- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1-1875-953/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27854-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- J. R.
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 6 kartus:
1) 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 2012-11-02;
2) 2013-06-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. 30 parų areštu, bausmę atlikęs 2013-09-03;
3) 2013-10-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
4) 2013-10-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. 16 parų areštu, 2014-02-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 2013-10-24 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė ir 2013-10-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė, subendrinta ir galutinė bausmė laisvės atėmimą 4 mėnesiai 16 dienų, bausmę atlikęs 2014-04-09;
5) 2015-04-14 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo, su įpareigojimais per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam ir tęsti registraciją darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirta baudžiamo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose įpareigojant jį 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2015-11-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutarta Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskirtą bausmę - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti į 90 parų areštą, atliekant jį areštinėje;
6) 2017-04-27 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs 2017-08-25, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. S., o būtent: 2021-08-14 apie 20:50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, rankos kumščiu sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajai J. S. į kairės pusės krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžius, nes dėl kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis J. R. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2021-08-14 vakare adresu (duomenys neskelbtini), bet apie jį jis nelabai prisimena. Tuo adresu jis trumpą laiką gyveno, o įvykio vakarą ten gėrė kartu su J. S. ir buto šeimininke. Adresu (duomenys neskelbtini), jis jau atėjo gerai išgėręs ir nieko neprisimena, o paskui atsibudo po obelimi. Vėliau J. S. pasakojo, jog jis ją sumušė, tačiau jis jos atsiprašė. Gali būti, kad S. sudavė kumščiais, bet ji neminėjo, kiek smūgių sudavė. Nukentėjusioji pasakojo, kad jai sutrenkė į krūtinės ląstą, dėl ko lūžo šonkauliai. Kai jis atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tai J. S. nebuvo sužalota, o buto šeimininkei yra (duomenys neskelbtini) m., ji nevaikšto, tai ji negalėjo sužaloti J., todėl tik jis galėjo jai sulaužyti šonkaulius. Su nukentėjusiąja jie yra draugai apie 15 m., o nuo 2017 m. kartu gyveno iki tol, kol paskutinį kartą sėdo į kalėjimą. Iki įvykio jis jau gyveno (duomenys neskelbtini) - jis jau daug metų bastosi po (duomenys neskelbtini). Labai gailisi dėl savo poelgio, blaivas taip nebūtų pasielgęs. Pas J. S. ateidavo, nes ji prašydavo parnešti malkų bei atlikti kitus vyriškus darbus. Pirkdavo maisto, bet pas ją ateidavo ir išeidavo – jie kartu nemiegojo. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją jis sužalojo, jos atsiprašė, po įvykio jie bendravo. Žino apie teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį, jį atlygins. Negerai padarė, kad sudavė J. S., tokį jo elgesį įtakojo alkoholis, bet dabar jo nebevartoja.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galvos traumų turėjęs yra, tačiau jis būdamas blaivus suvokia, kaip elgiasi, psichinėmis ligomis neserga, narkologinėje įskaitoje įtrauktas nėra, kažkada seniau gydėsi dėl alkoholio vartojimo. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta. Sutinka paaiškinti aplinkybes. Kada tarp jo ir J. įvyko konfliktas jis neprisimena, bet tai tikrai galėjo būti pranešime apie įtarimą nurodytu laiku. Su J. S. jie buvo sugyventiniai ir gyveno kartu apie penkis metus, paskui dėl to paties, kad smurtavo prieš J. jis kalinimo įstaigoje atlikinėjo bausmę, jis bausmę atliko ir išėjo į laisvę 2017 metais. Kai išėjo iš įkalinimo įstaigos kartu su J. negyveno, nes ji gyveno su kitu vyru, bet tas vyras mirė maždaug prieš metus laiko. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) ir žiemos metu kažkas sudegino jo (duomenys neskelbtini), jis neturėjo kur gyventi. Su J. jie kartais pabendraudavo, todėl ji jį pasikvietė pas moterį V. pas, kurią gyveno (duomenys neskelbtini), gyventi kartu. Ten jie pragyveno nuo žiemos, neprisimena kurio mėnesio iki kol su J. kilo konfliktas ir ją sumušė. Jie ten gyvendami padėdavo būsto savininkei V., jis dirbdavo vyriškus darbus, pakūrendavo pečių, atnešdavo malkų ir panašiai, o J. moteriškus darbus, aptvarkydavo kambarį, pagamindavo maisto. Jie vedė bendrą ūkį gyvendami kartu, kai jis uždirbdavo pinigų nupirkdavo maisto tiek sau, tiek J., jį valgydavo kartu, kai J. gaudavo pajamas, jie kartu susidėdavo pinigus ir taip pat pirkdavo, kartu maistą ar alkoholį, tačiau miegodavo atskirai, ji ant pastatomos lovos, jis ant žemės. Tą dieną kai tarp jo su J. kilo konfliktas jie kartu vartojo alkoholį, kiek išgėrė neprisimena, bet jis jautėsi stipriai neblaivus. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas jis neprisimena, bet J. labai moka išprovokuoti, jis neprisimena pačios konflikto eigos, nes buvo labai girtas, bet žino, kad tikrai galėjo taip būti, kad jis sulaužė J. šonkaulius. Po to konflikto jis iškarto iš tų namų išėjo ir ėjo link (duomenys neskelbtini), kurią jau buvo nusipirkęs, tačiau dėl buvusio girtumo iki jos net nesugebėjo nueiti, užmigo kažkur pakeliui po medžiais. Po to įvykio jis buvo sutikęs J., ji jam papasakojo viską kas įvyko, jis jos atsiprašė ir supranta, kad pasielgė netinkamai, bei dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Jam yra paaiškinta, kad ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, tačiau jo apmokėti jis neturi pinigų. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini), kurią yra pasistatęs netoli (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastovios gyvenamosios vietos jis neturi. Dar kartą pasikartojo, kad nuoširdžiai gailisi, kad sumušė J., paaiškino viską. (1 t., b.l. 182-185)
Iš 2021-08-15 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2021-08-14 apie 20:50 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, neblaivus sugyventinis J. R., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (2,44 prom.) J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., suduodamas ranka 3 kartus į krūtinės sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J.R. iš įvykio vietos pasišalino, nesulaikytas neapklaustas. VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje J. S. nustatyta diagnozė daugybiniai šonkaulių sumušimai, daugybiniai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. (1 t., b.l. 5-8)
Iš 2021-08-14 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pranešėja J. S. paaiškino, kad 2021-08-14 apie 20:50 val. būnant namuose kartu su sugyventiniu J. R., būnant kambaryje, kartu vartojant alkoholį, tuo metu neįvykus jokiam žodiniam konfliktui, J. R. iš kumščio trenkė tris kartus J. S. į krūtinės sritį. Moteris vyrą atstūmė ir pabėgo į lauką kur išsikvietė pagalbą numeriu 112. J. S. smurto metu fizinis skausmas buvo sukeltas. Ant moters kūno, virš krūtinės matėsi kraujosruva, atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė J. S. tolimesnei apžiūrai. (1 t., b.l. 9-12)
Iš 2021-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu (duomenys neskelbtini), fotografuota. (1 t., b.l. 13-19).
Nukentėjusioji J. S. 2021-08-17 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-08-14 apie 18:00 val - 19:00 val. pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena su V. B. atėjo J. R., nes jį pasikvietė buto šeimininkė, kad kartu išgerti. Šiaip šeimininkė jį yra priėmusi gyventi tuo pačiu adresu, tačiau kieme ūkiniame pastate. Jie gėrė degtinę, kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali, bet ji girta nesijautė, viską gerai prisimena. Ji jau žino iš seniau, kad J. kai vartoja alkoholį jam užplaukia pykčio priepuoliai, kai ne iš šio nei iš to jis pradeda pulti, ankščiau jis irgi yra prieš ją smurtavęs ir už tai yra sėdėjęs kalėjime. Tą dieną apie 21:00 val., joms besėdint kambaryje, J. pašoko nuo kedės ir pradėjo, nežino kurios rankos kumščiu ją mušti. Jis jai visus smūgius trenkė į krūtinės sritį, kiek tų smūgių buvo tiksliai ji pasakyti negali, bet tikrai ne mažiau nei trys. Buto šeimininkė, kurią prižiūri V. B. yra neįgali, ji negali atsikelti iš lovos, bet ji buvo šalia ir matė kaip J. ją mušė. Ji jam šaukė, kad jis nustotų daužytis, kad ji jam nieko nepadarė, tuomet J. ją nustojo daužyti ir iš karto išėjo iš namų. Tuomet ji dėl didelių skausmų išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o paskui atvyko dar ir policijos pareigūnai, ji jiems papasakojo viską kas įvyko. Greitoji ją nuvežė į ligoninę ir ten jai buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Dar ir šiandien jai labai skauda lūžusius šonkaulius, J. veiksmai jai tikrai sukėlė didelį fizinį skausmą. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai yra išaiškinta, tačiau ji civilinio ieškinio nereikš, nes ji žino, kad J. neturėtų net iš ko jai sumokėti. Jai nėra svarbu, kokia bausmė bus paskirta J. R., svarbu tik, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka. (1 t., b.l. 26-29)
Nukentėjusioji J. S. 2021-10-22 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. R. ji kartu gyveno maždaug 2016-2017 metais, paskui jį pasodino į kalinimo įstaigą taip pat už jos sužalojimą, jis atsėdėjo kiek prisimena 9 mėnesius ir tuomet buvo išleistas. Dėl jos sumušimų yra buvę gal 4-5 ikiteisminiai tyrimai, už kuriuos jis taip pat buvo nubaustas. Paskutinį kartą, kai jis išėjo iš kalinimo įstaigos 2017 metų pabaigoje ji su juo nebegyveno. Kadangi tuo metu jau gyveno su V. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ji pas V. B., (duomenys neskelbtini), išgyveno maždaug apie 2 metus. Dar buvo tapati žiema, kai pas jas gyventi atėjo J. R.. Jis neturėjo kur būti todėl V., pas kurią gyveno, sakė, kad jai gaila J. ir jį priėmė. Tačiau tuo metu jie jau nebuvo sugyventiniai, jie buvo kaip draugai, tiesiog abu neturėjo kur gyventi ir gyveno pas V.. Todėl gali pasakyti, kad J. R. yra tik jos buvęs sugyventinis, įvykio metu, kai jis ją sumušė, jie nebebuvo sugyventiniai. Praeitos apklausos metu išsamiai papasakojo apie įvykį, kai jai J. sulaužė šonkaulius, tie parodymai bus tiksliausi todėl prašo jais ir vadovautis. Kur šiuo metu gali būti J. R. ji nežino, vieną kartą po šio įvykio jį buvo sutikusi ir jis jai pasakė, kad jeigu ji jį pasodins, tai ji negyvens, o policija jo gali ieškoti vėjo laukuose. Šiuo metu ji pas V. nebegyvena, gyvena pas savo vaiko tėvą V. G., tikslaus adreso nežino, prie (duomenys neskelbtini). Paaiškino viską. (1 t., b.l. 30-33)
Nukentėjusioji J. S. 2021-10-22 ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad ji jau yra ikiteisminio tyrimo byloje davusi išsamius parodymus, todėl prašo jais ir vadovautis. Papildomai gali paaiškinti, kad kai gyveno pas V. ir pas ją atėjo gyventi J. jis ten būdamas nudirbdavo vyriškus darbus, paskaldydavo malkų, pakurdavo pečių ir panašiai, ji paruošdavo maistą, aptvarkydavo kambarį, padėdavo namo šeimininkei V. aptvarkyti. Ten gyvendami ji su J. miegodavo atskirai, jis ant žemės, o ji lovoje. Dirbdami pavienius darbus, tiek ji, tiek J. užsidirbdavo šiek tiek pinigų. Kai ji turėdavo pinigų ji nupirkdavo maisto ar alaus, kai J. turėdavo pinigų kartais ir jis nupirkdavo, kai jis neturėdavo pinigų ji jam kartais pinigų duodavo. Kai paruošdavo maistą, jie jį kartu valgydavo ar kai kuris nors nusipirkdavo alaus jį kartu gerdavo, todėl mano, kad nors ir kartu nemiegojo kaip ir vedė bendrą ūkį, nes gyvendavo iš bendrų pinigų. J. jau buvo prieš tai ne vieną kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš ją, kai ji dar ankščiau su juo gyveno. Dar gali pasakyti, kad kai su J. buvo susitikę jis jos atsiprašė, jai sakė, kad neprisimena, kaip ant jos puolė ir nesupranta, kas jam tuomet susišvietė, sakė, kad nuoširdžiai gailisi. Jai nėra svarbu kokia bausmė bus paskirta J., ji ant jo jokio piktumo nelaiko, tiesiog nenori daugiau su juo gyventi. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. (1 t., b.l. 34-37)
Iš 2021-08-14 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint J. S.s viršutinę dalį, virš krūtinės matosi kraujosruvos , kurios plotis 60 mm, aukštis 50 mm. (1 t., b.l. 38-43).
Iš 2021-08-25 specialisto išvados Nr. G 1017/2021(4) matyti, kad J. S. padaryti kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. J. S.s kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio kietu daiktu į krūtinės kairę pusę, padaryti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai. (1 t., b.l. 52)
Iš 2021-11-15 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija. kur skambinančioji J. S. nurodė, kad sugyventinis, sudaužė krūtinę ir labai skauda krūtinę. (1 t., b.l. 90-93)
Liudytoja V. B. 2021-10-21 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug apie du metus pas ją gyvendavo J.. Šiuo metu ji pas ją nebegyvena. J. leido pas ją apsigyventi, kad ji ją prižiūrėtų, nes ji turi neįgalumą ir nepaeina. Kai pas ją atsikraustė J. paskui ją atėjo ir jos sugyventinis J. R.. Jie dažnai pykdavosi bet vis tiek kartu gyvendavo ir kartu miegodavo. Tiksliai neprisimena kada, bet buvo toks atvejis, kad pas ją kambaryje J. su J. vartojo alkoholį ir paskui susipyko, kiek prisimena J. trenkė J. iš rankų, kiek smūgių neprisimena, nes jie dažnai pykdavosi. Paskui J. buvo išvežta į ligoninę ir jai buvo nustatytas šonkaulių lūžis. Nuo tada J. daugiau pas ją negyveno, pasiliko tik J.. Tačiau J. vis ateidavo ir jie gerdavo alkoholį prie namo, atsisėdę ant laiptų. Paskui jos draugė J. išvarė iš jos namų, nes jos namuose ji buvo padariusi betvarkę. Kur šiuo metu gali būti J. ji nežino, tačiau mano, kad ji toliau gyvena su J.. Daugiau nieko paaiškinti negali. (1 t., b.l. 64-66)
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.
Prokuroras buvo pareiškęs kaltinamajam J. R. kaltinimą pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p, nurodant, kad J. S. yra kaltinamojo J. R. sugyventinė. Tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamasis J. R. ir nukentėjusioji J. S. yra buvę sugyventiniai, nuo 2017 metų bendro ūkio neveda, jų jokie artimi santykiai nesieja, yra draugai, dažnai susitinka, kaltinamasis J. R. jai padeda buityje nudirbti buitinius darbus, todėl toks jų bendravimas nelaikytinas kaip bendro ūkio vedimas ar artimas sugyventinių gyvenimas, todėl nesant kvalifikuojančio nusikalstamos veikos požymio, kaltinamojo J. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 2 d. 3 p., perkvalifikuojama į LR BK 138 str. 1 d., be to, iš kaltinimo šalintina aplinkybė ,,savo šeimos nariui – sugyventinei“
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai, t.y. kaltinamojo J. R., nukentėjusiosios J. S.s, liudytojos V. B. parodymai, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai ir kiti įrodymai patvirtina, kad J. R. smurtaudamas padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą J. S., o būtent: 2021-08-14 apie 20:50 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, rankos kumščiu sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių, bet ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajai J. S. į kairės pusės krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžius, nes dėl kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Suduodamas smūgius J. R. suprato, kad dėl tokio veiksmo bus sutrikdyta J. S.s sveikata ir to norėjo, t.y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, todėl jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą ir dėl jo padarymo gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tyčinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas.
Kaltinamasis J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamasis J. R. praeityje buvo teistas 6 kartus, teistumas išnykęs (1 t., b.l. 112-128, 2 t., 18-25), baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 107-110, 2 t., b.l. 26-34), nedirba (1 t., b.l. 105, 2 t., b.l. 35), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b.l. 106). Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad J. R. supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nesistengia išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, kad ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais kaltinamajam J. R. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).
Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)
Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pažymėtina, kad kaltinamasis J. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos, atsiprašė nukentėjusiosios, padeda jai buityje, be to, pati nukentėjusioji nurodė, kad be kaltinamojo pagalbos buityje būtų labai sunku, ji jam atleido, todėl visos šios aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas J. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, J. R. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
Kaltinamasis J. R. buvo sulaikytas pagal 2021-11-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį nuo 2021-11-11 17.50 val. iki 2021-11-12 13.45 val. (1 t., b.l.162-165, 171, 186-188)
Kaltinamajam J. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., b.l. 186-188).
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 111,14 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b.l. 71-75). Nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai J. S. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėta 111,14 Eur. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi žala nukentėjusiosios J. S.s sveikatai buvo padaryta J. R. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 111,14 Eur, priteistina iš kaltinamojo J. R..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir J. R. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti J. R. sulaikymo laiką nuo 2021-11-11 17.50 val. iki 2021-11-12 13.45 val. (1 parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi J. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktais, įpareigoti J. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant 6 mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam J. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 111,14 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš J. R. priteisti 111,14 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų 14 centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) „Swedbank“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.