Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., dalyvaujant prokurorei R. U., gynėjui A. P., nukentėjusiajai D. D. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruojasi darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis(duomenys neskelbtini), teistas:

2009-04-08 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 24 str. 5 d. bei 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. 10 MGL dydžio – 1300 Lt bauda. 2009-12-23 to paties teismo nutartimi bauda pakeista 60 val. trukmės viešaisiais darbais. Bausmę atliko iki 2010-04-06;2013-03-25 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. 7 mėnesiams laisvės apribojimu. Bausmę atliko iki 2013-11-22;2014-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 str. 9 mėnesiams laisvės apribojimu, atliekantis bausmę nuo 2014-07-15.

Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-08-03 apie 3 val. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia, suėmęs rankomis D. D. už rankų žąstų, prispaudė ją prie kieme stovėjusio automobilio bei suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, kartu tempdamas plaukus. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje bei sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena dėl iki konflikto su D. D. patirtos galvos traumos. Įvykio vakarą su D. šventė jos draugės gimtadienį, buvo kavinėje. Pobūvio metu išėjo į lauką parūkyti ir ant suoliuko užmigo. Kai prabudo, kavinė jau buvo užrakinta, svečiai išsiskirstę. Nusprendė eiti link D. namų, į butą, nes pas ją rankinėje buvo likę jo raktai ir telefonas. Namuose D. nebuvo, ji dar nebuvo grįžusi. Duris atidarė jos sūnus L.. L. skambino mamai, ir ji žadėjo tuojau grįžti. Po to su L. įvyko žodinis konfliktas, abu susistumdė. Jis liepė išeiti iš buto, o nesutinkant, išstūmė į laiptinę, po to – į lauką. Būnant lauke L. jam sudavė kelis smūgius, pataikė ir į galvą. Nuo suduotų smūgių pasidarė negera ir kas vyko toliau, nelabai prisimena. Besėdint kieme automobiliu grįžo D.. Matė, kad ji kalbėjo su sūnumi. Tada L. jam atnešė ir padavė raktus bei telefoną. Neprisimena, kad būtų bendravęs su D. ir su ja apsistumdęs. Kadangi buvo labai negera, atgautu telefonu išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išvežė į ligoninę. Dienos metu iš ligoninės išvyko į namus, bet ten tuojau pat buvo sulaikytas policijos dėl smurtavimo prieš D. D.. Su D. abu draugavo, bet kartu beveik negyveno, nelaiko jos sugyventine, tik drauge. Bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai. Jis gyveno kaime, kur turi savo ūkį, laiko gyvulius. D. atvažiavusi jam kartais padėdavo nudirbti darbus. Paskutiniu metu abu susitaikę, bendrauja.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad su J. K. buvo draugės gimtadienyje kavinėje „Joris“. Vakaro metu J. atrodė kažko nepatenkintas, bet abu nekonfliktavo. Kažkuriuo momentu jis išėjo iš kavinės į lauką ir nebegrįžo. Draugės sūnus, atvažiavęs jų parsivežti iš kavinės, pasakė, jog J. matė einantį mieste. Pasibaigus šventei išvažiavo į namus. Ją parvežė į namus ir (duomenys neskelbtini) namo kieme išleido. Ėjo link savo laiptinės, kai ją užsipuolė J.. Griebė už plaukų, tempė, paskui suspaudęs už rankų prirėmė prie aikštelėje stovėjusio automobilio, rankomis spaudė kaklą. Ją visaip keikė, įžeidinėjo, liepė atiduoti raktus ir telefoną. Išsigandusi pradėjo rėkti ir šauktis pagalbos. Išgirdęs pagalbos šauksmą į lauką išbėgo jos sūnus L. D. ir ją apgynė nuo J.. L. atitraukė J. nuo jos ir dar pastūmė. Tuomet šis nugriuvo ant žemės. J. padavė telefoną bei raktus ir su sūnumi nuėjo į namus. Sekančią dieną ant rankų ir kojų matėsi mėlynes. Kai J. K. ją tempė už plaukų, jautė skausmą. Paskutiniu metu su J. K. kartu negyvena, bet susitaikę. Anksčiau abu kartu gyveno, tačiau bendro ūkio nevedė, pinigai nebuvo bendri.

Liudytojas L. D., nukentėjusiosios sūnus, parodė, kad įvykio dieną buvo grįžęs į Alytų pas motiną. Vakare mama su draugu J. K. išėjo į jos draugės gimtadienį. Nakties metu kažkas paskambino telefonspyne. Nekalbėdamas atidarė duris ir vėl nuėjo gulti. Gal po dešimties minučių išgirdo beldimą į duris. Kai atidarė, pamatė J. K.. Jis nustebo, kad namuose nėra mamos. Tuomet skambino jai ir mama pažadėjo greitai grįžti, o J. K. liepė eiti gulti. J. K. labai susierzino, pradėjo keiktis ir išėjo iš buto. Pažiūrėjęs pro langą matė, jog J. K. nuėjo kažkur takeliu. Tapo neramu, todėl neužmigo. Praėjus kiek laiko išgirdo kaip į aikštelę prie namo atvažiavo automobilis. Tuojau pat išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Pro langą pamatė, kad J. K. laiko prispaudęs prie automobilio mamą. Butas antrame aukšte, todėl skubiai išbėgo į lauką. J. K. atitraukė nuo mamos ir pastūmė. Jis nugriuvo, tai tada dar įspyręs į sėdmenis. Atsikėlęs ėmė grasinti. Mama jam atidavė telefoną ir raktus, o abu nuėjo į namus. J. K. pradėjo skambinėti telefonu mamai, ją keikė. Jis buvo labai girtas, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vėliau matė, kad į kiemą buvo atvažiavęs greitosios medicinos pagalbos automobilis. Apie įvykį paskambino ir informavo policiją.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 3-5) 2014-08-03 konflikto įvykio vieta užfiksuota prie daugiabučio namo adresu(duomenys neskelbtini) . Šalia namo yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Policijoje registruojamų įvykių išklotinėje (b. l. 10-15) užfiksuota, kad 2014-08-03 gautas telefoninis L. D. pranešimas apie tai, kad namo kieme jo motiną sužalojo J. K.. Taip pat gautas pranešimas iš Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kad į ligoninę greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežtas sumuštas J. K.. Fiksuota, jog jis atvežtas iš (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 17-19) nurodyta, kad nukentėjusiajai D. D. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame žaste, abiejuose dilbiuose ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti mažiausia septynių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkoholio matuoklio šaknelė (b. l. 32) patvirtina, kad J. K. po konflikto 2014-08-03 13.54 val. nustatytas 0,25 promilių girtumas.

Šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. K. nukentėjusiąją D. D. mušė tyčia, asmeninio pykčio pasekoje, siekdamas sukelti jai fizinį skausmą bei sužaloti. Tempdamas už plaukų, spausdamas rankas, remdamas nukentėjusiąją prie automobilio kaltinamasis turėjo numatyti savo elgesio pasekmes, kad tuo sukels fizinį skausmą ar ją sužalos. Padaryti sužalojimai, fizinio skausmo sukėlimo faktas patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada. Nors kaltinamasis J. K. nurodė, jog neprisimenantis, kad būtų konfliktavęs daugiabučio namo kieme su nukentėjusiąją D. D., tačiau nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo L. D. parodymais, kuriuos dėl fizinio smurto pavartojimo fakto patvirtino teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti kūno sužalojimai, jų vietos atitiko nurodytąsias nukentėjusiosios ir liudytojo.

Kaltinime nurodyta, kad J. K. sužalojo sugyventinę D. D.. Kaltinamojo gynėjas prašė J. K. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., nes kaltinamojo ir nukentėjusiosios nesiejo šeiminiai santykiai, jie nebuvo šeimos nariai. Šios nurodytos gynėjo aplinkybės vertintinos.

LR BK 248 str. 2 d. išaiškinta, kas yra laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu. Nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra asmuo, su kuriuo jis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerytė).

LR CK 3.229 str. sugyventinius apibūdina kaip asmenis, kurie, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo partnerystę, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Tačiau įstatymas, reglamentuojantis partnerystės įregistravimo tvarką, nepriimtas, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR BK 248 str. nuostatų taikymas negali būti ribojamas siejant jas su Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis gyvenimo neįregistravus santuokos, teismai šeimos nario sąvoką turėtų aiškinti atsižvelgiant į faktinių santykių pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-615/2004, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-186-133/2010).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis J. K. ir nukentėjusioji D. D. parodymų davimo teisme metu akcentavo, kad juos iki įvykusio konflikto siejo draugystės santykiai. Kaltinamasis J. K. parodė, kad tuo laikotarpiu, kai jie pažįstami, gyveno įvairiai, atskirais laikotarpiais kartu, bet bendro ūkio nevedė. Kaime jis gyveno daugiausia vienas, vasarą atvažiuodavo D.. Neturėjo vienas kitam finansinių įsipareigojimų, viską pirkosi atskirai. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji. Ji taip pat parodė, kad paskutiniu metu juos iki konflikto siejo tik gyvenamoji vieta. Ji gyveno pas J. K., ten buvo palikti jos drabužiai, kuriuos po įvykio nuvažiavusi su policijos pareigūnais pasiėmė. Taigi, šios kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad juos siejo šeiminiai (partnerystės) santykiai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, įstatymines nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant „šeimos“ sąvoką, kaltinamojo J. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), bet pagal LR BK 140 str. 1 d. (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino).

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam J. K. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, nusikalto pilnai neatlikęs bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, daug kartų baustas administracine tvarka, turi finansinių įsipareigojimų prieš valstybę dėl nesumokėtų baudų. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis nėra teistas už sunkių nusikaltimų padarymą, susitaikė su nukentėjusiąja, skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas tikint, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (LR BK 75 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d., ir nuteisti 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1b p. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2014-06-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalimi bausmes iš dalies sudedant ir galutinai nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant šiuo laikotrapiu:

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

-per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos skirti dirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2014-08-03 iki 2014-08-05.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti J. K. 2014-08-05 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi skirtus pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įpareigojimus: nesiartinti prie nukentėjusiosios D. D., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.