- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- 1-896-1007/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46585-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- V. Š.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie (duomenys neskelbtini), teista Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. kovo 28 d. įtraukta į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikusi,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Š. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., dirbdama pagal 2023 m. spalio 18 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja, būdama pasirašytinai supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo pareiginiais nuostatais ir valdydama jai patikėtą turtą - kasoje esančius pinigus, parduotuvės pirkėjams sumokėjus už prekes neteisėtai atliko 614 prekių minusavimų, o gautus pinigus pasisavino juos per „Perlas“ terminalą savo skolos dengimui pervesdama H. A., tokiu būdu tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2007,87 Eur.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. Š. kalta prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, kad pinigai buvo pasisavinti, tik ten nebuvo tiek, kiek priskaityta, kadangi buvo žmonių, atšaukiančių prekes. Sutinka pasisavinusi 2007,87 Eur, tačiau nepripažįsta išminusuotų prekių, t. y. dirbdama info kasoje ji įmušdavo prekę tam, kad žmogui pasakytų jos kainą. Jei žmogus prekės nepirkdavo, prekę ji turėdavo išminusuoti. Parduotuvėje dirbo nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos. Info kasoje dirbo pardavėja - kasininke. Ji nebuvo apmokyta dirbti skaneriu. Jeigu pirkėjas norėdavo sužinoti kelių blokų kainą, ji turėdavo įmušti prekes, kad sužinotų bloko kainą. Nors ir įmušdavo prekes, tačiau žmogus jų neprivalėjo pirkti. Dar tikrindavo žaislų kainas, kadangi artėjo šventės. Jai patikrinus žaislų kainą, o pirkėjui atsisakius jį pirkti, tą sumą minusuodavo. Už prekes susimokėdavo kasoje. Ji įmušdavo prekes, pirkėjas paduodavo pinigus, kuriuos įdėdavo į kasą, tačiau ji išminusuodavo, nes „neišlįsdavo“ čekis. Iš pradžių pinigus padėdavo į kasą, o paskui į „Perlo“ terminalą. Rodydavo tik tą sumą, kurią paimdavo. Sumą, kurią išminusuodavo, paimdavo iš kasos ir skolos padengimui pervesdavo H. A. Per „Perlo“ terminalą H. pervedė apie 1000 Eur, į savo banką pervedė 600-700 Eur. Grynais neėmė. Tai darė ne nuo spalio pabaigos. Taip ji elgėsi nuo lapkričio vidurio, kadangi tuo metu ji tik kortelę gavo. Sutinka, kad buvo minusuota 614 prekių, kad pasisavino 2007,87 Eur. Suprato, jog elgiasi neteisėtai bei, kad ne jai priklauso pinigai. Šį pinigų pasisavinimą nutraukė, nes buvo pastebėta. Buvo perkelta dirbti prie prekių surinkimo, kur išdirbo apie porą savaičių. Atėjusi direktorė pasikvietė ir parodė išminusavimus. Direktorė norėjo, kad ji iš karto padengtų visą nuostolį, tačiau ji to padaryti negalėjo. Direktorei parodė kiek gali padengti, tačiau jai tas netiko, ir ji iškvietė policiją. Jai nebuvo parodyta kaip buvo nustatyti išminusavimai. Buvo liepta pasirašyti lapą. Ji sutiko. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tačiau prašo civilinį ieškinį išdėstyti dalimis. Per mėnesį galėtų sumokėti 300-400 Eur. Blogai vertina savo elgesį. Ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteista laisvės apribojimo bausme. Veiką padarė 2023 m. balandžio mėnesį. Tuo metu, kuomet spalio mėnesį darė veiką, dar nebuvo išsiaiškinta jos nusikalstama veika, įvykdyta balandžio mėnesį. „(duomenys neskelbtini)“, išsiaiškinusi gruodžio mėnesį padarytą jos nusikaltimą, išsiaiškino ir balandžio mėnesį padarytą nusikalstamą veiką. Balandžio mėnesį darė nusikalstamą veiką, kurios metu nukentėjo R. S.. Atsakydama į prokuroro klausimus nurodė, kad už pirmą padarytą nusikalstamą veiką žalą atlygino. Buvo įsidarbinusi „(duomenys neskelbtini)“, bet ji ten nieko nebedarė. Iš darbo išėjo savo noru, nes negalėjo toliau dirbti dėl sveikatos. Išėjusi užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, šiuo metu laukiasi.
3. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, davė parodymus ir sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Su tokiu įrodymų tyrimo būdu sutikus prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Kaltinamosios kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
4. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 12 d. liudytoja D. K. nurodė, kad V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje dirbti pradėjo 2023 m. spalio 19 d. Jai pradėjus dirbti kasoje, pirmą savaitę, kol ji mokėsi, ji neturėjo teisių atlikti prekės grąžinimų ir minusavimų. Parduotuvės vyr. kasininkė kas savaitę tikrina kokių penkių prekių (pasirinktinai) minusavimus ir grąžinimus, tačiau per tą laiką niekada nepakliuvo V. Š. atlikta operacija. V. Š. pirmas dvi savaites atliktus grąžinimus (ataskaitą) jai vyr. kasininkė persiuntė, tačiau tuo metu jai nekilo jokių įtarimų, galvojo, kad tik pradėjusi dirbti mergina daro klaidų. Po to ji atostogavo, o jai grįžus iš atostogų, kai ji vėl gavo grąžinimų ataskaitą, ir tada V. Š. prekių minusavimų didelė suma sukėlė įtarimą. Todėl ji, pasirinkusi dvi prekes (kurios buvo nurodytos kaip minusuotos), peržiūrėjo vaizdo įrašus ir pamatė, kad V. Š. atlieka prekių minusavimus. Tai pamačiusi ji apsaugos skyriaus paprašė peržiūrėti visus V. Š. atliktus minusavimus. Tada pamatė, kad V. Š. atliko prekių minusavimus už 2007,87 eurų. V. Š. pasikvietė pas save. Kartu buvo apsaugos kontrolės specialistas N. V. (jis buvo atvykęs iš (duomenys neskelbtini)). Iš pradžių V. Š. tai bandė neigti, tačiau vėliau prisipažino, kad tuos pinigus ji pasisavino. Parduotuvėje yra nustatyta tvarka, kad jeigu yra anuliuojamas čekis (prekės grąžintos), tai tas čekis turi būti perduotas vyr. kasininkei, kitoje čekio pusėje nurodant, kodėl čekis anuliuotas. Tai žinodama V. Š. prekes minusuodavo rankiniu būdu kiekvieną prekę atskirai, o pinigus ji į savo sąskaitą įnešdavo per „Perlas“ terminalą. Parduotuvėje V. Š. dirbo informacijos skyriaus kasoje, todėl jai buvo suteiktos vyr. kasininko teisės - prekių grąžinimas, minusavimas ir kvito anuliavimas. Atleidžiant V. Š. iš darbo, jai jau buvo išmokėtas visas atlyginimas ir jokia suma nuostolių padengimui iš jos išieškota nebuvo (atsiskaityta su V. Š. buvo tą pačią dieną, tačiau ją pakvietus, ji savo sąskaitoje pinigų nebeturėjo) (1 tomas, b. l. 40–43).
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), darbuotoja V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), dirbdama parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kasoje, tyčia neteisėtai atliko 614 prekių minusavimų, o pinigus pasisavino, taip iš minėtos bendrovės pavogdama 2007,87 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 2007,87 Eur turtinė žala. Prie pareiškimo pridėta atlikta vaizdo įrašų ir elektroninių kontrolinių juostų analizę(1 tomas, b. l. 5–20).
6. 2023 m. gruodžio 5 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto S. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 5 d. 14.47 val. dirbant kartu su Šiaulių AVPK VTT SPS specialistu A. K., tarnybiniu automobiliu VW TRANSPORTER, su skiriamaisiais ženklais, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) auto ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), „sulaikyta parduotuvės darbuotoja, kuri pavogė prekių. Pranešė apsaugos darbuotojas“. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko parduotuvės apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad sulaikė parduotuvės darbuotoją, kuri pasisavino pinigus už prekes. Pabendravo su PC „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. K., kuri paaiškino, kad darbuotoja V. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), parduotuvėje pradėjo dirbti prieš daugiau kaip mėnesį laiko. Dirbo kasoje ir aptarnavo pirkėjus, skanuodavo prekes, priiminėdavo pinigus. Tikrinant pardavėjų čekius pastebėjo, kad pas minėtą darbuotoją apie dvi savaites mato daug išminusuotų prekių ir pamanė, kad galbūt kaip nauja darbuotoja daro klaidas. Po daugiau nei savaitės direktorė vėl patikrino darbuotojos čekius ir pamatė, kad per tą laikotarpį prekių išminusuota už maždaug 1000 Eur. Pradėjus žiūrėti visus jos čekius pastebėta, kad prekių išminusuota už 2007, 87 Eur. Visa suma susidarė per beveik mėnesį laiko. Direktorė taip pat paaiškino, kad darbuotoja pinigus kiekvieną dieną išsiimdavo iš kasos ir per perlo terminalą įsinešdavo į savo sąskaitą, visa tai matosi per vaizdo stebėjimo kameras. Pabendravus su V. Š. ji su pažeidimu sutiko ir jo neginčijo, taip pat paaiškino, kad ir anksčiau yra dirbusi pardavėja, tačiau taip pasielgė pirmą kartą. Filmuota Body Cam (1 tomas, b. l. 33–35).
7. 2023 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele patvirtina, jog įvykio vieta yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 24–32);
8. 2023 m. spalio 18 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavys), atstovaujama direktorės D. K., veikiančios pagal įgaliojimą, ir V. Š. (darbuotojas), sudarė darbo sutartį (1 tomas, b. l. 48–50).
9. UAB „Perlas Finance“ rašte Dėl informacijos pateikimo su pateiktu priedu nurodyta, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. per elektroninių pinigų įstaigą UAB „Perlas Finance“ atliko pinigines perlaidas (1 tomas, b. l. 103–104).
10. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 14 failų, pavadinimais „2023 m. spalio 30 d“, „2023 m. spalio 31 d.“, „2023 m. lapkričio 2 d.“, „2023 m. lapkričio 3 d.“, „2023 m. lapkričio 8 d.“, „2023 m. lapkričio 9 d.“, „2023 m. lapkričio 14 d.“, „2023 m. lapkričio 15 d.“, „2023 m. lapkričio 16 d.“, „2023 m. lapkričio 20 d.“, „2023 m. lapkričio 21 d.“, „2023 m. lapkričio 22 d.“, „2023 m. lapkričio 27 d.“, „2023 m. lapkričio 28 d.“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip V. Š. dirba informacijos kasoje, skanuoja prekes, po to paėmusi pinigus greitai spaudo kasos aparato ekrane (1 tomas, b. l. 108–115).
11. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų, kurių yra 2 failai, apžiūra. Vaizdo įraše „PSS-20231205-150410UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 23.46, užfiksuota, kad matoma, kaip policijos pareigūnai eina link prekybos centro „Arena“ (atpažįstama iš pastato fasado ir reklaminių iškabų). Pareigūnai prieina apsaugos patalpos duris, pro kurias išėjęs apsaugos darbuotojas eina į prekybos salę. Pareigūnai eina paskui jį. Nueina į sandėlių patalpas, kur matoma stovinti parduotuvės direktorė D. K.. Pareigūnai paskui direktorę eina į kabinetą, kuriame matyti sėdinti mergina - V. Š., bei sėdintis vyriškis, kuris kalbasi telefonu. Direktorė D. K. paduoda pareigūnui popierius. Matyti, kad tai pareiškimas. Vyriškis pasako, kad ji (suprantama, kad V. Š.) minusuodavo prekes, pasiimdavo klientų pinigus ir paskui persivesdavo į savo sąskaitą. Pareigūnai pasako, kad čia baudžiamoji byla. Pareigūnas skambina telefonu ir paaiškina situaciją. D. K. pasako, kad ji pamatė, nes kas savaitę žiūri, kiek yra minusuotų prekių, anuliuotų kvitų. Ji sako: „vieną savaitę 600, kitą savaitę 600. Po to vieną savaitę atostogavau, nepažiūrėjau. Grįžau iš atostogų, tūkstantis. Tiek žmonės neklysta kasoj. Pradėjau žiūrėt, pasirinkau prekes, nuėjau į apsaugą ir pradėjau žiūrėt per kameras“. Pareigūnas tikslinasi. Direktorė D. K. paaiškina, kad kiekviena savo vardu prisijungusi, yra vaizdas ir čekis, yra programa. Po to D. K. pasakoja kaip mato, kaip po vieną prekę išminusuoja, kaip pirkėja dedasi prekes, o kai čekis nulinis, atsidaro stalčius ir ji atiduoda grąžą. Vyriškis padeda kompiuterį arčiau ir rodo vaizdą kitam pareigūnui (Body kameroje nesimato). Po to kitas pareigūnas klausia V. Š., ar ji sutinka su tuo pažeidimu. Ji palinksi galva. Po to direktorė D. K. pasakoja darbo procedūrą - kad tikrina penkias pasirinktas prekes, bet nepataikė (suprantame V. Š. minusuotų prekių). Po to direktorė sako, kad būna inventorizacijos prekių, bet per tokią prekių gausą sunku surasti kas pavogė. Ji pasakoja, kad tada skambino į Vilnių ir prašė peržiūrėti įrašus, todėl ir gavosi tokia suma. Kitas pareigūnas klausia V. Š., kad čia nebe pirmas toks atvejis. V. Š. pasako, kad pirmas. D. K. sako, kad spalio 19 d. ji pradėjo dirbti, bet tada neturėjo teisių (minusuoti prekes). Pareigūnas klausia, ar ji anksčiau dirbo parduotuvėje. V. Š. atsako „taip“. Direktorė D. K. sako, kad per dieną to neišmokstama. Po to pareigūnai, D. K. ir vyriškis aiškinasi apie minusavimą, apie pirkėjus (kad ne vienas ir tas pats, nes per dieną būna apie 300 eurų, o prekės ir duona, ir dešra). Pareigūnai sako, kad žalą turės atlyginti. Vyriškis sako, kad prašė, šiandien algą gavo, bet nebeturi nieko (V. Š.). Po to pareigūnas klausia, ar tuos pinigus pasiimdavo kiekvieną dieną. D. K. pasako, kad juos dėdavo į „Perlo“ terminalą, nes terminalas šalia. Vėliau direktorė vėl pasakoja apie pagautus (vagiant) darbuotojus. Sako, kad visi būna atleisti. Vaizdo įraše „PSS-20231205-150421UTC+0200.mp4“, kurio trukmė 23:35, užfiksuota, kad įrašas analogiškas jau aprašytam, iš naujo nebeaprašinėjamas (1 tomas, b. l. 118–120).
Motyvuojamoji dalis
12. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-19-697/2015, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020 ir kt.).
13. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamosios V. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Kaltinamoji V. Š. teisme duodama parodymus savo kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai ir kt. rašytinė bylos medžiaga. Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji V. Š. nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. dirbdama pagal 2023 m. spalio 18 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja, pasirašytinai supažindinta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjo pareiginiais nuostatais, valdydama jai patikėtą turtą - kasoje esančius pinigus, tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 2007,87 Eur. Tai rodo, kad kaltinamoji suvokė savo pavojingos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota, kaip nusikaltimas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje.
14. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
15. V. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdama neteista, vėliau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 6 d. nuosprendžiu teista pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už baudžiamojo nusižengimo padarymą, todėl ir šiuo metu kaltinamoji laikytina neturinti teistumo (pagal BK 97 str. 1 d. turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis). Minėtu nuosprendžiu jai paskirta sumažinta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią pradėjo vykdyti 2024 m. kovo 28 d., šiuo metu bausmės neatlikusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, jos atžvilgiu kitų baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama, Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (toliau – IBPS) duomenimis, jos atžvilgiu kitų ikiteisminių tyrimų nėra atliekama. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius 5 metus ji bausta 2 kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su sukčiavimu (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalis), informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (1 tomas, b. l. 187–189). Nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamoji nėščia 4 mėnesį. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji būtų įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą. Kaltinamosios V. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, jog asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
17. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, bei įvertinus tai, jog kaltinamoji nusikalto būdama neteista, vėliau laisvės apribojimo bausme nuteista už baudžiamojo nusižengimo padarymą, bausta administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjusi, šiuo metu nedirba, nurodo, jog yra registruota Užimtumo tarnyboje, į bylą pateikti duomenys, jog kaltinamoji nėščia 4 mėnesį, darytina išvada, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai V. Š. paskyrus BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės minimaliam dydžiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigojant kaltinamąją bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, proporcingumo principo taikymo kontekste bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.
18. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
19. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2024 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Pridedamos bausmės dalis parinktina atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į padarytos žalos dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, V. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal 2024 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį.
20. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, b. l. 166–169).
21. Baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, prašydama teismo iš kaltinamosios V. Š. jai priteisti 2007,87 Eur turtinės žalos atlyginimą (1 tomas, b. l. 78–95).
22. Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Pagal BPK 109 straipsnį, civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. BPK 109 straipsnyje nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Vadovaujantis teismų praktika, turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė – didmeninė, rinkos, komiso kaina – nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016). Paprastai kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007).
23. Kaltinamoji V. Š. civilinio ieškinio neginčija, sutinka su jo dydžiu bei jį atlyginti. Šiuo nuosprendžiu pripažinus V. Š. pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą –2007,87 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys 2007,87 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.
24. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
25. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 skaitmeninės laikmenos, esančios voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti V. Š. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir V. Š. skirti galutinę sumažintą bausmę – 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti V. Š. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2024 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant minimalų laisvės apribojimo bausmės dydį, ir V. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą – 9 (devyneriems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, įpareigoti V. Š. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, V. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal 2024 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2007,87 Eur (du tūkstančius septynis eurus 87 ct) turtinei žalai atlyginti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 skaitmenines laikmenas, esančias voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga.
Išaiškinti kaltinamajai, kad jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.