Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

L. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio bakalauro išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kad jis 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 3 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir kieme tyčia stumdė J. K., sudavė jam vieną smūgį į pilvą, du smūgius į galvą, jam suklupus, nemažiau kaip du kartus spyrė į sėdmenis, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, galvos smegenų sukrėtimo sindromo, taip pat J. K. sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat L. D. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, kad jis 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 3 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir kieme viešoje vietoje įžeidė J. K., vartodamas necenzūrinius žodžius ir vadindamas jį ožiu.

Kaltinamasis L. D. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 3 d. svečiavosi mamos bute. Mama su savo draugu J. K. išvyko į balių, jis liko miegoti. Apie 3 val. nakties išgirdo skambutį į telefonspynę, pakėlė telefoną ir įleido skambinusį asmenį į laiptinę. Nuėjo miegoti, bet nepraėjus nė kelioms minutėms, pasigirdo trankymas kumščiu per duris, spardymas. Priėjęs prie durų, per akutę pamatė J. K., atidarė duris, klausė, kur mama. J. buvo visiškai girtas. Jis nustebo, kad jos dar nėra, pakviestas į vidų neužėjo, liko prie atidarytų durų. Kaltinamasis paskambino mamai, ši liepė J. perduoti, kad eitų miegoti, sakė tuoj grįšianti. Tai išgirdęs J. K. ėmė keiktis necenzūriniais žodžiais, grasinti susidorojimu ir išlėkė per duris. Kaltinamasis užsirakino ir vėl nuėjo gulti, tačiau neužmigo, buvo neramu. Maždaug per pusvalandį laiko išgirdo į kiemą įvažiuojantį automobilį, nes buvo atviri langai. Vos atsikėlęs išgirdo šauksmus gelbėti, padėti, pro langą pamatė nugarą į automobilį atremtą mamą, J. K. jai buvo uždėjęs ranką ant kaklo lyg smaugtų, kitą ranką - jai ant pečių, tampė mamą. Kaltinamasis tik su trumpikėmis išbėgo į kiemą, lauke matė, kaip K. mamą tąsė į šonus, smaugė, lenkdamas prie mašinos. Išsigandęs, kad mama gali būti dar labiau sužalota, pribėgo, paėmęs J. K. už pečių, pastūmė į šoną, šis susvirduliavo, kojos susipynė, nugriuvo į šoną ant sėdmenų, po to ant peties, jam kaltinamasis sudavė koja kelis smūgius į užpakalį. Per galvą jam tikrai nesudavė. Jam vedant prilaikomą mamą namo, J. K. atsikėlęs puolė prie jų, grasindamas papjauti, paskersti, sudeginti jų namus. Jis prašė savo raktų bei telefono, nes buvo palikęs juos pas mamą. Mama eidama surado rankinėje raktus, jam padavė, tuo metu iškrito ant žemės telefonas, kaltinamasis jį pakėlė ir padavė J. K. į rankas. Atrakinęs laiptinę, įsivedė mamą ir prieš J. duris uždarė, kad jis neįeitų. Namuose su mama matė per langą, kad lauke J. vaikščiojo po aikštelę, priėjęs prie savo mašinos, trankė dureles, grasino papjauti, skambinėjo, grasino susidoroti. Kažkuriuo metu pats kaltinamasis paskambino policijai, šie klausė, ar jis nori registruoti įvykį. Kai atsakė, kad tai geras mamos draugas, pareigūnai pasakė, kad gal jie tiesiog apsipyko, o vėliau bus viskas gerai, gal neregistruoti. Sakė, kad skambutis fiksuojamas. Buvo į kiemą įvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, ir po to K. kieme nematė. Kaltinamasis išėjo nakvoti pas savo draugę. Kitą dieną ryte, išėjęs su draugu į lauką parūkyti, pamatė su taksi atvykusį J. K., jis įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jis su J. K. niekad nesipyko. Bute ir laiptinėje jo nestumdė, nekeikė, smūgių į galvą ir į pilvą nesudavė, tik gelbėdamas smaugiamą mamą, pastūmė ir du kartus spyrė į sėdmenis.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. parodė, kad su D. D. buvo kavinėje Pramonės rajone, ten šventė, konfliktų nebuvo. Išėjo į lauką parūkyti, paskui išgėrė skardinę alaus ir užsnūdo ant suoliuko. Kai atsikėlė, jau nieko nebuvo, nė vieno automobilio, kavinės durys buvo užrakintos. Pagalvojęs, kad visi išsiskirstė, nutarė eiti namo. Apie 2 val. prie „Lukoil“ degalinės Putinuose susistabdė taksi, D. bute buvo apie 3 val., užėjo pasiimti iš D. savo telefono ir namų raktų. Taksi važiavo 5-10 minučių. Prie D. namų po 2 val. buvo. Paskambino į telefonspynę, jam atidarė. L. atidarė ir buto duris, pakvietė užeiti. Užėjęs į buto koridorių, pasakė, kad jam duotų telefoną ir raktą. L. paklausė, kur mama. Kai jis atsakė, kad nežino, L. paskambino savo mamai, po to pasakė jam eiti laukan, jam parveš telefoną ir raktus. Jis atsakė, kad palauks. Tada L. jį išstūmė už pečių, išvedė į lauką, laiptinėje pasakė: „Dink tu iš čia, ožy“, buvo šaukimas, keiksmažodžiai. Nežino, ar aplinkiniai girdėjo. L. ties kiemo aikštelės viduriu sudavė jam smūgius. Gavo keliu į pilvą, tada susirietė ir dar du smūgius gavo į pakaušį. Prieš tai nebuvo niekur nugriuvęs. Aikštelėje buvo pargriuvęs, ten tepalo buvo pribėgę, todėl susitepė kelnes, o kai L. jį pasuko, jam išlakstė marškinių sagos. Kai gavo per galvą, tada pargriuvo, paskui pats atsistojo. Krito priekiu, ant kelių. Galvos niekur nesusitrenkė. Priėjo iki bordiūro, buvo bloga, todėl atsisėdo. Visai girtas nebuvo. L. vaikščiojo po aikštelę, laukė, kol sugrįš motina, o jis sėdėjo ant bordiūro. D. grįžo gal po 20 min. kažkokiu automobiliu, prie aikštelės sustojo, ji išlipo, padavė L. raktus, šis juos atnešęs padėjo ant bordiūro. J. K. vis skambino D., nes jam buvo bloga, tačiau ši atmesdavo skambutį. Tada paskambino greitajai pagalbai, atvyko medikai ir jį išsivežė. Nustatė galvos sutrenkimą, smegenų traumą. Jis 2009 m. ir ne tik yra turėjęs galvos traumą. Gali būti, kad smūgių į sėdmenis nejautė dėl smūgių per galvą, nejautė, ar spyrė. D. jis nemušė, ji sveika važiavo į kavinę, per pobūvį viskas buvo normaliai, jiedu nekonfliktavo. Neskundė teismo nuosprendžio dėl jos sumušimo, nes advokatas jam buvo paskirtas atstovauti tik pirmosios instancijos teisme, vėliau neturėjo lėšų sumokėti už teisinę pagalbą, o dėl valstybės garantuojamos kreiptis nesuspėjo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai surašė apklausos protokolą, nes jam į pilvą buvo spirta. Ligoninėje sulašino lašelines, kažkokius vaistus suleido, paskui jo prašymu išleido trumpam namo. Į ligoninę negrįžo. Paskambino D. D., liepė susirinkti daiktus. Ši atvyko su policija, ir jį suėmė. Buvo paskirti vaistai nuo skausmo, dar ir dabar juos geria, išrašo jo gydytoja.

