Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Nustatyta bausmę atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 20 d., 23 val. 10 min. iki 2018 m. kovo 21 d., 12 val. 25 min. (1 para), nuo 2018 m. liepos 5 d., 18 val. 01 min. iki 2018 m. liepos 7 d., 10 val. 48 min. (2 paros), nuo 2018 m. spalio 7 d., 18 val. 15 min. iki 2018 m. spalio 8 d., 12 val. 20 min. (1 para), nuo 2018 m. spalio 30 d., 20 val. 25 min. iki 2018 m. spalio 31 d., 12 val. 00 min. (1 para), nuo 2019 m. sausio 5 d., 01 val. 45 min. iki 2019 m. sausio 6 d., 12 val. 21 min. (2 paros), iš viso – 7 paros, ir suėmime išbūtas laikas, skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 25 d.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad:

1.2. 2018 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.24 promilės girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – motina T. Š. – metu, keikdamas ją necenzūriniais žodžiais ir grasindamas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti motinos T. Š. sveikatą, rankos kumščiu smūgiavo jai į galvą, tačiau ši pasitraukdama smūgio išvengė;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2018 m. spalio 7 d., apie 17.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su kartu gyvenančiu šeimos nariu – motina T. Š. – metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, grasino motinai T. Š. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, suėmęs ją rankomis už galvos grasino nusukti jai sprandą, keikė ją necenzūriniais žodžiais sakydamas, kad ją nužudys, nusuks spardą;

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį dėl nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba pakeisti jam paskirtą bausmę į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, nuteistojo skundą, skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų nepažeidė, A. Š. dėl vertinamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu pripažino pagrįstai. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas A. Š. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, taip pat ir spręsdamas jo kaltės klausimą, rėmėsi šioje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kuriuos įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nuosprendyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnyje, išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Nuteistasis A. Š. skunde nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, teigia, kad jis grasinimų įvykdyti neketino, tikslo nužudyti mamą neturėjo, elgesys buvo išprovokuotas alkoholio, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, patikrinusi nuosprendyje padarytų teisinių išvadų pagrįstumą, A. Š. skundo teiginių nelaiko pagrindu skundžiamą nuosprendį naikinti ir dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jį išteisinti.

10. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo grasinimų savo motinai T. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis faktas nustatytas ir įrodytas nuosekliais nukentėjusiosios T. Š. parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais bylos duomenimis. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip parašyta kaltinime. Visi epizodai vienodi. Sūnus išgėręs sakydavo, kad pritrenks, užmuš, pakas po žeme. Girtas būna piktas, žiaurus. Kai gerdavo mėnesiais, ji net miegoti bijodavo. Kai sūnus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ramiai gyvendavo. Nebenori taip gyventi, visko bijo, pavargo nuo tokio gyvenimo (6 t. b. l. 30). Liudytojai E. G., M. B., A. A., D. P., G. G., G. A., L. Š., S. P., A. K., A. B., D. B. (parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu) patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku (2018 m. liepos 5 d., 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 30 d., 2019 m. sausio 5 d., 2019 m. vasario 25 d.) tarnybos metu reaguodami į pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje, neblaivaus sūnaus grasinimų motinai, agresyvaus elgesio, konfliktavimo, vyko į butą (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajai T. Š.. Nuvykus namuose surastas akivaizdžiai neblaivus A. Š. ir jo mama T. Š., kuri buvo blaivi. T. Š. skundėsi, kad sūnus prieš ją smurtauja (tiek fiziškai, tiek psichologiškai), kenčia dėl sūnaus nuolatinių grasinimų, bauginimų, konfliktavimo. Nurodė, kad sūnus elgiasi agresyviai, grasina susidorojimu ir ji jo bijo. T. Š. atrodė labai susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė, virpėjo balsas, drebėjo rankos (6 t. b. l. 31, 142, 153, 154). Liudytojų parodymai atitinka aplinkybes, užfiksuotas tarnybiniuose pranešimuose (1 t. b. l. 124, 166–169; 2 t. b. l. 9–12, 63–66; 3 t. b. l. 71–74), Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų apžiūros protokoluose (1 t. b. l. 129, 130, 174, 175; 2 t. b. l. 17, 18, 71, 72; 3 t. b. l. 84, 85). Nuteistasis A. Š., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad įvyksta konfliktai dėl gėrimo. Neprisimena, ar buvo 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. spalio 7 d., 2018 m. spalio 30 d. konfliktai. 2019 m. sausio 5 d. konfliktas buvo, ką mamai tada sakė, neprisimena. Jei parašyta, kad buvo 2019 m. vasario 25 d. įvykis, tai reiškia, kad buvo. Būdamas girtas mamai visko prikalbėdavo, bet nedarydavo. Tvirtina, kad 2018 m. spalio 7 d. pasakė mamai, kad ją nužudys, tačiau ne dėl to, kad ją įbaugintų, o dėl to, kad tokius žodžius naudojo kaip priežodžius konfliktinei situacijai paaštrinti. Kėsintis į jos gyvybę tikslo neturi. Mama jį pažįsta ir žino, kad pavojaus jos gyvybei jis nekėlė (6 t. b. l. 29, 30).

11. Nuteistajam A. Š. iš esmės neneigiant vertinamų įvykių ir dėl šių įvykių esant nuosekliems, neprieštaringiems nukentėjusiosios, liudytojų parodymams, šiuos parodymus patvirtinantiems rašytiniams įrodymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Š. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis ne mažiau kaip tris kartus grasino savo motinai T. Š. ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą grasindamas ją užmušti, nusukti sprandą, susidoroti, padegti namą ir nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad šie grasinimai gali būti įvykdyti. Nors nuteistasis tvirtina, kad tikslo nužudyti mamą jis neturėjo, jo elgesys buvo įtakotas alkoholio, jis savęs nekontroliavo, mama žinojo, kad jis nieko blogo nepadarys, šie apelianto argumentai, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teisinės reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui neturi ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nešalina. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymima, kad sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinamais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-677/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423-303/2016). Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015 ir kt.). Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Tai, ar kaltininkas grasinimus iš tikrųjų ketina įvykdyti, teisinės reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi.

12. Nukentėjusioji T. Š. tiek atvykusiems pareigūnams, tiek duodama parodymus teisme, tvirtino, kad A. Š. grasinimų ji iš tikrųjų bijo, sūnus, būdamas neblaivus, elgiasi agresyviai, ji bijodavo net miegoti, rami buvo tik tada, kai sūnus atlikinėjo bausmę. Netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kaip ji subjektyviai suvokė, vertino sūnaus elgesį, jo išsakytus žodžius, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Teisiamajame posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad atvykus į namus nukentėjusioji iš tikrųjų buvo išsigandusi, veide matėsi išgąstis, buvo susijaudinusi, virpėjo balsas ir drebėjo rankos. Pareigūnai taip pat patvirtino ir tai, kad pagal pranešimus dėl A. Š. elgesio, esant duomenų apie jo smurtavimą prieš motiną, vykdavo ne vieną kartą, atvykus pareigūnams jis būdavo agresyvus. Be to, nukentėjusiosios ir liudytojų A. A., G. G., L. Š. parodymais nustatyta, kad A. Š. 2018 m. liepos 5 d. bandė motinai T. Š. suduoti smūgį, tačiau jai smūgio pavyko išvengti, o 2018 m. spalio 7 d. suėmė jos galvą, ausis, stumdė ją ir tampė grasindamas nužudyti. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad A. Š. yra teistas už smurtinius nusikaltimus, tame tarpe ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl T. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl grasinimo nužudyti savo motiną T. Š., nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą sūnaus grasinimus, juos lydinčius veiksmus vertinti kaip realius ir pagrįstai manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

13. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu A. Š. buvo neblaivus, byloje nenustatyta, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus A. Š. medicininius dokumentus, psichologinio tyrimo metu gautą informaciją, nurodyta, kad A. Š. kaltinimą supranta, pripažįsta, kad būdamas neblaivus grasina motinai, kritiškumas būsenos, situacijos, poelgio juridinių pasekmių atžvilgiu pakankamas ir padaryta išvada, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (5 t. b. l. 130, 131). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė S. Š. savo išvadą patvirtino, nurodė, kad susipažinus su teismui papildomai pateiktais medicininiais dokumentais jos išvada nesikeičia. A. Š. psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Jokių abejonių dėl to, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis suvokė savo veiksmus, nekilo.

14. Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuojama, kad A. Š. veiksmai, kaip atitinkantys BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, kvalifikuoti teisingai, o jo kaltė neabejotinai įrodyta pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirtais, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas įvertintais ir šioje nutartyje dar kartą aptartais įrodymais. Nuteistojo A. Š. subjektyvus savo veiksmų, kaip nenusikalstamų, vertinimas nepaneigia nuosprendyje padarytų išvadų, kurios pagrįstos byloje surinktais duomenimis ir atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š., veikdamas tiesiogine tyčia, sistemingai baugino nukentėjusiąją ir jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nuteistojo skunde akcentuojamas jo neblaivumas analizuojamų įvykių metu teisinės reikšmės A. Š. padaryto nusikaltimo kvalifikavimui neturi. Ši aplinkybė vertintina bausmės individualizavimo procese.

Dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

15. Apeliaciniame skunde klausimas dėl A. Š. pripažinimo kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nėra keliamas. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja išreiškė abejonę dėl jo nuteisimo pagal minėtą straipsnį pagrįstumo, atkreipiant dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų priemonių kaip liudytoją apklausti G. A. N., be pagrindo apsiribodamas jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, pati atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Š. kaltu dėl Z. M. turto vagystės, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, dėl šios nusikalstamos veikos A. Š. kaltu pripažino pagrįstai.

16. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nenurodė jokių argumentų, kodėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jis nuteistas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą A. Š. dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti. Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame išvada dėl nusikalstamos veikos – vagystės – požymių buvimo nuteistojo A. Š. veiksmuose padaryta remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų analize bei vertinimu.

17. Nors A. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepripažino pagrobęs nukentėjusiosios Z. M. auksinius žiedus bei kompiuterius, tvirtino nežinantis, kaip planšetinis kompiuteris atsirado jo krepšyje, teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad A. Š. padarė vertinamą nusikalstamą veiką, nekyla. Nukentėjusioji Z. M. nurodė, kad trijų auksinių žiedų, kurie buvo padėti kambaryje ant staliuko, planšetinių kompiuterių „iPad“ ir „Huawei“ pasigedo po išgertuvių su A. Š. ir G. A. N., t. y. 2019 m. sausio 24 d. Šiuos daiktus paskutinį kartą matė 2019 m. sausio 23 d. prieš apsilankant minėtiems asmenims. Taip pat nurodė, kad be A. Š. ir G. A. N. jos namuose daugiau nieko nebuvo. Ji pranešė apie tai policijai (6 t. b. l. 29, 30). Liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. susitiko A. Š., šis jam padovanojo planšetę „iPad“, kuri buvo neveikianti (šį planšetinį kompiuterį, kaip matyti iš 2019 m. vasario 6 d. daiktų apžiūros protokolo, liudytojas pateikė apžiūrai (2 t. b. l. 169)). M. M. taip pat nurodė, kad su savo asmens dokumentu lombarde užstatė telefoną ir kompiuterį, A. Š. tikino, kad užstatomi daiktai yra jo (6 t. b. l. 32). Liudytojas I. K. teisiamajame posėdyje patvirtino aplinkybes, kad iš matymo žinomas kaltinamasis ir kitas asmuo 2019 m. sausio 24 d. atnešė užstatyti mobilaus ryšio telefoną ir planšetinį kompiuterį, vienas asmuo davė savo asmens dokumentą, o kitas padavė daiktus (6 t. b. l. 154). M. M., I. K. parodymai atitinka tyrėjo Š. J. tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis, kad patikrinus lombardą nustatyta, jog pavogta planšetė „Huawei Mediapad T180“ 2019 m. sausio 24 d. buvo užstatyta lombarde, ją užstatė M. M. t. b. l. 143, 144), bei G. A. pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame fiksuota, kad iš įrašo matyti kaip 2019 m. sausio 24 d. du vyrai ateina į lombardą, vienas paduoda į kompiuterį panašų daiktą, kitas galimai pateikia asmens tapatybės kortelę (2 t. b. l. 148–155).

