- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-07
- Bylos Nr.
- e2VP-1766-445/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Atsakovas
- R. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (pareiškėjo) R. P. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo Varėnos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 pagal ieškovės (išieškotojos) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ieškinį atsakovui R. P. dėl savavališkos statybos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skolininkas teismo prašo atidėti 2017-03-03 sprendimo, kuriuo atsakovas R. P. buvo įpareigotas per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją tvoros, esančios valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini), statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, kurio vykdymo atidėjimas baigiasi 2021-03-03, vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Skolininkas prašyme nurodo, kad kreipimosi į teismą metu 2021-03-01 buvo atlikti esminiai darbai - liko tik įregistruoti pirkimo pardavimo sutartį notarine tvarka, po kurios NŽT turės parengti sprendimą dėl apjungto žemės sklypo kadastro duomenų bylos patvirtinimo, po kurio jis jau turės galimybę įregistruoti apjungtą žemės sklypą viešajame registre. Įregistruotam žemės sklypui, ant kurio stovi ginčo tvora, tapus skolininko asmenine nuosavybe, jis turės visas galimybes įteisinti savavališką tvoros statybą ir taip galutinai įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nuo 2013-05-31, kada buvo surašytas savavališkos statybos aktas, iki pat dabar nėra pašalinęs savavališkos (šiuo metu neteisėtos) statybos padarinių, Inspekcija mano, jog pagrindo tenkinti prašymą ir dar kartą atidėti sprendimo įvykdymo terminą vieniems metams ir šešiems mėnesiams, nėra. Išieškotoja prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad įvertinus visas bylos aplinkybes, atsakovas turi realią galimybę įvykdyti teismo sprendime išdėstytą įpareigojimą, todėl 2017-03-03 sprendimo įvykdymo terminas galėtų būti atidėtas. Dėl termino, kuriam prašoma atidėti sprendimo įvykdymą, nepasisako, palieka spręsti teismui. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismo prašo pareiškėjo R. P. prašymo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Skolininkas 2021-03-26 prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo teismą informavo, kad jis pagal 2021-03-18 Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 354-5-(14.3.53) įsigijo valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi jo tvora, ir dabar ši žemė priklauso skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ką patvirtina pridedami Pirkimo- pardavimo sutartis ir viešojo registro išrašas, dėl ko nebeliko 2017-03-03 teismo sprendime nurodyto motyvo dėl savavališkos statybos tvoros pastatymo neteisėtumo, kad ginčo tvora yra ant valstybės žemės sklypo, kas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir statybos reglamento STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, pagal kurį tvoros statybai yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo savininko (valdytojo) – Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas. Kadangi buvęs valstybinės žemės sklypas dabar priklauso skolininkui su sutuoktine, tapo nebereikalingas statybą leidžiantis dokumentas - žemės sklypo savininko (valdytojo) – Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas, todėl išnyko savavališkos statybos neteisėtumą sąlygojusios aplinkybės.
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, reaguodama į skolininko nurodytas naujas bylai reikšmingas aplinkybes, teismui 2021-04-20 pateikė raštą, kuriame nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktu prašymu teismo prašo atidėti sprendimo, kuris jau yra įvykdytas, įvykdymo terminą. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismo prašo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus: pranešimą ir patikrinimo aktą ir nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byla nutrauktina.
Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktuose 2021-03-26, 2021-04-20 prašymuose nurodė, kad sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 įvykdė. Sprendimas buvo įvykdytas po 2021-03-03, t. y. pasibaigus teismo nustatytam (2020-03-03 nutartimi atidėtam) terminui, tačiau tuo metu kai jau buvo priimtas naujas skolininko prašymas atidėti 2017-03-03 sprendimo įvykdymą.
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patvirtino aplinkybę, kad sprendimas, kurio įvykdymo terminą prašoma atidėti, jau yra įvykdytas. Ši aplinkybė patvirtinama Inspekcijos 2021-04-19 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-1684, kuriame konstatuota, kad „2021-03-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3SU-5-(14.3.53.) statytojas įsigijo žemės sklypą (kadastrinis Nr. 3833/0001:89), kuriame pastatyta tvora. Pastatyta tvora pagal savo parametrus priskiriama I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, kuriems, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punktu, neprivalomas SLD. Savavališkos statybos padariniai pašalinti“.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 1 dalis numato, kad byla nutraukiama teismo nutartimi. Jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų kreiptis į kitas institucijas, įvykdžius sprendimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalimi, 177 straipsniu, 179 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Bylą nutraukti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.