Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį ir jam skirtas areštas 24 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. skirtas areštas 16 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausme, pakeičiant ją į 39 parų arešto bausmę, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų.

Bausmė paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 11 d. apie 00.37 val., Šiauliuose, iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vestibiulio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą nukentėjusiajam T. G. priklausantį nedidelės vertės turtą – dviratį „Frroad“, 250 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. G. 250 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo V. V. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis V. V. nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės V. V. skyrimo klausimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. V. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas V. V. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nustatė V. V. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie nuteistojo V. V. asmenybę ir jo pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis, kad jis anksčiau ne kartą teistas už analogiško pobūdžio veikas, daugybę kartų baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą baustas už smulkias vagystes. Įvertinus aptartas aplinkybes akivaizdu, jog sistemingas nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nuosavybei darymas yra tapęs nuteistojo V. V. gyvenimo būdu ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis stengtųsi ar bent norėtų jį pakeisti. Visa tai leidžia nuteistąjį V. V. charakterizuoti neigiamai bei daryti išvadą, kad jis yra pavojingas visuomenei dėl nuolat daromų įvairių teisės pažeidimų. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. V. bausmę, įvertinęs prieš tai išdėstytus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog už baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam V. V. paskirta arešto bausmė bus pakankama bausmė jo nubaudimui, teisingumo principo įgyvendinimui bei padės pasiekti kitus bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, subendrindamas V. V. už baudžiamąjį nusižengimą paskirtą arešto bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tinkamai vadovavosi bausmių bendrinimo taisyklėmis ir BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė, bausmes subendrino tinkamai. Nuteistajam V. V. paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga, todėl ją švelninti pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis V. V., nuolat darydamas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, negali tikėtis švelnaus baudžiamumo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis V. V. nurodo, jog jis turi sveikatos problemų dėl kojos, kurioje įdėtos metalinės konstrukcijos, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias apelianto nurodytas aplinkybes ir jų nepateikė pats apeliantas. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, jog šiuo metu jis siekia įgyti specialybę, prižiūri sergančią mamą, nemenkina V. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas švelninti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Atsižvelgusi į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo V. V. skirti švelnesnę bausmę, ar todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.