Liudytoja D. D. parodė, kad su J. K. buvo pobūvyje. Jis po 1 val. kažkur išėjo, nieko nepasakęs, ji dar pasiliko. Draugė jai pasakė, kad J. nuėjo kažkur taku, ji dar šaukė, bet šis neatsiliepė. J. K., išeidamas iš baliaus, jau buvo labai stipriai išgėręs. Ji toliau šventė kavinėje, kol paskambino sūnus L., pasakė, kad atėjo girtas J., visaip ją keikia. Ji liepė pasakyti J., kad tas eitų miegoti, o ji tuoj grįš. Tuo metu jų parvežti buvo atvažiavęs E. D., todėl ji paprašė ją vieną pavežti namo, nors šventė tebevyko. Iš kavinės ji išvyko truputį prieš 3 val., E. tėvai liko švęsti. E. ją išleido prie aikštelės, pats apsisuko ir nuvažiavo, o ji ėjo namo. J. K. ją puolė, stvėrė už rankų, už plaukų, pradėjo baisiai keikti, o ji pradėjo rėkti, kad paleistų. Tada jis stvėrė ją už gerklės ir pradėjo smaugti, prispaudęs nugara prie automobilio. J. K. agresyvus, yra jai grasinęs peiliu. Atbėgo iš buto L., paėmęs už pečių, atplėšė nuo jos J., gal stumtelėjo. Tas pasvirduliavo ir nuvirto. L. spyrė jam į užpakalį, nesudavė K. smūgių į pilvą ir į galvą. J. paskui atsikėlė, atėjo ir rėkė, kad jam atiduotų raktą ir telefoną. Ji ištraukė daiktus iš rankinuko, padavė L., o jis padavė K.. Ji su sūnumi nuėjo namo, o J. nuėjo kažkur pro namą. Po to jai naktį ilgai skambino, grasino pakarti, papjauti sūnų, keikėsi. Buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, atvyko ne iškart po konflikto. Medikai išsivežė J. K.. Jau 10 val. K. buvo pas ją darbe, prašė atiduoti raktus. O tie raktai nuo namo ir nuo mašinos joje buvo palikti prie jos namo, mašina buvo atidaryta, todėl ji eidama į darbą raktus pasiėmė. Jis dabar nori atkeršyti jos sūnui, kad buvo nuteistas už užpuolimą.

