Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rimondui Kuzminui, atsakovo atstovui Gintarui Pakalniškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja UAB „Baltspeda auto“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 6-8), kurį patikslino (b. l. 3-5), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – KTM, tretysis suinteresuotas asmuo) 2009-02-05 sprendimą Nr. 9KM18013 (toliau – KTM sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, MD) 2009-09-22 sprendimą Nr. 1A-4.13-714 (toliau – MD sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2009-11-30 sprendimą Nr. S-385(7-367/2009) (toliau – Komisijos sprendimas) bei įpareigoti muitinės įstaigą nustatant automobilio Hyunday Elantra K/NR (duomenys neskelbtini) muitinę vertę taikyti sandorio vertės metodą arba vertę nustatyti remiantis įmonės pateiktais dokumentais (vertinimo ataskaita).

Skunde nurodė, kad su sprendimu nesutinka. Kadangi automobilis buvo skirtas išgabenimui iš Lietuvos Respublikos, tačiau tretieji asmenys pažeidė verslo susitarimus, todėl atsižvelgiant į tyrimo eigą ir tą aplinkybę, kad įmonė negali pateikti įrodymų apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą, prašė taikyti importuotai prekei sandorio vertės nustatymo metodą arba muitinę vertę nustatyti remiantis turto vertinimo ataskaitą ir ja remiantis apskaičiuoti galimą prievolės dydį. Sprendime nurodyta, kad ginčo atveju netaikytinas Bendrijos muitinės kodekso 29 str., nes automobilis parduotas ne Bendrijos teritorijoje. Tvirtino, kad iš tikrųjų automobilis buvo įformintas pardavimui ne į Bendrijos/bendrąją muitų teritoriją, tačiau neužbaigus muitinės procedūros nėra įrodymų, kad minėtas automobilis buvo iš Bendrijos/bendrosios muitų teritorijos išgabentas. Bendrovė neneigia, kad negali pateikti įrodymų apie tranzito procedūros užbaigimą, tačiau tuo pačiu nėra įrodymų, kad kaip pardavimo sandorio rezultatas automobilis iš tikrųjų buvo išgabentas iš Bendrijos/bendrosios muitų teritorijos. Laiko, kad KTM sprendime automobilio muitinė vertė nustatyta neteisingai, o mokestinės prievolės dydis yra nepagrįstas. Lengvasis automobilis Hyunday Elantra K/NR (duomenys neskelbtini) buvo deklaruotas pagal IM BAD (duomenys neskelbtini) 2007-07-27 pažymint, kad automobilis importuotas su defektais. Įmonė pateikė šio automobilio vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis galima nustatyti teisingą automobilio muitinę vertę. Mano, kad nepagrįstai pripažinta, kad minėta ataskaita neatitinka nustatytų reikalavimų. Be kita ko, taip pat mano, kad nepagrįstai sprendime sutinkama su muitinės pozicija netaikyti kitų muitinio įvertinimo metodų, t. y. tapačių ir panašių prekių sandorio vertės metodų. Tretysis suinteresuotas asmuo savo sprendime teigia, kad remiantis Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo PREMI duomenų baze, nustatyta, kad dėl skirtingo automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, skirtingo apgadinimo laipsnio, papildomos įrangos, neįmanoma nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti muitinė nepateikė jokių įrodymų. Lengvasis automobilis Hyunday Elantra nėra retas modelis, jo komplektacijos variantų skaičius yra nedidelis, o papildomos įrangos montavimo galimybių taip pat nėra daug. Taigi, muitinė realiai net nenagrinėjo galimybės taikyti šį įvertinimo metodą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 42-43) nurodė, kad skundžiamų sprendimų naikinti nėra pagrindo. Ginčo atveju, pareiškėja iš JAV į Lietuvą įsivežė automobilį Hyunday Elantra perdirbimui, kuris po perdirbimo, pagal bendrovės pateiktą pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-09), buvo parduotas piliečiui Lezevits Alexander, gyvenančiam Sankt Peterburge, Rusijoje. Ši aplinkybė liudija, kad automobilis buvo parduotas eksportui ne į Bendrijos muitų teritoriją, o į Rusiją, todėl nebuvo galima taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. nurodyto sandorio vertės metodo. Pažymėjo, kad įforminant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą (įforminta deklaracija Nr.