skundas gali būti paduodamas tik esant raštu išreikštam atstovaujamo asmens sutikimui. Esant tokiam reikalavimui akivaizdu, kad nei teisinių paslaugų sutartis su joje esančiais bendro pobūdžio įgaliojimais, nei advokato orderis negali būti pagrindu laikyti, kad tokiu atveju yra raštu išreikštas atstovaujamo asmens sutikimas paduoti bet kokio turinio ir su bet kokiais reikalavimais skundą ir gali būti neatsižvelgiama į atstovaujamo asmens valią. Kaip matyti iš ATPK 291 str. pirmosios dalies, joje neapsiribota tik nurodymu, kad skundus gali paduoti ir atstovai (kurių įgaliojimai patvirtinami atstovavimo sutartimis ir orderiais), bet nurodytas ir specialus papildomas reikalavimas, kad atstovai (tai yra asmenys jau turintys atstovavimo sutartis ir pateikę orderius) gali paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamojo valiai. Akivaizdu, kad jeigu pakaktų tik atstovavimo sutarties ir orderio, įstatymų leidėjas nenumatytų šio papildomo reikalavimo ir apsribotų tik nuostata, kad skundą gali pateikti ir atstovas, kuris visais atvejais turi atstovavimo sutartį ir orderį.
Bendro pobūdžio atstovavimo dokumentai, nepriklausomai nuo jų turinio (suteiktų įgaliojimų apimties), negali pakeisti įstatyme numatytos specialios nuostatos, kad turi būti ir raštu išreikšta atstovaujamo asmens valia dėl konkretaus skundo.
Asmens teisė į gynybą užtikrinama ne tik išankstiniais (paprastai sudaromais dar nežinant teismo priimtų sprendimų bei jų motyvų) įgaliojimais atstovams atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir atstovaujamojo teise susipažinus su teismo priimtais dokumentais nuspręsti ar juos reikia apskritai skųsti (tame tarpe ir ar tai gali daryti atstovas turintis bendro pobūdžio įgaliojimą dėl skundų rašymo), o skundžiant konkrečiai nustatyti tokių veiksmų apimtis, turinį, motyvus, pateikiamų skundų ribas, juose dėstomus reikalavimus ir kt., todėl ir tais atvejais, kai atstovavimo sutartyse atstovui yra numatyta skundo padavimo galimybė, būtina atstovaujamo asmens pozicija dėl konkretaus skundo padavimo.
Sutinkant su apylinkės teismo išvada, kad konkretaus įstatymo reikalavimo nesilaikymas ir atstovaujamo asmens raštu išreikštos valios nebūvimas yra akivaizdus skundo trūkumas, jis gali būti pašalinamas ir pritaikant skundų trūkumų pašalinimo institutą sprendžiant skundų priėmimo klausimus apylinkės teisme, todėl teismo sprendimas atsisakyti priimti skundą nesiimant priemonių teisme pašalinti skundo trūkumus yra nepagrįstas. Apylinkės teismo nutartis naikintina ir remiantis ATPK 296 str. 1d., skundas perduotinas apylinkės teismui, iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 4 p.
nutarė:
V. S. atstovo advokato Laimono Judicko atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti apylinkės teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.