Liudytoja A. D. parodė, kad pernai rugpjūčio 3 d. buvo gimtadienio pobūvyje. Po vidurnakčio svečiai buvo lauke, J. K. rūkė. Jis buvo stipriai tą vakarą apgirtęs, norėjo prie visų nusišlapinti, tačiau ji subarė, todėl J. K. kažkur taku per krūmus nuėjo, visus juos „pasiuntęs“. Ji nuėjo į salę, pasakė D.. Ši išėjusi dar pašaukė J., bet jis neatsiliepė. Vėliau liudytoja paskambino sūnui, prašė parvežti juos namo. Sūnus atvyko po 1.25 val., sakė matęs einantį K.. Jie truputį pabuvo, paskui ji paprašė parvežti D. namo, o pati su vyru liko. Sūnus grįžęs jų dar laukė, namo išvyko jau švintant, bet ne paskutiniai iš svečių. Kol vyko pobūvis, kavinės durys nebuvo užrakintos, lauke taip pat degė šviesa, buvo daug žmonių. D. yra minėjusi, kad J. K. yra konfliktiškas.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d. kavinėje D. D. ir J. K. šventė jos gimtadienį. Jau po vidurnakčio pastebėjo, kad nėra D. draugo. Ši pasakė, kad jis išėjo. Šventė tęsėsi toliau. D. gal 3 val. namo išvežė kitos draugės sūnus E., kiti svečiai kavinėje buvo ilgai, buvo šilta, durys neužrakintos, visi vaikščiojo į lauką. Tarp D. ir jos draugo tą vakarą nebuvo konflikto. J. K. buvo pakankamai išgėręs, tą vakarą buvo kažkuo nepatenkintas.

Liudytojas E. D. parodė, kad gal po 1.20 val. vyko į kavinę „Joris“ paimti ten kavinės savininkės gimtadienį šventusių savo tėvų. Pravažiuodamas ties Gulbynės ežerėliu matė einantį J. K., šis buvo iki pusės prasegiotais mėlynais marškiniais, iš eisenos matėsi, kad išgėręs. Nuvykęs į kavinę, joje dar kurį laiką laukė, gal iki 3 val. Tada jo paprašė nuvežti namo D. D.. Nuvežęs ją iki namų, į aikštelę neįsuko, paleido šalia kirpyklos ir nuvažiavo. Nei J. K., nei L. D. ten nematė, grįžo atgal į kavinę paimti tėvų. Kavinėje šviesos dar nebuvo užgesintos, šventė vyko toliau.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus išvadoje Nr. G 169/15(06) konstatuota, kad J. K. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimo sindromas galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai tiriamojo J. K. nurodytu laiku 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 3 val. ir jo nurodytomis aplinkybėmis, kad buvo suduoti du smūgiai į galvą ir vienas smūgis į pilvą, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (8 b. l.).

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu J. K. buvo pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad J. K. 2014 m. rugpjūčio 3 d. apie 3 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, Alytuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto metu tyčia, suėmęs rankomis D. D. už žastų, prispaudė ją prie kieme stovėjusio automobilio ir, suėmęs rankomis už kaklo, ją smaugė, kartu tempdamas jos plaukus, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė D. D. sveikatą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje, sukėlė jai fizinį skausmą (10-11 b. l.).

Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-333/2015 esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad D. D. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 6.15 val. kreipėsi į policiją, pranešdama, kad ją apie 3 val. J. K., pačiupęs už rankų, pradėjo smaugti, tampyti už plaukų (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 2 l.). Įvykio registracijos kortelėje ROIK 0114000526472 užfiksuota, kad L. D. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 5.20 val. pranešė, kad Alytuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme įvyko konfliktas su motinos sugyventiniu (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 12 l.).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad J. K. 2014 m. rugpjūčio 3 d. 3.26 val. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį 3.56 val. pristatė į ligoninę, kortelėje nurodyta, kad iki GMP automobilio J. K. atėjo pats (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 8-9 l.).

D. D. nustatytus sužalojimus patvirtino specialisto išvada Nr. G716/14(06) (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 17-19 l.), kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktas duomenų visetas leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinimas L. D. dėl nežymaus J. K. sveikatos sutrikdymo neįrodytas.

Iš byloje pateiktos specialisto išvados matyti, kad specialistui pateiktoje J. K. gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 14-8658 pažymėta, jog nukentėjusysis 2014 m. rugpjūčio 3 d. 5.15 val. paguldytas į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės neurologijos skyrių neurologo siuntimu, nes skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, teigė, kad apie 3 val. buvo sumuštas, suspardytas ir į galvą, 15-20 minučių netekęs sąmonės. Traumos metu buvo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumas. Pagal medikų apžiūros duomenis jis buvo sąmoningas, orientuotas, vyzdžiai lygūs, fotoreakcija gera, sausgysliniai refleksai lygūs, patologinių, meninginių simptomų nėra, atliktus galvos smegenų kompiuterinį tyrimą, trauminių pakitimų nebuvo matyti, Rombergo pozoje svyravo, eisena ataksinė. Jokių kitokių duomenų, kad J. K. būklė objektyviai atitiktų jam diagnozuotą galvos smegenų trauminę ligą, nes jokie specialūs tyrimai tam nebuvo atlikti, netgi neužfiksuota kraujosruvų galvoje, o išvada iš esmės paremta tik paties J. K. subjektyviais nusiskundimais ir preliminariais pirminės medicininės apžiūros duomenis, kad jis Rombergo pozoje, t. y. kai apžiūrimąjį prašoma tiesiai stovėti pakėlus rankas į priekį ir suglaudus kojas, svyravo, eisena ataksinė, t. y. padrika, nekoordinuota. Analogiški rezultatai pagal tokią pat metodiką nustatomi ir tiriant girtą asmenį, o tiek iš paties nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo ir liudytojų parodymų, baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-333/2015 esančio girtumo nustatymo kvito, specialisto išvados Nr. G 169/15 (06), medikų įrašų matyti, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, nustatytas vidutinis girtumas. Nukentėjusiajam nebuvo atlikti detalūs neurologiniai tyrimai, galvos kompiuterinė tomografija, galvos smegenų branduolinio rezonanso tomografija, angiografija ar kiti, jam nebuvo skirtas specialus gydymas, pats nukentėjusysis jau po kelių valandų iš gydymo įstaigos pasišalino. Nors J. K. teigė, kad jam dėl šios ligos iki šiol yra skirtas gydymas, tą patvirtinančių duomenų nepateikė. Todėl teismas sprendžia, jog J. K. sveikatos nežymus sutrikdymas dėl galvos smegenų trauminės ligos neįrodytas.

