Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys – UAB „Julianus Inkaso“, AB SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant (1 t., el. b. l. 191). Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

11. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

12. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str.).

14. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinys su priedais įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Taip pat atsakovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

15. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti.

16. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 str.)–(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

17. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abipusių nesutarimų, abu sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, nedėjo pastangų išsaugoti šeimą ir santuoką, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir tai patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

19. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – D., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – D. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

21. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko R. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas visuomet gyveno su ieškove, ji nuo pat gimimo juo rūpinasi bei išlaiko, todėl ir ateityje gali užtikrinti tinkamą jo poreikių patenkinimą.

22. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

23. Nors iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena viename bute, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys bendro ūkio nebeveda (šalių santuoka iširusi) nuo 2018 m. ir nuo pat šalių bendro ūkio vedimo nutraukimo (iš esmės gyvenimo skyriumi) pradžios šalių nepilnamečiu sūnumi rūpinasi bei jį išlaiko viena ieškovė. Byloje pateikta Tarnybos išvada su priedais (1 t., el. b. l. 85–90), kurioje nurodoma, kad Tarnyba neturi duomenų, jog ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas. Atsižvelgdama į turimus duomenis, Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tarnybos specialistė lankydamasi ieškovės namuose išklausė nepilnamečio R. D. nuomonės, kuris paaiškino, jog jam patinka gyventi su ieškove, o su atsakovu niekada nebuvo likęs vienas. Minėta, atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, taip pat nepateikė prieštaravimų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko R. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

25. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-35925-726/2014 (1 t., el. b. l. 44), teismas šioje byloje išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimo nesprendžia.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

26. Ieškovė ieškinyje pasisakydama dėl atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, prašo nenustatyti konkrečios bendravimo tvarkos, nustatant, kad ieškovė įsipareigoja leisti ir netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi atsakovui susitikimo su vaiku laiką suderinus su ieškove ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės siūlomos abstrakčios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo nepareiškė, taip pat nepateikė prieštaravimų ir (ar) nekėlė ginčo dėl to, jog nebūtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka.

27. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CPK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

28. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku. Taip pat įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo galimybių neribotai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Tarnyba pateiktoje išvadoje neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos (1 t., el. b. l. 85–87).

29. Įvertinęs ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tai, kad bylos duomenimis tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymo, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka tiek nepilnamečio vaiko, tiek abiejų tėvų teisėtus interesus, todėl tvirtintina.

30. Teismas pažymi, kad nustatyta abstrakti bendravimo tvarka suteikia teisę šalims geranoriškai susitarti dėl konkrečių šios tvarkos vykdymo sąlygų. Pažymėtina, jog vykdant teismo nustatytą bendravimo tvarką, kartu su vaiku gyvenantys asmenys privalo netrukdyti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko bendravimui, kad jis vyktų sklandžiai (CK 3.170 str. 3 d.). Pasikeitus aplinkybėms, ieškovė ir (ar) atsakovas turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 str. 3 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

31. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

32. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

33. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys būdami santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 12–15). Bylos duomenimis, kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo (1 t., el. b. l. 10–13). Ginčo dėl šalims priklausančių piniginių lėšų padalijimo tarp šalių nėra.

34. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

35. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašo nustatyti, kad dalis minėto buto buvo įsigyta iš jos asmeninių lėšų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JS-5630 pagrindu už 47 000,00 Eur sumą (1 t., el. b. l. 35–42). Minėto buto įsigijimui šalys 2015 m. liepos 27 d. kredito sutarties Nr. 15A1518212111-60 pagrindu iš AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumą (1 t., el. b. l. 18-29). Minėtos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalys įsipareigojo už įsigytą butą pirkėjui sumokėti tokia tvarka: 27 000,00 Eur iš savo lėšų, o 20 000,00 Eur bankui suteikus paskolą (1 t., el. b. l. 37). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 9 d. pinigų dovanojimo sutarties Nr. JS-5016 pagrindu ieškovės tėvai D. K. ir V. K. padovanojo ieškovei 22 000,00 Eur sumą minėto buto įsigijimui (1 t., el. b. l. 16–17). Minėta pinigų suma į ieškovės sąskaitą buvo pervesta 2015 m. liepos 8 d. (1 t., el. b. l. 43). Byloje duomenų, jog minėti pinigai buvo padovanoti šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nepateikta. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad minėti pinigai buvo padovanoti ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. liepos 10 d. iš ieškovės sąskaitos į minėto buto pardavėjo sąskaitą buvo pervesta 27 000,00 Eur suma (1 t., el. b. l. 43). Ieškovė nurodo, kad 22 000,00 Eur sumos dalį sudarė ieškovės asmeninės (dovanotos) lėšos, o likusi 5 000,00 Eur suma sudarė šalių santaupos, priklausančios šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovas minėtos aplinkybės neginčija. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad 46,81 proc., t. y. 46810/100000 dalys, minėto buto ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, o likusi – 53,19 proc., t. y. 53190/100000 dalys, šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nenustatyta, todėl konstatuotina, kad 53,19 proc., t. y. 53190/100000 dalys, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalims priklauso lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį (po 26595/100000 dalis).

36. Ieškovė prašo ginčo butą natūra priteisti jai, o atsakovui priteisti kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 str. 3 d.). Ieškovė šį prašymą grindžia ta aplinkybe, jog ieškovei faktiškai priklauso net ¾ minėto buto, su ieškove lieka gyventi šalių nepilnametis vaikas, be to, ieškovė turi galimybę iš karto po sprendimo priėmimo išmokėti atsakovui priklausančią kompensaciją. Bylos duomenimis atsakovas niekur nedirba (1 t., el. b. l. 146), duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turtinę padėtį byloje nepateikta, atsakovas ieškovės prašymo priteisti turtą natūra ieškovei neginčija. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus argumentus nedalinti turto natūra, taikant alternatyvų turto padalijimo būdą bei turtą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant kompensaciją kitam sutuoktiniui, t. y. tai, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise faktiškai priklauso ¾ dalintino buto ir ieškovė turi finansines galimybes iš karto išmokėti atsakovui kompensaciją, taip pat tai, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą bendro turto padalijimo būdą, todėl butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisia ieškovei, atsakovui priteisiant jo dalį bendrame turte atitinkančio dydžio kompensaciją.

37. CK 3.117 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Prieš apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos už ieškovei atitekusią didesnę turto dalį sumą, nustatytina turto rinkos vertė (CK 3.119 str.). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Nagrinėjamu atveju iš viešai prieinamų VĮ Registrų centro duomenų matyti, jog 2019 m. sausio 1 d. masinio vidutinės rinkos vertės nustatymo būdu minėto buto vertė sudarė 53 200,00 Eur. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Taigi, buto dalies, šalims priklausančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vertė sudaro 28 297,08 Eur (53 200 x 0,5319). Atitinkamai atsakovui tenkančios turto dalies vertė sudaro 14 148,04 Eur (28 297,08 / 2).

38. Ieškovė prašo, apskaičiuojant atsakovui priteistinos kompensacijos sumą, iš mokėtinos kompensacijos sumos atimti atsakovui tenkančios solidarios prievolės (būsto kredito), kuri buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis (jai dovanotomis) lėšomis, dalį. Minėta, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojon jungtinėn suotuoktinių nuosavybėn įsigijimui šalys 2015 m. liepos 27 d. kredito sutarties Nr. 15A1518212111-60 pagrindu iš AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumą. Šalių prievolė pagal minėtą kredito sutartį pripažintina solidaria (CK 3.109 str. 1 d. 1 p.). Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d. Pinigų dovanojimo sutarties Nr. 1-10199 pagrindu ieškovės tėvai D. K. ir V. K. padovanojo ieškovei asmeninėn nuosavybėn 12 360,00 Eur sumą (1 t., el. b. l. 70–71). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pavedimu sumokėjo AB SEB bankui 12 365,22 Eur sumą pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 (2020 m. vasario 26 d. dokumentas Nr. DOK-44971). 2019 m. rugpjūčio 30 d. AB SEB banko pažyma patvirtina, jog visi įsipareigojimai pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 2019 m. rugpjūčio 29 d. pavedimu buvo pilnai įvykdyti (1 t., el. b. l. 69). Taip pat trečiojo asmens AB SEB banko atsiliepimas patvirtina, jog jokių įsipareigojimų pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 šalys trečiajam asmeniui nebeturi (1 t., el. b. l. 91–92). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalių prievolė AB SEB bankui pagal 2015 m. liepos 27 d. kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60 buvo solidari, ieškovei išmokėjus iš savo asmeninių lėšų visą likusią kredito sumos dalį, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, iš atsakovui mokėtinos kompensacijos sumos CK 6.9 straipsnio 1 dalies pagrindu atimtina jam tenkanti solidarios prievolės, t. y. pusės išmokėto kredito) dalis, t. y. 6 182,61 Eur (12 365,22 / 2).

39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisto turto vertė viršija jos dalį bendrame turte, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 7 965,43 Eur (14 148,04 - 6 182,61) dydžio kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2015 m. liepos 27 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 15A1518212111-60, kurios pagrindu iš AB SEB banko pasiskolino 20 000,00 Eur sumą (1 t., el. b. l. 18-29). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog su AB SEB banku pagal minėtą kredito sutartį yra visiškai atsiskaityta (1 t., el. b. l. 69, 91–92), todėl teismas šios prievolės padalijimo klausimo nesprendžia.

41. Iš byloje pateikto 2019 m. liepos 8 d. pranešimo Nr. 2514686 matyti, jog atsakovas R. D. turi piniginę prievolę UAB „Julianus Inkaso“, skolos suma – 533,29 Eur (1 t., el. b. l. 30). Ieškovė prašo po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šią prievolę pripažinti atsakovo asmenine prievole. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, prašymo pripažinti šią prievolę atsakovo asmenine prievole neginčija. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog minėto įsiskolinimo pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.109 str. 3 d.), minėtas įsipareigojimas UAB „Julianus Inkaso“ po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pripažintinas atsakovo asmeniniu įsipareigojimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

43. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 979,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 51, 77), taip pat ieškovė patyrė 1 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., el. b. l. 49-50). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2 279,00 Eur (979 + 1 300) bylinėjimosi išlaidų. Duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas byloje nepateikta.

44. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, jog teismas atsakovo naudai iš ieškovės priteisė didesnę kompensacijos sumą nei apskaičiavo ieškovė, įvertinus tai, jog tai įvyko dėl ieškovės padarytos aritmetinės klaidos, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 279,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 8,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos 2012 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. liepos 10 d. apskaitytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 2224 panaikinti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo J. D. palikti turimą pavardę „D.“, R. D. – turimą pavardę „D.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad vaiko tėvas R. D. su sūnumi R. D. bendrauja netrukdomai šalių suderinta tvarka, susitikimo su vaiku laiką suderinęs su vaiko motina J. D. ne vėliau, kaip likus 2 kalendorinėms dienoms iki pageidaujamo susitikimo su vaiku.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

- priteisti ieškovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 53 200,00 Eur;

- priteisti iš ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 7 965,43 Eur (septynių tūkstančiu devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 43 ct) dydžio piniginę kompensaciją.

Pripažinti atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę UAB „Julianus Inkaso“ asmenine R. D. prievole iki visiško jos įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 279,00 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 8,69 Eur (aštuonis eurus 69 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.