Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-4623-983/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-08
Bylos Nr.: I3-4623-983/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-09925-2023-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Steika“
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-4623-983/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09925-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.1; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Steika“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (23.24-08) 327-570386 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo (b. l. 1–2).

Pareiškėja pažymi, kad 2023 m. lapkričio 21 d. per VMĮ portalą pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinę nepriemoką. Prašyme nurodė, jog 2022 m. – 2023 m. pradžioje įvykę Bendrovės pastatytų dvibučių namų butų pardavimai (pavyko parduoti 7 butus) buvo nuostolingi, kadangi visos jų preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos dar 2021 m. – 2022 m. pradžioje, kuomet statybų rinkoje buvo ganėtinai mažos medžiagų ir paslaugų kainos, o 2022 m. viduryje kainos 50 proc. padidėjo. Šiuo metu nekilnojamo turto rinka, dėl pakeltų Europos centrinio banko palūkanų, yra sustingusi, pardavimai nevyksta, dėl ko asmenys negali įpirkti turto. Pareiškėja kurį laiką negauna jokių pajamų, t. y. nuo 2023 m. vasario pradžios aktyviai vykdo likusio nekilnojamojo turto pardavimus, tačiau iki dabar nebuvo jokio potencialaus kliento. Bendrovė tikisi, kad 2024 m. Europos centriniam bankui pradėjus mažinti palūkanų normą, nekilnojamojo turto rinka atsigaus ir ji vėl galės vystyti naujus projektus. Šiuo metu Bendrovė vykdo naujo 5 dvibučių namų projektavimo darbus, viso projekto planuojamų pardavimų suma 2 600 000 Eur su PVM.

Nurodo, jog esant nurodytoms aplinkybėms, prašė VMI sudaryti mokestinės sutarties mokėjimo grafiką 136 060,13 Eur sumai, pradedant šią sumą mokėti nuo 2024 m. gegužės 25 d. iki 2027 m. gegužės 25 d. Be to, telefoninio pokalbio metu su VMI inspektore metu buvo pažymėta, jog šiuo metu Bendrovė turi klientą likusiam neparduotam turtui (pardavimo suma 140 000 Eur), iš kurių 75 000 Eur pareiškėja gražins KU „Sąulėgrąža“ kreditą, kadangi butas yra įkeistas, pareiškėja sumokės PVM mokestį ir galės bent metus mokėti įmokas pagal sudarytą sutartį su VMI. Per tuos metus pareiškėja pradėtų vystyti naują projektą ir pardavus pastatytus namus galės toliau mokėti paskolos mokesčius.

Tvirtina, jog VMI 2023 m. lapkričio 28 d. Sprendimu nesutiko išdėstyti mokestinės nepriemokos, be to, tą pačią dieną gavo ir raginimą Nr. (23.31-08) 464-6969 susimokėti 135 020,65 Eur. Visgi, esant sunkiai finansinei situacijai pareiškėja neįstengs susimokėti nurodytos sumos, o įsigaliojus raginimui ir pradėjus priverstinį išieškojimą bus areštuotos Bendrovės sąskaitos ir likęs neparduotas turtas, dėl ko Bendrovė taptų nemoki.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–32).

Nurodo, kad mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Šiuo atveju, pareiškėjai kartu su Sprendimu pateiktoje VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. išvadoje Nr. (23.31-08) 326-4441 (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad iš mokesčių mokėtojo pateiktų dokumentų VMI nustatė, kad pateikti paaiškinimai ir dokumentų duomenys neįrodo, jog ateityje bus gaunama pakankamai pajamų, kas bus šaltiniu įmokoms pagal MPS mokėti.