J. K. ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio, t. y. 2014 m. rugpjūčio 4 d. apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis su D. D. buvo jos draugės gimtadienyje. Apie 2 val. parūkęs sugrįžo į kavinę, tačiau jos durys buvo užrakintos, todėl jis pėsčiomis sugrįžo pas D. į butą. Duris atidarė L. D., pasakė, kad D. nėra ir jį išstūmė pro buto duris ir išvis iš laiptinės. Kieme dėl J. K. žodžių apie D. susierzinęs L. D. sudavė ranka į kairį šoną J. K. ir, šiam pargriuvus, sudavė du kartus į pakaušį. Netrukus į kiemą įvažiavo automobilis, išlipo D., pasišaukė sūnų, per jį perdavė J. K. mobilųjį telefoną ir namo raktus ir su sūnumi nuėjo namo. Jis prie D. nė neprisilietė, su ja nekalbėjo. Jam grįžus į namus, pradėjo svaigti galva, todėl jis išsikvietė medikus (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 38-39 l.). Pakartotinės įtariamojo apklausos metu 2014 m. lapkričio 27 d. J. K. parodė, kad jis iš kavinės, kur vyko D. draugės gimtadienis, išėjo 1 val. pasėdėti, nes pasijuto apgirtęs, kiek pasėdėjęs grįžo į kavinę, tačiau durys buvo užrakintos, buvo tamsu. Jis neturėjo kaip išsikviesti taksi, todėl namo ėjo pėsčias. Sugrįžęs prie D. namo, užėjo į butą, iš kur L. D. jį, suėmęs už marškinių, išvedė iš laiptinės. Kieme tarp jų įvyko fizinis kontaktas, nes L. jam vieną kartą įspyrė į pilvą, o susilenkęs pajuto du smūgius į galvą. Dėl to jis iškart kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių. Atsisėdęs ant betoninio borto namo aikštelėje, pamatė atvažiuojant automobilį, iš jo išlipo D.. L. tuo metu buvo priėjęs prie automobilio ir kažką pasakė motinai. Ši išlipusi padavė jam J. K. telefoną ir raktus, priėjęs juos padėjo ant bordiūro ir su D. nuėjo į laiptinę. Prieš D. nesmurtavo ir jos nesužalojo (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 43-44 l.). Analogiškai jis teigė akistatų su L. D. ir D. metu, tik akistatos su D. D. metu jis nurodė, kad iš kavinės iki buto grįžo pėsčiomis, o akistatos su L. D. metu jau teigė, kad ties „Lukoil“ degaline susistabdė taksi ir juo grįžo iki buto (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 52-54 ir 56-59 l.). J. K. teisiamojo posėdžio 2015 m. sausio 12 d. metu (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 121-126 l.) taip pat parodė, kad iš kavinės iki D. D. buto parėjo pėsčiomis, L. D. jį išstūmė iš buto į laiptinę, paskui į lauką, ten sudavė kelis smūgius per galvą, po jų jam pasidarė negera. L. D. vaikščiojo lauke, kol grįžo jo motina, o J. K. sėdėjo ant bordiūro aikštelės gale. Jis prie D. D. neprisilietė. Tame pačiame teismo posėdyje parodė, kad jis iš kavinės iki buto grįžo su taksi, pėsčiomis ėjo tik iki „Lukoil“ degalinės. Taip pat jis teigė, kad duris atidaręs L. D. liepė jam eiti gulti, bet jis nėjo, vėlgi teigė, kad jis nesutiko išeiti, todėl L. D. jį išstūmė iš buto. Taigi, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo dėl šio įvykio metu J. K. parodymai buvo nenuoseklūs, jis juos dažnai keitė dėl įvairių detalių – dėl grįžimo iš kavinės būdo: tai pėsčiomis, tai taksi, dėl paties išėjimo iš kavinės į lauką laiko ir tikslo – parūkyti ar pasėdėti lauke dėl apsvaigimo, 1 ar 2 val., dėl konflikto su L. D. bute priežasties – kad neišėjo iš buto, ar kad nėjo miegoti tame bute, dėl smūgių jam sudavimo – tai teigė, kad L. D. jam sudavė ranka į kairį šoną ir pargriuvusiam du kartus į pakaušį, tai nurodė, kad jam vieną kartą įspyrė į pilvą, o susilenkęs pajuto du smūgius į galvą, tai sakė, kad L. D. jam sudavė kelis smūgius į galvą. J. K. parodymus apie jo išėjimą iš kavinės į D. D. butą, nes apie 2 val. kavinė jau buvo užrakinta, visi svečiai išsiskirstę, paneigė visi teismo apklausti liudytojai. Jis nurodė nė neprisilietęs prie D. D., su ja nekalbėjęs, tačiau, kaip matyti, teismo nuosprendis, kuriuo J. K. nuteistas už nežymų D. D. sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo jai sukėlimą, yra įsiteisėjęs, taigi, jo kaltė dėl smurtavimo patvirtinta. Kaip minėta, buvo nustatyta, kad D. D. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Pažymėtina ir tai, kad J. K. anksčiau Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukurstė savo tėvą melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą, siekdamas dėl nesutarimų su savo sugyventine jai atkeršyti, ir už melagingų parodymų davimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-52-333/2015 67-71 l.). Skundą privataus kaltinimo tvarka J. K. pateikė teismui tik 2015 m. balandžio 10 d., t. y. įsiteisėjus Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiui. Taigi, šios aplinkybės duoda teismui pakankamą pagrindą netikėti J. K. parodymais ir juos vertinti kaip siekį atkeršyti D. D. ir L. D. už tai, kad J. K. buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu. Tuo tarpu tiek kaltinamojo, tiek liudytos D. D. parodymai buvo nuoseklūs ir sutapo netgi detalėse tie teisiamajame posėdyje šioje byloje, tiek duoti tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-52-333/2015, juos visiškai patvirtino kitų teismo apklaustų liudytojų E. D., A. D., J. V. parodymai. Todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti ir nesiremti.

Kaltinamasis L. D. pripažino, kad stūmė J. K. ir du kartus įspyrė jam į sėdmenis. Tačiau kaltinamasis ir liudytoja D. D. parodė, kad tai jis padarė, gindamas nuo J. K. savo motiną.

BK 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad J. K. smaugė D. D., jo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, sukeltas fizinis skausmas, specialisto išvada patvirtino, kad sužalojimai D. D. padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. Taigi, kėsinimasis į kaltinamajam artimą asmenį buvo pradėtas, jis buvo realus, intensyvus, akivaizdus ir pavojingas. Byloje nustatyta, kad J. K. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, o D. D. ir kaltinamajam buvo žinoma, kad J. K. yra agresyvus, anksčiau jau buvo ją užpuolęs, be to, kaltinamasis nurodė, kad jau atėjęs į butą, J. K. daužė duris, jas spardė, taigi, jau prieš tai demonstravo agresiją. Iš bylos duomenų viseto matyti, kad J. K. smurtinius veiksmus D. D. atžvilgiu nutraukė būtent L. D., išgirdęs jos šauksmus ir iš buto atbėgęs gelbėti, atitraukdamas J. K., jį pastumdamas ir įspirdamas du kartus šiam į sėdmenis. Po šių veiksmų J. K. daugiau fizinio smurto D. D. atžvilgiu nebevartojo. Todėl teismas sprendžia, kad L. D. atlikti aktyvūs veiksmai J. K. atžvilgiu – jo pastūmimas ir du spyriai į sėdmenis visiškai atitiko būtinąją gynybą. Be to, pažymėtina ir tai, kad pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis šių spyrių ir fizinio skausmo dėl jų nejuto, dėl jų nebuvo nustatyti jokie J. K. sužalojimai. Todėl bylos duomenys nepatvirtina, kad tokia gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl L. D. veiksmai J. K. atžvilgiu atitinka būtinosios ginties požymius ir baudžiamosios atsakomybės jam neužtraukia.

Taigi, byloje nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių L. D. kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais ir teisiniais argumentais, L. D. išteisintinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

L. D. buvo kaltinamas ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį dėl J. K. įžeidimo.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888, įsigaliojusiu nuo 2015 m. liepos 10 d., veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse, dekriminalizuotos, todėl kaltinamasis L. D. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas neanalizuoja ir plačiau nepasisako dėl reiškiamo kaltinimo pagal BK 155 straipsnį, nes veika, kuria kaltinamas asmuo, prarado pavojingumą.

J. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 eurų neturtinės ir 50 eurų turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl to, kad L. D. jį stumdant, buvo išplėšytos jo marškinių sagos, o jam suklupus kieme, neišplaunamai suteptos kelnės. Neturtinę žalą patyrė dėl fizinio skausmo, emocinių išgyvenimų, pažeminimo, iki šiol jaučiamų neigiamų įvykio pasekmių – žymiai pablogėjusios sveikatos būklės, pykinimo, silpnumo, nuovargio, galvos skausmo, nutrūkusio jo ir D. D. ryšio, sumažėjusio bendravimo su draugais ir artimaisiais giminaičiais. Ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes kaltinamasis L. D. išteisintinas, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis L. D. išteisinamas baudžiamojoje byloje, kurioje procesas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo J. K. skundą, todėl teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Kaltinamąjį gynė advokatė Lina Gervelienė, už jos pagalbą L. D. sumokėjo 400 Eur (47, 48 b. l.). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo skundo pagrįstumą, jo parodymų nuoširdumą, sprendžia, kad nukentėjusysis J. K. privalo atlyginti visas kaltinamojo patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Todėl iš J. K. priteistina 400 Eur proceso išlaidų L. D. (BPK 105 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Iš J. K. priteisti 400 Eur proceso išlaidų L. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.