(duomenys neskelbtini)), minėtas aktas nebuvo surašytas, o jis yra būtinas automobilio defektams užfiksuoti bei juo remiantis vėliau surašyti turto vertinimo ataskaitą. Mano, kad atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į teisės aktų nuostatas, Komisija pagrįstai sprendime konstatavo, kad nėra pagrindo automobilio muitinę vertę nustatinėti vadovaujantis bendrovės pateikta vertinimo ataskaita. Pareiškėja nei KTM, nei atsakovui tokių duomenų nepateikė, todėl muitinė ginčo automobilio muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikė Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. a ir b p. numatytų tapačių ar panašių prekių sandorio vertės metodų, o importuoto automobilio muitinę vertę nustatė vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 40) nurodė, kad sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pabrėžė, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., sandorio vertės metodas, nustatant importuojamų prekių mutinę vertę, taikomas prekėms, parduodamoms eksportui į Bendrijos muitų teritoriją. Ginčo atveju, pareiškėjos prekė (automobilis) buvo skirta parduoti ne į Bendrijos teritoriją, o į Rusiją. Automobilis nebuvo parduotas į Bendrijos muitų teritoriją, tik per Lietuvos teritoriją gabentas tranzitu pagal T1 dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-09). Todėl pagrįstai konstatuota, kad nebuvo Bendrijos muitinės kodekso 29 str. nurodyto pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją sandorio fakto. Pažyma sąskaita INC Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-05-30) negali būti laikoma pagrindu muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodu. Padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjos importuotam automobiliui Hyunday Elantra sandorio vertės metodas negali būti taikomas. Pareiškėja kartu su skundu Komisijai pateikė UAB „Census optikus“ parengtą automobilio Hyunday Elantra vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyti ir įvertinti automobilio defektai nėra patvirtinti muitinės, t. y. nėra muitinės patvirtinto dokumento (apžiūros akto), kuriame būtų nurodyti automobilio turėti defektai, todėl Komisija sprendime pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo automobilio muitinę vertę nustatinėti remiantis pareiškėjos pateikta minėta vertinimo ataskaitą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių importuoto automobilio Hyunday Elantra muitiną vertę. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad bendrovė dokumentų, pagrindžiančių importuoto automobilio Hyunday Elantra muitinę vertę, muitinei nepateikė, muitinė išnagrinėjo EVI BAD Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-07-27) muitinio įforminimo metu UAB „Baltspeda auto“ pateiktus dokumentus ir nustatė, kad juose nebuvo informacijos apie automobilio nusidėvėjimo laipsnį, techninę būklę, papildomos įrangos įrengimą, kurią galima būtų palyginti su PREMI duomenų bazėje esančia informacija apie kitų importuotųjų importuotų tapačių ir panašių naudotų automobilių sandorio vertes. Tvirtino, kadangi dėl paminėtų priežasčių negalima buvo nustatyti, ar pareiškėjos importuotas automobilis Hyunday Elantra atitinka tapačios ir panašios prekės apibrėžimą, įskaitant jos fizines savybes, kokybę ir reputaciją rinkoje, todėl muitinė pagrįstai, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (a) ir (b) p., bendrovės importuotam automobiliui Hyunday Elantra tapačių ir panašių prekių sandorio vertės metodų netaikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 53).

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir KTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 24-28, 29-30, 31-34).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad 2008-04-09 KTM Marijampolės krovinių poste prekė lengvasis automobilis Hyunday Elantra, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), naudojantis NCTS priemonėmis, buvo deklaruotas Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai įforminant tranzito lydintįjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinio tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Baltspeda auto“. Prekė paskirties įstaigai – Kybartų kelio postui – turėjo būti pateikta iki 2008-04-17 (Komisijos byla, b. l. 45).

KTM, atlikusi tyrimą dėl neužbaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros pagal T1 dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) (2008-04-09) ir negavusi įrodymų, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjai sprendimu įregistravo 1 270 Lt muito, 2 615 Lt PVM, 560 Lt kompensacinių palūkanų, 308 Lt PVM delspinigių ir paskyrė1 334 Lt baudą (Komisijos byla, b. l. 28, 34, 35-38, 39-44).

MD, išnagrinėjęs pareiškėjos 2009-06-03 skundą dėl KTM sprendimo, sprendimu KTM sprendimą patvirtino (Komisijos byla, b. l. 23-24, 25-26).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2009-10-15 skundą dėl MD sprendimo, sprendimu MD sprendimą paliko nepakeistą (Komisijos byla, b. l. 2-3, 71-75).

Be kita ko, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Baltspeda auto“ iš JAV į Lietuvą įsivežė automobilį Hyunday Elantra (2002 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pagal BAD importo rinkinį Nr. (duomenys neskelbtini) (2007-07-27) buvo deklaruotas laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai (Komisijos byla, b. l. 46), o po perdirbimo pagal bendroves pateiktą pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-09) buvo parduotas piliečiui Lezevits Alexander, gyvenančiam Sankt Peterburge, Rusijoje (Komisijos byla, b. l. 47-48).

Pareiškėja Komisijai pateikė UAB „Census optikus“ parengtą automobilio Hyunday Elantra vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 4-18, 51-64).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduoda eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, prireikus patikslinta vadovaujantis 32 ir 33 str. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 str., ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 str. 2 d. a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti (Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d.). Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. reglamentuojama, jeigu importuojamų prekių muitines vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 8 p. nustatyta, kad dėl skirtingo naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai automobilyje įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą, pateiktą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojai pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, sąskaitą faktūrą arba sutartį (kontraktą) ir pan.) apie jų importuotų tapačių ar panašių naudotų automobilių sandorio vertes. Jeigu apgadintas automobilis deklaruojamas laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai įforminti ir nepateikiama turto vertinimo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo automobilio rinkos vertė, laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra įforminama, kai deklarantas surašo Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą (Metodikos 25 p.).

Bendrijos muitinės kodekso 92 str., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitines įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal minimo kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Vadovaujantis kodekso 203 str. 3 d., skolininku laikomas asmuo, kuris turėjo vykdyti prievoles, susijusias su prekėms įformintos procedūros taikymu. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p. ir 2 d. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su jomis įformintos muitinės procedūros taikymu. Skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatai) 361 str. nustatyta, kad procedūros vykdytojas paskirties įstaigai turi pateikti prekes ir tranzito deklaracijos 4 bei 5 egzempliorius. Vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 363 str., paskirties įtaiga deklaracijos 5 egzempliorių nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo muitinės procedūros pabaigos, grąžina išvykimo valstybės narės muitinei. Minimo nuostatų 365 str. reglamentuojama, jei muitinė per du mėnesius nuo deklaracijos priėmimo datos negauna atitinkamo patvirtinimo apie procedūros užbaigimą, ji apie tai informuoja procedūros vykdytoją, prašydama pateikti įrodymą, kad procedūra užbaigta. Pagal minimo straipsnio 3 d., turi būti pateiktas dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, patvirtinantis, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopija ar fotokopija (pastarosios turi būti patvirtintos jas išdavusios institucijos).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka tiek su KTM, tiek su MD ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos vykdyta tranzito procedūra pagal T1 deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užbaigta, t. y. automobilis Hyunday Elantra buvo pateiktas valstybės narės ar trečiosios šalies muitinei įstaigai, todėl Bendrijos/bendroji tranzito procedūra pagrįstai pripažinta neužbaigta ir pareiškėjai įregistruota skola muitinei. Pareiškėja privalo įrodyti, kad prekės buvo pristatytos paskirties įstaigai, tačiau pareiškėja nei teismui, nei KTM, nei MD, nei Komisijai tinkamų rašytinių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek atsakovas, tiek tretysis suinteresuotas asmuo padarė pagrįstą išvadą, kad automobilis buvo skirtas parduoti eksportui ne į Bendrijos teritoriją, o į Rusiją, kad automobilis nebuvo parduotas į Bendrijos muitų teritoriją, tik per Lietuvos teritoriją gabentas tranzitu pagal T1 dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-04-09), todėl pažyma sąskaita nelaikytina pagrindu muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodu. Taigi, automobilio muitinei vertei nustatyti pagrįstai netaikytas sandorio vertės metodas. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija pagrįstai sprendime įvertino, kad nėra jokio pagrindo automobilio muitinę vertę nustatinėti remiantis UAB „Baltspeda auto“ pateikta vertinimo ataskaita, nes jis neatitinka Metodikos 25 p., todėl muitinė teisingai taikė Bendrijos muitinės kodeksą bei Metodikoje nustatytus privalomus metodus bei, vadovaudamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, nustatė muitinės vertę bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei.

Mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 str., 139 str., Įgyvendinimo nuostatų 519 str. 1 d., bendrovei apskaičiavo PVM delspinigius, skyrė baudą bei apskaičiavo kompensacines palūkanas.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinį ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, MD ir KTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų ir įpareigoti muitinės įstaigą nustatant automobilio Hyunday Elantra K/NR (duomenys neskelbtini) muitinę vertę taikyti sandorio vertės metodą arba vertę nustatyti remiantis įmonės pateiktais dokumentais (vertinimo ataskaita), nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Baltspeda auto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.