18. Aptartų įrodymų visuma, išanalizavus tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sujungus juo į vientisą loginę grandinę, neabejotinai patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad A. Š. pagrobė nukentėjusiosios Z. M. daiktus (tris auksinius žiedus ir du kompiuterius). Šios išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto liudytojo G. A. N. parodymai. Liudytojas nurodė, kad būnant Z. M. bute tuo metu, kai Z. M. išėjo nupirkti alaus, A. Š. trumpam buvo kažkur nuėjęs, apie kompiuterio, žiedų vagystę žinantis iš Z. M.. Apie žiedų ir kompiuterių vagystę sužinojusi iš Z. M. nurodė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji T. Š., patvirtinusi, kad pas ją atėjusi Z. M. pasakė apie vagystę, nurodė, kad pas ją buvo A. Š. ir jo draugas G. A. N.. Liudytojas G. A. N. nurodė ir tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog pirkti alaus kartu su Z. M. ėjo ir A. Š., iš tikrųjų Z. M. ėjo viena, o jie abu liko bute. Šie liudytojo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiosios Z. M. parodymaus, kuriais netikėti nėra pagrindo.

19. Apibendrinant konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje A. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos – Z. M. turto vagystės – faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, dėl jo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką jokių pagrįstų abejonių nekyla. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent A. Š. iš nukentėjusiosios Z. M. buto pagrobė jai priklausantį turtą – tris auksinius žiedus ir du planšetinius kompiuterius, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Š. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jo kaltės padarius šią veiką, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos sujungęs į vientisą logišką grandinę padarė pagrįstas išvadas tiek dėl A. Š. veiksmų kvalifikavimo, tiek dėl jo kaltės. Teisėjų kolegija su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis nesutikti neturi pagrindo.

Dėl bausmės.

20. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. A. Š. prašo sušvelninti jam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę arba pakeisti jam paskirtą bausmę į priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

21. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirą bausmę švelninti, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė.

22. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nuteistajam A. Š. už savo motinai T. Š. sukeltą fizinį skausmą paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padaryto nusikaltimo bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas šios rūšies bausmę ir nustatydamas artimą vidurkiui jos trukmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

23. Nors A. Š. padarytas tyčinis nusikaltimas, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikomas nesunkiu, griežčiausios rūšies bausmės skyrimą šiuo atveju pateisina išimtinai neigiama A. Š. charakteristika. Nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymų savo motinos sveikatos sutrikdymą). Ankstesniais nuosprendžiais A. Š. ne kartą skirtos laisvės atėmimo bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis BK 75 straipsniu, skirtas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis priklausomybės ligas, tačiau taikytos priemonės jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo tolesnio nusikalstamo elgesio nesulaikė. Nuteistasis dėl bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų panaikinimo būdavo pasiunčiamas realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, tačiau ją atlikęs ir toliau darydavo naujus tyčinius nusikaltimus. Šioje byloje vertinamus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, būdamas recidyvistas ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažintas ir nuteistojo neblaivumas, turėjęs įtakos nusikaltimų padarymui. Iš paminėto akivaizdu, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei yra didesnis, jo daromi nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra jo jau susiformavusio nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors A. Š. neneigė sukėlęs savo motinai T. Š. fizinį skausmą, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Iš nuteistojo paaiškinimų, jo požiūrio į savo veiksmus, bandymo save pateisinti akivaizdu, kad smurtavimo savo motinos atžvilgiu nuteistasis kritiškai nevertina, dėl savo nusikaltimo nuoširdžiai nesigaili, dėl nusikaltimo pasekmių neišgyvena, o BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas konstatuojamas nustačius tik abiejų sąlygų visumą – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina nuosprendyje padarytą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. Š. pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ar akivaizdžiai neteisinga, individualizuota tinkamai. Taip pat tinkamai individualizuotos ir bausmės, skirtos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Bausmių už šias nusikalstamas veikas skyrimą pirmosios instancijos teismas motyvavo nuteistojo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumo vertinimu, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą, į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir pagrįstai sprendė, kad nuteistajam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatas taikė teisingai.

24. Nuteistasis prašo taikyti jam priverstinį gydymą nuo alkoholizmo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tokios rūšies bausmė baudžiamajame įstatyme nėra numatyta, o taikyti BK 75 straipsnį ir atidėjus bausmės vykdymą įpareigoti nuteistąjį gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. BK 75 straipsnio taikymui būtina sąlyga yra manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokį manymą šiuo atveju paneigia jau aptartos nuteistojo asmenybę iš esmės neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

25. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. Š. padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes nustatė ir jo kaltės klausimą išsprendė teisingai, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus ir jas subendrindamas BK 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė, jas taikė tinkamai. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl jį naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.