Pažymi, jog pareiškėja turi 53 842,20 Eur įsipareigojimų valstybės biudžetui nesumokėtą likutį pagal 3 MPS, kas mėnesį moka įmokas po 3 387,01 Eur, Išvados rengimo dienai pradelsti mokėjimai sudaro 19 668,32 Eur. Neprašomos keisti MPS sąlygas MPS galiojimas baigsis 2023 m. gruodžio 25 d., neapmokėtas MPS likutis – 4 117,54 Eur, pradelsti mokėjimai – 3 529,32 Eur. Kadangi pareiškėja laiku nemokėjo įmokų pagal MPS, 2023 m. spalio 10 d. buvo suformuoti įspėjimai, kuriuose nurodyta per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos sumokėti 16 635,02 Eur, atitinkamai pagal kiekvieną MPS – 2 132,45 Eur, 11 465,33 Eur, 3 037,24 Eur. Su įspėjimais pareiškėja Mano VMI susipažino 2023 m. spalio 13 d. Nuo įspėjimų gavimo dienos Bendrovė įmokų pagal MPS į biudžetą nemokėjo. Bendrovė nuo 2023 m. spalio 11 d. priskirtas 98 klientų grupei „Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvė“, kas reiškia, kad ūkio subjektas patiria finansinius sunkumus, dėl kurių gali būti pradėta nemokumo procedūra. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų apie akcininko įnašus, siekiant stabilizuoti finansinę būklę, mažinant mokestinę nepriemoką. Taip pat pagal pateikus dokumentus ji turi kitų įsipareigojimų kredito įstaigoms. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ilgalaikis nekilnojamas turtas, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis turtas įregistruotas hipotekos registre ir areštuotas antstolių.

Šalies argumentai

Tvirtina, kad pareiškėja kartu su 2023 m. lapkričio 21 d. prašymu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad įmonės veikla – statyba, 2022 – 2023 m. statybos objektai parduoti su nuostoliu, dėl ko susidarė apyvartinių lėšų trūkumas. Taip pat 2023 m. lapkričio 22 d. pateikė papildomus dokumentus ir paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu didieji statybos darbai yra sustoję, tačiau Bendrovė atlieka smulkius darbus ir gauna pajamų. Pateikė dokumentus: darbų sąmatą 38 310,26 Eur sumai ir 2023 m. 11 mėn. darbų atlikimo aktą 8 711,40 Eur sumai, kurios bus šaltinis įmokoms pagal MPS mokėti. Tačiau VMI įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus sprendė, jog pateikti duomenys neįrodo, kad ateityje bus gaunama pakankamai pajamų, kas bus šaltiniu įmokoms pagal MPS mokėti. Pareiškėja mokestinių prievolių dengimą sieja su planuojamais vykdyti statybos darbais bei pastatų pardavimu ateityje, tačiau mokestinės nepriemokos išdėstymas yra tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, jog išdėsčius jos mokėjimą, bus sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. (23.24-08) 327-570386 „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI gavo pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą pakeisti mokestinių paskolų sutarčių (MPS) sąlygas. Pagal MPS1 – išdėstyti likusio nesumokėto 41 621,31 Eur mokestinės nepriemokos likučio mokėjimą iki 2024 m. lapkričio 25 d., o pagal MPS2 – išdėstyti likusio nesumokėto 8 103,35 Eur mokestinės nepriemokos likučio mokėjimą iki 2024 m. lapkričio 25 d., mokant įmokas pagal pasiūlytą individualų grafiką (b. l. 91–92).

VMI gavo pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymą išdėstyti 134 983,13 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus iki 2027 m. gegužės 25 d., atidedant įmokų mokėjimą iki 2024 m. gegužės 25 d (b. l. 93–94).

Taigi, VMI nustatė, jog bendra pareiškėjos mokestinė nepriemoka sudaro 184 707,79 Eur (41 621,31 Eur + 8 103,35 Eur + 134 983,13 Eur).

Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymus bei papildomus dokumentus, VMI 2023 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. RM-40748 išsiuntė pareiškėjai 2023 m. lapkričio 28 d. priimtą sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-70386, sprendimą pakeisti sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-70387, kuriuo nuspręsta nepakeisti MPS1 sąlygų, sprendimą pakeisti sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-70437, kuriuo nuspręsta nepakeisti MPS2 sąlygų. Taip pat VMI 2023 m. lapkričio 28 d. raštą Nr. RM-40748 su priedais pareiškėjai išsiuntė el. paštu uabsteika@gmail.com bei pateikė per Mano VMI (b. l. 45–50). Kartu su Sprendimu buvo išsiųsta ir VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų administravimo skyriaus 2023 m. lapkričio 28 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-4441, kuri yra sudedamoji individualaus administracinio akto dalis, joje pateikti sprendimų priėmimo motyvai (b. l. 51–55).

Bylos medžiaga patvirtina, jog Sprendimas priimtas vadovaujantis Išvada, kuri yra Sprendimo sudedamoji dalis. Išvadoje aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateikta pareiškėjo finansinės būklės analizė, turtinės padėties, turimų įsipareigojimų apžvalga ir pateikta apibendrinta išvada.

Pareiškėjai 2023 m. lapkričio 28 d. buvo įteiktas raginimas Nr. (23.31-08) 464-6969 sumokėti 135 020,65 Eur mokestinę nepriemoką (b. l. 56–57).

Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).

Mokesčių mokėtojo teisė į mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ir (arba) išdėstymą įtvirtinta MAĮ 88 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti, mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu, šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.

Vadovaujantis MAĮ 88 straipsniu, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), ir Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijomis, patvirtintomis VMI viršininko 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. VA-38 „Dėl mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos).

Taisyklių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Rekomendacijų, nagrinėjamu atveju 2 priede (mokesčių mokėtojo – juridinio asmens prašymo atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo kriterijai ir jų vertinimo rezultatai) nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, asmens veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje LVAT praktikoje (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (LVAT 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).

Mokesčių administratorius neturi pareigos tenkinti kiekvieno mokesčių mokėtojo prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino. Viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju mokesčių administratoriui) suteikta diskrecija nėra neribojama. Todėl įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus (LVAT 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004, 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6 -2202/2006, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010).

Pareiškėjos nuomone, neišdėsčius mokestinės nepriemokos, esant sunkiai finansinei situacijai ji neįstengs sumokėti 135 020,65 Eur, dėl to būtų areštuotos jos sąskaitos, turtas bei pareiškėja gali tapti nemoki.

Visų pirma paminėtina, jog vien tik aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, konstatavimas, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, jis yra saistomas ir antrosios sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (LVAT 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2139/2011).

Visų antra, teismas pagal byloje surinktą medžiagą sprendžia, kad mokesčių administratorius jam suteiktą diskreciją išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą įgyvendino tinkamai, laikydamasis tokios diskrecijos įgyvendinimui keliamų reikalavimų bei tinkamai išanalizavęs faktinę pareiškėjos padėtį. Kaip matyti iš byloje esančios Išvados, mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos mokestinės nepriemokos dydį, jos finansinę padėtį, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo.

Išvadoje nurodyta, jog atsakovė vertindama pareiškėjos pateiktą prašymą nustatė, jog didžioji dalis mokestinės nepriemokos, kurios mokėjimo išdėstymo pareiškėja prašo, susidarė po VMI kontrolės veiksmo (Mokestinių prievolių departamento stebėsena Nr. 935578, pradėta 2023 m. spalio 17 d.), 2023 m. lapkričio 17 d. pateikus patikslintas: pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) už 2022 m. 06 ir 08 mėn., 2023 m. 02, 04 ir 06 mėn. su papildomai apskaičiuota 119 683 Eur PVM suma, metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2022-2023 metus su mokėtina į biudžetą 5 602 Eur pelno mokesčio suma, likusią nepriemokos dalį sudaro apskaičiuoti delspinigiai.

Konkrečiai atsakovė vertino Rekomendacijose (2 priede) įtvirtintus kriterijus, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo. Nustatyti kriterijai pagal kuriuos prašymą rekomenduojama netenkinti, nes pareiškėja deklaruoja pelningą veiklą; neturi pradelstų debitorinių įsiskolinimų (Rekomendacijų 2 priedo 9 punktas), pateikia nepakankamai duomenų, įrodančių realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką per prašomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį (Rekomendacijų 2 priedo 10 punktas). Iš Išvados turinio matyti, jog atsakovė nustatė, kad pareiškėja pagal pateikus dokumentus turi kitų įsipareigojimų kredito įstaigoms, negrąžintas paskolų likutis – 128 293 (2023 m. rugsėjo 30 d.), lizingo sutartis, kurios pagrindu kas mėnesį mokamos įmokos už įsigytą transporto priemonę (galioja iki 2025 m. rugpjūčio 31 d). Taip pat pagal pateiktos preliminarios finansinės atskaitomybės duomenis per 2023 m. Bendrovė dirbo pelningai, vidutinės mėnesinės pardavimo pajamos sudarė 43 331 Eur, lyginant su 2022 m. jos išliko stabilios (padidėjo 5 proc.).

Taip pat pareiškėja nepagrindžia realių galimybių atkurti įmonės mokumą ir sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką ateityje / nepasiūlo mokestinę nepriemoką užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu arba garantija / įmonės akcininkas savo įnašais neprisideda prie įmonės finansinės būklės stabilizavimo (Rekomendacijų 2 priedo 12 punktas). Iš Išvados turinio matyti, jog atsakovė remdamasi pareiškėjos paskyros MANO VMI duomenimis nustatė, jog pareiškėja nuo 2023 m. spalio 11 d. priskirta 98 klientų grupei „Ankstyvojo perspėjimo sistemos dalyvė“, kas reiškia, kad ūkio subjektas patiria finansinius sunkumus, dėl kurių gali būti pradėta nemokumo procedūra. Pareiškėja nepateikia mokesčių administratoriui duomenų apie akcininko įnašus, siekiant stabilizuoti finansinę būklę, mažinant mokestinę nepriemoką. Be kita ko, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ilgalaikis nekilnojamas turtas, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis turtas įregistruotas hipotekos registre ir areštuotas antstolių.

Taip pat nustatyta, jog pareiškėja dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir (ar) išdėstymo kreipiasi ne pirmą kartą (yra pradelstų mokėjimų pagal vykdomą mokestinės paskolos sutartį) ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį (Rekomendacijų 2 priedo 13 punktas). Iš Išvados turinio matyti, jog atsakovė nustatė, kad vienas iš gautų prašymų (2023 m. lapkričio 14 d.) buvo pakeisti jau esamų mokestinių paskolų sutarčių (MPS) sąlygas. Pareiškėja prašyme išdėstė, kad prašo pakeisti 2 MPS sąlygas: mokėti įmokas pagal individualų grafiką, nepratęsiant MPS mokėjimo laikotarpio. Pareiškėja turi 53 842,20 Eur įsipareigojimų valstybės biudžetui nesumokėtą likutį pagal 3 MPS, kas mėnesį moka įmokas po 3 387,01 Eur, išvados rengimo dienai pradelsti mokėjimai sudaro 19 668,32 Eur. Neprašomos keisti MPS sąlygas MPS galiojimas baigėsi 2023 m. gruodžio 25 d., neapmokėtas MPS likutis – 4 117,54 Eur, pradelsti mokėjimai – 3 529,32 Eur. Kadangi pareiškėja laiku nemokėjo įmokų pagal MPS, VMI 2023 m. spalio 10 d. pareiškėjai suformavo įspėjimus, kuriuose nurodyta per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos sumokėti 16 635,02 Eur, atitinkamai pagal kiekvieną MPS – 2 132,45 Eur, 11 465,33 Eur, 3 037,24 Eur. Su įspėjimais pareiškėja MANO VMI susipažino 2023 m. spalio 13 d, tačiau nuo įspėjimų gavimo dienos pareiškėja įmokų pagal MPS į biudžetą nemokėjo

Be kita ko, pareiškėja nepateikia motyvuotų argumentų dėl įmokų atidėjimo pagal mokestinės paskolos sutartį, jeigu tokia bus pasirašyta (Rekomendacijų 2 priedo 15 punktas). Iš Išvados turinio nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. pareiškėja VMI pateikė duomenis, jog į atsiskaitomąsias sąskaitas gavo 0 Eur įplaukų, į biudžetą sumokėjo 3 119 Eur mokesčių, atsiskaitomosiose sąskaitose piniginių lėšų likutis – 0 Eur. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 30 d. datai kreditoriams buvo skolinga 174 836,36 Eur, pradelsti įsiskolinimai virš 6 mėn. – 3 215 Eur; debitoriai skolingi 162 121 Eur, pradelstų įsiskolinimų virš 6 mėn. nėra. Pareiškėja pateikė duomenis, kad kasoje grynųjų pinigų likutis 2023 m. spalio 31 d. sudarė 1580,52 Eur. Pareiškėja pateikė duomenis, kad skolinga atskaitingam asmeniui 8 135,30 Eur.

Taigi, atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, vertintina, jog atsakovė pagrįstai ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo išdėstyti 134 983,13 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus iki 2027 m. gegužės 25 d., atidedant įmokų mokėjimą iki 2024 m. gegužės 25 d.

Pareiškėja skunde nurodo, jog tikisi, kad 2024 m. pradės vystyti naujus statybos projektus, už kuriuos gaus lėšų toliau mokėti paskolos mokesčius.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja kartu su prašymais pateikė 2023 m. lapkričio 4 d. paaiškinimą, kuris iš esmės identiškas skundo teismui turiniui. Paaiškinime pareiškėja išdėstė, kad Bendrovės veikla – statyba, 2022-2023 m. statybos objektai parduoti su nuostoliu, dėl ko susidarė apyvartinių lėšų trūkumas. Šiuo metu pareiškėja atlieka 5 dvibučių objektų projektavimo darbus, objektų sąmatinė vertė - 2,6 mln. Eur, finansavimo šaltinis – Kredito unija „Saulėgrąža“. Pardavus pastatytus statybos objektus įmonė galės atsiskaityti su biudžetu, pradedant 2024 m. gegužės mėn. Pareiškėja VMI pateikė dokumentus apie planuojamus vykdyti statybos darbus: žemės sklypo užstatymo sutarties ir žemės sklypo plano, kur bus vykdomi statybos darbai, kopijas.

Taip pat pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. pateikė VMI papildomus dokumentus ir paaiškinimą, kuriame nurodė, kad šiuo metu didieji statybos darbai yra sustoję, tačiau Bendrovė atlieka smulkius darbus ir gauna pajamų. Pateikė dokumentus: darbų sąmatą 38 310,26 Eur sumai ir 2023 m. 11 mėn. darbų atlikimo aktą 8 711,40 Eur sumai, kurios bus šaltinis įmokoms pagal MPS mokėti.

Šiuo aspektu paminėtina, jog pareiškėja savo paaiškinimus grindžia išskirtinai ketinimais realizuoti naujus statybos projektus (dvibučių pardavimai) ir šių sandorių gautomis pajamomis atsiskaityti su valstybės biudžetu. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėja dar iki 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo išdėstyti 134 983,13 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą, su VMI jau yra sudariusi dvi mokestinių paskolų sutartis ir net prašė atsakovės pakeisti šių sutarčių (MPS) sąlygas, tačiau atsakovė 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimais (Nr. (23.24-08) 327-70387 ir Nr. (23.24-08) 327-70437) nusprendė nepakeisti sutartyse nustatytų sąlygų. Taigi, pareiškėjai neabejotinai yra žinomos įrodinėtinos, siekiant mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo, aplinkybės bei mokestinės paskolos sutarties nevykdymo pasekmės.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjos argumentai, jog 2024 m. pradės vystyti naujus statybos projektus, už kuriuos gaus lėšų toliau mokėti paskolos mokesčius yra abstraktaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Visais atvejais mokesčių mokėtojas turi pateikti dokumentus, įrodančius realias galimybes sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, tačiau nagrinėjamu atveju tokie įrodymai nėra pateikti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus ir papildomus dokumentus sprendžia, jog pareiškėjos duomenys neįrodo, kad ateityje iš jos veiklos bus gaunama pakankamai pajamų, kas bus šaltiniu įmokoms mokėti.

Kaip jau minėta, pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius, įvertinęs individualią situaciją, turi diskrecijos teisę sudaryti arba nesudaryti paskolos sutartį. Vien pareiškėjos prašymas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Teismas daro išvadą, kad VMI, įvertinusi visas su pareiškėja susijusias aplinkybes, turimą informaciją, dokumentus, pagrįstai netenkino pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymo išdėstyti 134 983,13 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo terminus iki 2027 m. gegužės 25 d., atidedant įmokų mokėjimą iki 2024 m. gegužės 25 d.

Pagal VAĮ nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismo vertinimu, VMI, atsisakydama išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą MAĮ, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų nepažeidė, veikė savo kompetencijos ribose, Sprendimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktu teisiniu jų vertinimu, išdėstytu Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti VMI Sprendimą.

Nustačius, kad VMI Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti VMI išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. lapkričio 21 d. prašymą iš naujo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į VMI su nauju prašymu išdėstyti pareiškėjos mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kartu pateikiant papildomus dokumentus ir (ar) informaciją, kuri pagrįstų, kad yra pagrindas išdėstyti 134 983,13 Eur mokestinės nepriemokos sumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Steika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova