Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-608-919/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
1-608-919/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06288-17-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
I. L.
Advokatai
Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, Ramunė Genovaitė Balt
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1143-923/2017Proceso Nr. 1-01-1-06288-17-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam V. L., jo gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei, nukentėjusiajai I. L., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, susituokęs, teistas, tačiau teistumas išnykęs, 2016-04-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį V. L. susitaikius su nukentėjusiąją I. L.,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. vasario 8 d. apie 17.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą alkūne sudavė sutuoktinei I. L. į nosį, tokiais savo veiksmais padarė savo šeimos narei I. L. nosies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. L. buvo kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, konflikto su nukentėjusiąją I. L. metu grasino padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, t. y. grasino jai necenzūriniais žodžiais, nurodytais prokurorės pareiškime (b.l. 54,55), dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką gali būti įvykdytas.

V. L. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad 2017-02-08 prieš sutuoktinę nesmurtavo ir jai negrasino. 2017-02-08 sutuoktinės visą dieną nebuvo namuose, o jis buvo visą dieną su sūnumi, kuriam 16 metų, darė valgyti, tvarkė kambarius, taip pat gurkšnojo alkoholį. Žmona namo grįžo apie 20 val., t.y. apie 10 min. iki atvažiuojant policijai.

Nukentėjusioji I. L., 2017-02-10 teismo posėdžio metu teigusi, kad įvykio dieną kaltinamasis jai grįžus namo sudavė iš alkūnės į nosį ir grasino susidorojimu, 2017-02-20 teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio vakarą, kuomet ji kvietė policiją, vyras prieš ją nesmurtavo ir negąsdino, nei susidoroti, nei apipilti rūgštimi negrasino. Nerviniu pagrindu ji melagingai iškvietė policijos pareigūnus, kadangi iš vakaro ji su sutuoktiniu apsipyko, sutuoktinis iš jos paėmė telefoną, todėl ji buvo labai susinervinusi ir todėl viskas taip gavosi. Labai gailisi, nuoširdžiai atsiprašo teismo už tokį savo poelgį. Tiek atvykusiems policijos pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad vyras vartojo fizinį smurtą bei grasino, kadangi buvo labai išsigandusi, nežinojo, ką sakyti, bijojo pasekmių. Tą dieną jos atžvilgiu nei smurto, bei grasinimų nebuvo vartota. Anksčiau sutuoktinis jos atžvilgiu yra grasinęs, tačiau ne tą vakarą. Policijos nuovadoje buvo viena, bet teisybės taip pat nepasakė, nes buvo išsigandusi, bijojo pasekmių. Kreipėsi pas psichologą, šiuo metu gydosi depresiją. Šia liga serga seniai, tačiau po šių įvykių dėl nervų viskas pajautrėjo, todėl nutarė gydytis. Atsiprašo ir gailisi dėl savo nepagalvoto poelgio.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė išteisinti kaltinamąjį, nesant nusikaltimo sudėties ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas buvo grindžiama :

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksnmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini)vyras V. L. smurtauja prieš žmoną I. L. (b.l. 7-8);

- nukentėjusiosios I. L. parodymais, kurių metu ji parodė, kad 2017-02-08 apie 17 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini) jai grįžus namo iš kaimynės jos sutuoktinis V. L., būdamas stipriai išgėręs jai pradėjo priekaištauti, kad ji šiam neištikima ir jų tarpusavio žodinio konflikto metu, kambaryje jai bandant praeiti į laiptinę ir jiems prasilenkiant, sutuoktinis jai vieną kartą alkūne trenkė į veidą - į nosį. Su kuria ranka sudavė nurodyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir ji nespėjo pamatyti. Po smūgio ji praradusi sąmonės nebuvo, parkritusi ant žemės nebuvo, kraujas iš nosies nebėgo. Po smūgio ji tiesiog atsirėmė į sieną ir pradėjo verkti. Viso šio konflikto jų su V. L. nepilnametis sūnus M. L. nematė ir negirdėjo, nes įvykio metu buvo ne namuose. Taip pat nori pasakyti, kad po praeitais metais buvusio smurto artimoje aplinkoje iš jos sutuoktinio pusės jos atžvilgiu, kai ji šiam atleido ir jiedu susitaikė, sutuoktinis jai nuolat grasina sakydamas necenzūrinius žodžius, nurodytus nukentėjusiosios parodymuose, be to jai grasina, kad šio pažįstami ją užmuš. Ji labai bijo, nes mano, kad šio grasinimai gali būti realūs, kadangi prieš maždaug 6 metus sutuoktinis ją smarkiai buvo sumušęs, sulaužęs šonkaulius, tačiau tuomet į policiją ji nesikreipė, nes V. L. jai prigrasino, užmušiantis. Taip pat grasinimai jai atrodo realūs ir dėl to, kad jos sutuoktinis turi daugybę įvairių pažįstamų, kurie pagarsėję. Be to, kai V. L. jai grasina, jai bandant dėl to kreiptis į policiją, šis iš jos atima mobiliojo ryšio telefoną, kad ji negalėtų išsikviesti policijos (b.l. 13).

- 2017-02-08 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo yra I. L., kuriai iš alkūnės suduota į galvą, fiksuojant sumušimą akies srityje (b.l. 17-18);

- 2017-02-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G411/2017(02), kurioje I. L. konstatuota nosies sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (b.l. 23);

- įtariamojo V. L. parodymais, kurių metu jis kaltės neprisipažino ir parodė, kad 2017-02-08 apie 7 val. atskėlė namuose, (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad žmonos nėra. Visą dieną jis vartojo alkoholį. Žmoną jis pamatė tik apie 20 val. 30 min., lauke kai buvo tamsu ir ši jam pasakė, kad iškviesta policija (b.l. 41);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2017-02-08 d. 21.03 val. V. L. nustatytas 1,52 promilių girtumas (b.l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas nežymaus sveikatos sutrikdymu šeimos nariui ir grasinimu nužudyti V. L. nepasitvirtino, todėl kaltinamasis V. L. išteisintinas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tenka tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimu nepripažino ir nurodė, kad 2017-02-08 nei smurtavo prieš sutuoktinė, nei grasino jai. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis įvykio dieną naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą bei garsino jai, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad policijos pareigūnus kvietė melagingai, kadangi iš vakaro buvo susipykusi su sutuoktiniu ir buvo susinervinusi. Įvykio dieną sutuoktinis jos atžvilgiu nei fizinio smurto, nei grasinimų nevartojo. Ikiteismini o tyrimo metu teisybės nesakė, kadangi bijojo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas iš esmes buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, o teismo posėdžio metu nukentėjusioji paneigė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą bei grasinimus, bei nesat kitiems objektyviems įrodymams, patvirtinantiems kaltinamojo kaltę, kaltinamasis V. L. išteisintinas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2017-02-20 pažymą Nr. NTP-7-2037 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė teikė antrinę teisinę pagalbą V. L. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 41,46 eurų.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str.1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 105 str. 5 d. nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu V. L., kaltintą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis