- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2-15677-863/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- J. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 10 563,08 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2017 m. kovo 3 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2017 m. kovo 9 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 03/243736528 (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė laikotarpiui nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (el. b. l. 10-11). 2013 m. gruodžio 20 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė, neblaivi vairuodama automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkė ir sužalojo pėsčiąją R. L. bei iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-225-895/2016; CPK 182 straipsnio 3 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-39686-592/2015 iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista 25 558,95 Eur žala, kurią ieškovė patyrė išmokėdama nukentėjusiajai ir jos artimiesiems nurodyto dydžio draudimo išmoką dėl 2013 m. gruodžio 20 d. eismo įvykio (el. b. l. 30-3) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). Po šio sprendimo ieškovė nukentėjusiajai papildomai išmokėjo 9 555,14 Eur draudimo išmoką už nukentėjusiosios gydymą, kuri iš atsakovės ieškovės naudai priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-32603-819/2016 (el. b. l. 33-37) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė po ieškinio pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-32603-819/2016 nukentėjusiajai papildomai išmokėjo 4 743,02 Eur ir 5 820,06 Eur draudimo išmokas, iš viso – 10 563,08 Eur, už nukentėjusiosios gydymą (el. b. l. 3-4, 20-22, 24-26). 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2017 m. sausio 9 d.
ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzijomis dėl bendros 10 563,08 Eur išmokos išieškojimo, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei jos reikalaujamą žalos atlyginimą nėra (el. b. l. 23, 27) (CPK 178 straipsnis).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas) arba pasišalino iš įvykio vietos (59.4 punktas). Aplinkybės, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakinga atsakovė nustatytos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (el. b. l. 12-19) (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje. Ieškovė ragino atsakovę atlyginti patirtą žalą, tačiau byloje duomenų apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, išmokėtos draudimo išmokos dydžio neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę išsiieškoti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 10 563,08 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10 563,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 238 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. l. 8) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai 10 563,08 Eur (dešimties tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų ir 08 euro centų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 563,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 238 Eur (dviejų šimtų trisdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.