Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-02-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-146-506/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
II-146-506/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00406-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Pažeidėjas
R. Š.
Advokatai
Vilius Virbickas
Kategorijos
  • 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-146-506/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00406-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant R. Š. atstovui skundą padavusiam asmeniui advokato padėjėjui Viliui Virbickui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. Š., nedalyvaujant institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo advokato padėjėjo Viliaus Virbicko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) 2018-01-05 nutarimo Nr. 10ANN-138454591-18 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018-01-05 nutarimu Nr. 10ANN-138454591-18 už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą R. Š. nubaustas 300 eurų bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad 2017-12-10 07.45 val. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį O. V., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimą, tai yra, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilės girtumas.

Skunde nurodoma, kad R. Š. nesutinka su skundžiamu nutarimu dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių, prašo panaikinti nutarimą šioje dalyje ir skirti švelnesnę nuobaudą, kadangi yra išskirtinės aplinkybės. Kaip tokios aplinkybės skunde nurodomos: R. Š. šeiminė padėtis, rūpinimasis senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis, teigiama charakteristika, gyvenamosios vietos geografinė padėtis, sunkinančių aplinkybių nebuvimas, tyčios nebuvimas. Be to, skunde cituojamos ANK 34 straipsnio 5 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, prašoma jomis vadovautis, taip pat prašoma vadovautis teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kitomis, procesiniais sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje Nr. A2.6.-854-270/2017 ir Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. ATP-259-185/2016. Skunde pažymima, kad R. Š. visiškai pripažįsta padaręs nurodytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai; jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis leidžiamą 0,4 promilės ribą; jis turi 22 metų stažą, analogiško pažeidimo niekada nėra padaręs; išlaiko pensininkę motiną A. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini) Šilutės raj., kuri gauna nedideles pajamas, sunkiai vaikšto, laukia antros operacijos, jai būtina nuolatinė priežiūra, kartais itin skubi, o atsižvelgus į atstumą – vairuotojo pažymėjimas būtinas; R. Š. darbas susijęs su tiesioginiu vairavimu, nes jis dirba dažytoju; darbovietėje teigiami charakterizuojamas kaip dinamiška, imli, pozityvi asmenybė, besivadovaujanti bendrovės ir savo vertybėmis, pasižyminti adekvačia saviverte, iškilusias problemas sprendžianti abiem pusėm priimtinu būdu, yra kruopštus ir atsakingas darbuotojas. Taip pat skunde nurodoma, kad R. Š. nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia; prašoma atsižvelgti, kad ANK 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog atsakomybę lengvina aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, o R. Š. savo noru nedelsiant sumokėjo skirtą 300 eurų dydžio baudą. Prie skundo pridedami išvardintas aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Skundą pateikęs advokato padėjėjas prašo skirti mažesnę nei įstatymo numatytoji administracinę nuobaudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismo posėdyje advokato padėjėjas Vilius Virbickas skundo reikalavimus palaikė, nurodė, kad yra tik R. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra. R. Š. padarė ne tyčinį, o neatsargų nusižengimą. Prašė vadovautis skundo argumentais ir skundą tenkinti.

R. Š. pritarė advokato nuomonei ir prašymui, papildomai nurodė, kad turi dvi seseris, su viena iš kurių santykiai nėra geri, su kita ryšius palaiko, tačiau mano, kad jis geriau gali pasirūpinti neįgalia mama, kuriai neseniai padaryta operacija.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nuobaudą skyrusi institucija prašė skundo netenkinti, tai motyvavo tuo, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymų leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos, poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo darbiniams interesams ar kitai visuomeninei veiklai, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų. Netekęs teisės vairuoti asmuo patiria darbinius ir buitinius nepatogumus, bet tai nėra išskirtinės aplinkybės, nes pažeidėjas, darydamas nusižengimą, pats prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, ir nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nuobauda, poveikio priemonė gali būti skiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens naudai. Institucija prašo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš byloje esančių administracinio nusižengimo protokolo (20 b. l.), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno tarnybinio pranešimo (25 b. l.), blaivumo testo ir patikros sertifikato (26 b. l.), R. Š. atstovo advokato padėjėjo rašytinio prašymo (27-29 b. l.) matyti, kad 2018-12-10 R. Š. vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 0,66 (po paklaidos fiksavimo – 0,64) promilės girtumas. Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad R. Š. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą.

Faktinių aplinkybių R. Š. atstovas skundu neginčija, todėl teismas jų papildomai netiria, atlieka tik įrodymų, kuriais grindžiamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės teisėtumas bei pagrįstumas, vertinimą.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato: „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <...> neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>.“

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų; pagal šio straipsnio 9 dalį už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

R. Š. skundžiamu nutarimu yra paskirta administracinė nuobauda – jis nubaustas minimalia 300 eurų bauda, su jos dydžiu jis sutiko, baudą jau yra sumokėjęs (16 b. l.).

Taip pat jam skirta administracinio poveikio priemonė, numatyta ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte – asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimas, nagrinėjamu atveju – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, – minimaliam 12 mėnesių terminui. Jo atstovas šią poveikio priemonę skunde įvardija kaip nuobaudą, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, šioje dalyje nutarimą panaikinti ir skirti švelnesnę nuobaudą.

Skunde išdėstytų motyvų ir argumentų, bylos duomenų kontekste teismas daro išvadą, kad paskirta administracinė nuobauda – 300 eurų bauda, – yra neginčijama, o yra kalbama apie skirtos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialios teisės atėmimo, – termino sutrumpinimą.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

R. Š. yra baustas už KET nusižengimus (23 b. l.), nors ir nesusijusius su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių priemonių vartojimu, viena nuobauda tebegaliojanti; nagrinėjamas nusižengimas yra itin šiurkštus, pažeidėjo neblaivumas, nors ir lengvas, tačiau gana ženkliai viršija leistiną vairuoti ribą, nusižengimas padarytas tyčia. Dėl šių motyvų darytina išvada, kad kartu su administracine nuobauda paskyręs ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui, – pareigūnas pagrįstai nutarė, jog kitaip nebus pasiekti administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių tikslai. Teismas atkreipia dėmesį, jog patraukto atsakomybėn asmens atstovo skunde teikiamas argumentas, jog nusižengimas padarytas neatsargios kaltės forma, yra niekinis, nes neatitinka administracinio nusižengimo padarymo dėl neatsargumo sampratos, kuri suformuluota ANK 9 straipsnyje. Asmuo, padaręs nusižengimą, būdamas savanoriškai fiziologiškai apsvaigęs nuo alkoholio, atsako pagal administracinės teisenos įstatymą, jeigu jam yra nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (ANK 11 straipsnio 3 dalis). R. Š. nustatytas 0,64 promilės girtumas, todėl jis atsako pagal jam inkriminuotą ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes akivaizdu, kad sėsdamas vairuoti neblaivus, R. Š. padarė tyčinį nusižengimą. Nustatytas neblaivumo laipsnis nors vertinamas kaip lengvas girtumas, tačiau teismas daro išvadą, jog tokio alkoholinio apsvaigimo jau negalima vertinti kaip nežymiai viršijančio leistiną ribą.

Institucijos atsiliepime pagrįstai nurodyta, kad aptariamos specialiosios teisės atėmimas gali būti netaikomas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, nustačius kompleksą aplinkybių, bylojančių pažeidėjo naudai. R. Š. skunde nurodytos aukščiau minėtos aplinkybės nepripažintinos išskirtinėmis aplinkybėmis šioje konkrečioje byloje. Į tai, kad R. Š. visiškai pripažįsta padaręs nurodytą nusižengimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, jau atsižvelgė pareigūnas, nes paskyrė tiek minimalią baudą, tiek minimaliam terminui atėmė specialią teisę. Dėl skunde nurodytos papildomos neva atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, kadangi R. Š. savo noru nedelsiant sumokėjo skirtą 300 eurų dydžio baudą – teismas mano, jog patraukto atsakomybėn asmens atstovas skunde pernelyg laisvai traktuoja nurodytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės sampratą ir visiškai nepagrįstai skirtos baudos skubų sumokėjimą vertina kaip nuostolių atlyginimą ar padarytos žalos pašalinimą. Dėl nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti būtina tiesioginiame darbe – konstatuotina, jog pats R. Š. privalėjo būti atidus, rūpestingas bei įvertinti savo elgesio pasekmes, kai neblaivus sėdo vairuoti automobilį. Be to, teismas vertina kaip itin abejotinus teiginius, kad dažytojui yra būtina vairuoti transporto priemonę, ir kad tai yra išskirtinė aplinkybė, į kurią skundą nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti. Tas pat pasakytina ir apie nurodytą būtinumą išlaikyti bei nuolat prižiūrėti (kartais net skubiai) R. Š. motiną – pastaroji gyvena itin toli nuo jo, todėl nuolat ir skubiai ją prižiūrėti jis neabejotinai niekaip negali. Pažymėtina, kad iš medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (15 b. l.) matyti, jog A. Š. gyvena Šilutės rajone, konsultuojasi ir gydosi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, todėl nėra pagrįstas argumentas, kad R. Š., kurio gyvenamoji ir darbo vietos yra Vilniuje, nuolat prižiūri motiną. Teismas nekvestionuoja atsakomybėn patraukto asmens noro išlaikyti, padėti ir rūpintis ligota motina, tačiau mano, jog šis noras (beje, ir pareiga) niekaip negali būti siejamas su teisės vairuoti transporto priemones terminu, juo labiau – pripažįstamas išskirtine aplinkybe. Teismas taip pat nekvestionuoja aplinkybės, jog R. Š. yra geras darbuotojas, teigiamai charakterizuojamas, tačiau akivaizdu, kad aptariamu atveju atsakomybės jis pristigo, nes atsakingas ir savo elgesio pasekmes įvertinęs asmuo neturėtų sėsti prie vairo neblaivus.

Dėl skunde nurodytos teismų praktikos – išvardintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių bei apylinkės ir apygardos teismų priimtų procesinių sprendimų: skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinės nutartys yra priimtos dėl iš esmės mažareikšmių administracinių veikų, vairuotojai buvo blaivūs, o Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teismo procesiniuose sprendimuose aiškiai konstatuotas labai nežymiai viršijantis leistiną neblaivumo ribą laipsnis (atitinkamai – 0,43 promilės ir 0,42 promilės, kai leistina riba yra 0,41 promilės), tuo tarpu nagrinėjamoje skundo byloje faktinės aplinkybės akivaizdžiai skirtingos, leistina neblaivumo riba ženkliai viršyta, todėl jokia analogija nėra įmanoma.

Teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonė (kaip ir nuobauda) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos poveikio priemonės (ar nuobaudos) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos poveikio priemonės (nuobaudos) arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Dėl šių motyvų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyręs pareigūnas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti ir paskirtą minimalų specialiosios teisė atėmimo terminą trumpinti dėl skunde nurodytų motyvų.

Atsižvelgus į išdėstytą, R. Š. atstovo skundas netenkinamas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018-01-05 nutarimas Nr. 10ANN-138454591-18 paliekamas nepakeistas.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog skundžiamas nutarimas priimtas 2018-01-05, ir jo apskundimo terminas yra dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, tuo tarpu nagrinėjamas skundas surašytas tik 2018-01-30, o institucijoje jis įregistruotas tik 2018-02-02. Skunde atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad nutarimą gavo 2018-01-24, tačiau to įrodymų nepateikė, kaip ir neprašė atnaujinti termino skundui paduoti. Šiuo atveju teismas nevaržė R. Š. teisės apskųsti, jo nuomone, neteisingą nutarimą, kadangi institucija, priėmusi nutarimą R. Š. nedalyvaujant, taip pat nepateikė objektyvių duomenų apie priimto nutarimo išdavimą ar išsiuntimą; ranka padaryto įrašo „2018-01-05 paštu“ teismas nevertino kaip tinkamo išsiuntimo įrodymo (juo labiau, kad ir atsiliepime apie skundo padavimo termino praleidimą nepasisakyta), ir, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, abejones vertino patraukto atsakomybėn asmens naudai ir sprendė, kad skundas paduotas nepraleidus termino bei priėmė jį nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018-01-05 nutarimą Nr. 10ANN-138454591-18 palikti nepakeistą ir R. Š. atstovo advokato padėjėjo Viliaus Virbicko skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja