Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Romualdo Lincevičiaus, kolegijos teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamajam K. U., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, paskutiniu metu gyvenantis (duomenys neskelbtini)Jonavos r., teistas: 1. 1976-01-07 Kauno m. Požėlos r. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 2. 1976-09-17 Kauno m. Panemunės r. teismo pagal BK 195 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 3. 1987-08-17 Kauno m. Požėlos r. teismo pagal BK 246-1 straipsnio 1 dalį - 1 metams 6 mėnesiams pataisos darbų; 4. 1992-03-13 Jonavos r. apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 3 dalį - 3 metams laisvės atėmimo; 5. 1995-04-21 Kauno apygardos teismo pagal BK 227 straipsnį, 104 straipsnį, 42 straipsnį - 12 m. laisvės atėmimo; 6. 2005-06-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su 1995-04-21 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė bausmė - 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 p. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U., 2009 m. rugsėjo 11 d. laikotarpyje nuo 20:00 val. iki 21:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Jonavos r., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su D. P. metu, tyčia sudavė D. P. vieną smūgį peiliu į krūtinę, tuo padarė jai durtinę - pjautinę - kiauryminę krūtinės žaizdą su krūtinkaulio, dešinio pagrindinio broncho, dešinės plaučių arterijos pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, dešiniame plautyje, kas komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, šoku, nuo ko D. P. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. jis tyčia nužudė D. P..

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 84TPK-3 patvirtina, kad K. U. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu (psichine liga). Jis buvo psichiškai sveikas. Šiuo metu jis neserga psichikos sutrikimu (psichine liga), yra psichiškai sveikas, jam nereikalingas gydymas. K. U. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Šiuo metu gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti, jis geba duoti objektyvius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su juo gali būti atliekami tyrimo veiksmai. K. U. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo psichikos sutrikimų, dėl kurių jis negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (buvo nepakaltinamas) ar negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio arba valdyti savo veiksmų (buvo ribotai pakaltinamas) (2 t., b. 1. 103-105).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2858/09 (02) patvirtina, kad K. U. konstatuotu odos nubrozdinimai plaštakose. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 tomas, b. l. 112).

2009-10-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Jonavos r. (1 t., b. l. 33-35).

2009-10-15 apžiūros protokolas patvirtina, kad remiantis įtariamojo K. U. parodymais, duotais parodymų patikrinimo vietoje metu, apžiūrėta vietovė, kurioje įtariamasis K. U. išmetė nusikaltimo įrankį - peilį. Atlikus apžiūrą nieko nerasta (1 tomas, b. l. 36-41).

2010-02-19 apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti D. P. drabužiai (kelnės, liemenėlė, apatinės kelnaitės, sportiniai bateliai), kurie pateikti MRU TMI Kauno skyriaus. Ant kelnių, liemenėlės, apatinių kelnaičių matosi rudos spalvos sutepimai, panašūs į kraują (1 t., b. l. 54-55).

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo Proceso Kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Visuma išdėstytų įrodymų patvirtina, jog D. P. gyvybės atėmimą, t. y. nužudymą savo nusikalstamais veiksmais, sąlygotais alkoholio vartojimo, padarė ne kas kitas, o kaltinamasis K. U.. Kaltinamasis pilnai pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jis patvirtino, kad nukentėjusiąją D. P. sužalojo peiliu, kadangi ji triukšmavo ir norėjo kaltinamąjį išvaryti iš namų. Kaltinamojo K. U. patvirtintas esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis su nukentėjusiąja 2009 m. rugsėjo 11 d. piktnaudžiavo alkoholiu, kad nukentėjusiąją kaltinamasis sužalojo peiliu krūtinės srityje, kad jai pasipylė kraujas, bei tai, kad kaltinamasis pasiėmęs dokumentus ir rūbus išėjo, išmetė nusikaltimo įrankį (peilį) eidamas pakeliui, - patvirtina byloje esančios specialistų išvados. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad D. P. mirties priežastis yra durtinė-pjautinė-kiauryminė žaizda su krūtinkaulio, dešinio pagrindinio broncho, dešinės plaučių arterijos pažeidimais bei kraujosruvomis tarpuplaučio minkštuosiuose audiniuose, dešiniame plautyje. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę bei kvėpavimo takus, aspiracija krauju, šoku. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį vieno trauminio poveikio pasėkoje, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir tai sąlygojo D. P. mirtį. D. P. prieš mirtį vartojo alkoholį, nes jos lavono kraujyje rasta 1,03 promilės etilo alkoholio. Sužalojimas tyčiniam ar atsitiktiniam savęs žalojimui nebūdingas. Sužalojimas griuvimui nebūdingas. D. P. mirė kelių-keliolikos minučių bėgyje po patirto sužalojimo (1 t., b. l. 47-52). Teismo medicinos specialisto išvada taip pat rodo, kad nuopjovoje nuo grindų yra D. P. kraujas. Ant K. U. marškinėlių yra žmogaus kraujo pėdsakai (l tomas, b. l. 60-67). Teismo medicinos kriminalistikos išvadoje konstatuota, kad sužalojimas nepadarytas tirti pateiktu peiliu ir žirklėmis (1 t. b. l. 74-82), apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikus vietos, kurioje kaltinamasis K. U. išmetė nusikaltimo įrankį - peilį, jis nerastas (1 t. b. l. 36-41).

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5, 6 punktai). Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 4 punktas). Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. U. veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai sudavė į gyvybiškai svarbų organą, suvokė, kad ją nužudė, susirinko savo daiktus ir išėjo, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Pats K. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę dėl D. P. nužudymo pripažino pilnai, gailisi, prisipažino, kad jis D. P. vieną kartą peiliu dūrė į krūtinės sritį. Po dūrio peiliu jis nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos, nesikreipė į medikus, o paliko ją likimo valiai. Tai rodo, kad jis buvo abejingas kilsiantiems padariniams. Todėl konstatuotina, kad būtent K. U. veika, o ne kiti veiksmai, buvo būtinoji padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Teismas daro išvadą, kad aukščiau aptartų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį K. U. pripažinti kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų.

Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto turi būti perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį dėl sekančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato kvalifikuojantį nužudymą požymį, t. y. atsakomybę tam, kas nužudė artimą giminaitį ar šeimos narį. Šeimos sudėtį apibrėžiantys įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai traktuoja skirtingai.

Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnis nurodo, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų matyti, kad tiksli Šeimos sąvoka nėra pateikta. Pagal CK3.229 straipsnį sugyventiniai, t. y. vyras ir moteris, neįregistravę santuokos bendrai gyvenantys ne mažiau kaip vienerius metus, ir įregistravę savo partnerystę nesukuria šeiminių santykių, o tik turi tikslą juos sukurti. Be to, CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, nustatančios turtinius sugyventinių santykius, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnį negalioja – įsigalios tik priėmus įstatymą, reglamentuojantį partnerystės įregistravimo tvarką. Kadangi negalioja CK normos dėl sugyventinių sąvokos ir dėl jų turtinių teisių bei pareigų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 3 punktas, leidžiantis nustatyti partnerystės faktą, nuo kurio priklauso asmens asmeninių arba turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, reikėtų vadovautis Lietuvos aukščiausiojo teismo formuojama praktika, pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2005, kurioje LAT, spręsdamas su teise į gyvenamąja patalpa susijusį ginčą, konstatavo, kad šiuo atveju turi būti remiamasi sugyventinio samprata ne pagal galiojančio CK 3.229 straipsnio apibrėžimą, o pagal CK 6.588 straipsnyje išdėstytą nuomininko šeimos narių sąvoką. Taigi, šiuo atveju yra svarbus ne partnerystės registracijos faktas, o ieškovo tikslus apsigyvenimo gyvenamojoje patalpoje momentas ir faktas, kad joje jis gyveno ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje V. Ž. v. Klaipėdos m. savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-389/2005). Taigi darytina išvada, kad teismai šeimos nario sąvoką turi aiškinti atsižvelgdami į teisinių santykių pobūdį, o ne vadovaudamiesi suformuluotomis sąvokomis arba terminais, kurie turėtų būti itin svarbūs sprendžiant ginčus, ir ypač tuomet, kai skirtingose teisės šakose yra nevienareikšmiška (pvz., nepagrįstai padidinamas arba sumažinamas subjektų skaičius) šeimos bei šeimos nario sąvoka. Be to, pagal CK nuostatas teisinės pasekmės kyla civilinės teisės taikymo ribose bei nereglamentuoja asmeninių neturtinių sugyventinių santykių. LAT yra nurodęs, kad BK 248 straipsnio taikymas negali būti ribojamas siejant jas su minėtų CK normų, reguliuojančių gyvenimo neįregistravus santuokos turtinius santykius, įsigaliojimu ir taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-615/2004).

Kaltinime nurodyta, kad K. U. nužudė savo sugyventinę D. P.. Nagrinėjant bylą teisme, nėra surinkta neginčijamų ir tvirtų įrodymų, kad K. U. buvo nukentėjusiosios sugyventinis.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, t. y. į tai, kad kaltinamasis K. U. su D. P. gyveno mažiau nei metus, nors kartu vartodavo alkoholį, kartu dirbdavo, tačiau bendro ūkio nevedė, savo daiktų D. P. namuose kaltinamasis nelaikė, jo asmeniniai daiktai buvo kartu su sugyventine Jolanta nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Kaune, po įvykio kaltinamasis susirinko D. P. namuose buvusius savo daiktus, tačiau tai buvo tik dokumentai ir drabužiai, šių D. P. ir K. U. santykių negalima prilyginti sugyventinių statusui. D. P. artimieji paliudijo, kad jų nuomone, D. P. ir K. U. buvo sugyventiniai, nes kartu dirbo, kartu gėrė, K. U. gyveno pas ją. Tačiau liudytojų parodymai dėl jų santykių ir bendravimo laiko yra labai skirtingi, be to, liudytojas S. P., gyvenęs kartu su savo seserimi D. P. tame pačiame name paliudijo, kad jų santykių apibūdinti negalėtų (1 t. b. l. 136-144). Taigi, aukščiau nurodyti K. U. veiksmai atitinka ne BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, o BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Teismas pripažįsta kaltinamojo K. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Tai padėjo greitai išaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Taip pat teismas pripažįsta kaltinamojo K. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Tai patvirtinta paties kaltinamojo paaiškinimas, kad kartu su Dalia vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l. talpos degtinės butelį, jis dar nupirko vieną 0,5 l. talpos degtinės butelį, kurį taip pat vartojo kartu su nukentėjusiąja, taip pat ekspertizės aktu, patvirtinančiu, kad D. P. lavono kraujyje rasta alkoholio.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis priskiriamas labai sunkiems (BK 11 straipsnis) nusikaltimams, į nepataisomas šio nusikaltimo pasekmes (D. P. mirtis), į kaltinamojo asmenybę bei jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus. Kaltinamasis ne kartą teistas, nusikaltimą – D. P. nužudymą padarė neišnykus teistumui už kitą taip pat labai sunkų nusikaltimą - nužudymą. Todėl galima teigti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nevertina žmogaus gyvybės ir, šiuo nuosprendžiu jau pripažįstamas nužudęs antrą žmogų. K. U. gydėsi VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinyje Kauno psichiatrijos ligoninėje (diagnozė - oligofrenija, lengvas debiliškumo laipsnis su asmenybės psichopatizacija) (2 t., b. l. 76), Kauno tardymo izoliatoriaus vadovybės charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 123), Jonavos r. savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos seniūno charakterizuojamas neigiamai, kaip nuolat girtaujantis asmuo (2 tomas, b. l. 125). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad K. U. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo psichikos sutrikimu (psichine liga), buvo psichiškai sveikas, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2 t., b.1.103-105). Teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsniu, konstatuoja, kad K. U. pripažintinas pavojingu recidyvistu. Minėto straipsnio 2 d. 1 punkte nustatyta, jog asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, kai, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Taigi, kaltinamasis K. U. neišnykus teistumui už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą – nužudė D. P., todėl jam taikytinos BK 27 straipsnio nuostatos.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, K. U. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri yra didesnė negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Nukentėjusioji K. P. pareiškė civilinį ieškinį 100 000 (vieną šimtą tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji J. G. pareiškė civilinį ieškinį 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 479 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis) Lt turtinei žalai atlyginti.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis – ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teisingas emocijas, todėl ji turi būti vertinama sąžiningai, teisingai ir protingai.

Šioje byloje teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Valstybėje esantį pragyvenimo lygį. Teismas įvertina ekonominio pobūdžio faktorius. Dėl nužudymo, D. P. netekties, nukentėjusiosios patyrė dvasinius pergyvenimus, dvasinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus. Neturtinė žala nukentėjusiosioms padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos patyrė netekę artimo žmogaus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų K. P. ir J. G. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkintini dalinai, t. y. K. P. priteistina 60 000 litų, J. G. - 15 000 litų.

Taip pat, J. G. priteisti 1 479 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nes jis pagrįstas pateiktais įrodymais.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliekama ta pati iki įsiteisės nuosprendis.

Suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

K. U. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jį nuteisti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., K. U. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2010-09-14. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009-09-15 iki 2010-09-14.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš K. U. nukentėjusiajai K. P. 60 000 (šešiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš K. U. nukentėjusiajai J. G. 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 479 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis) Lt turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: peilius, žirkles, dvi daktiloskopines plokšteles, rausvos spalvos skysčio pavyzdį, degtukus, sidabrinės spalvos sagą, nuorūkas, stikliuką, nužudytosios D. P. rankų pirštų antspaudus, K. U. lyginamąjį kraujo pavyzdį, K. U. drabužius - marškinėlius, džinsines kelnes, sportinį švarką, striukę, kelnes, sportinius batelius, lovos užtiesalą, pagalvės užvalkalą, antklodę, nužudytosios D. P. drabužius - kelnes, marškinėlius be rankovių, marškinėlius ilgomis rankovėmis, liemenėlę, apatines kelnaites, sportinius batelius, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip beverčius. CD diską su įvykio vietos vaizdo įrašu saugoti prie bylos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.