Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. patikslintą ieškinį atsakovei G. D. dėl sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygų pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal atsakovės G. D. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Andrius Pranckevičius palaikė patikslintą ieškovo ieškinį ir prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas bendrautų su dukromis trečdalį viso laiko, o priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad de facto dukros jau buvo įpratusios pusę laiko praleisti su vienu iš tėvų, o kitą pusę – su kitu. Abi mergaitės yra išreiškusios norą bendrauti tiek su tėčiu, tiek su mama. Pas ieškovą yra tinkamos gyvenimo sąlygos abiem dukroms. Ieškovo darbas nėra trikdis jam bendrauti su dukromis, priešingai – tai rodo, kad ieškovas stengiasi dirbti tokį darbą, iš kurio gautų pakankamas pajamas savo ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymui.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovo prašymu nustatyti jo teikiamą išlaikymą po 388 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, o ieškovo reikalavimas nustatyti teiktiną išlaikymą ir atsakovei neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vienam iš tėvų, su kuriuo nenustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jo bendravimo su vaikais metu išleisto lėšos iš kito tėvo (motinos) nepriteisiamos bei jo išlaikymo dydis nemažinamas, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti atsakovei pareigą, jo bendravimo su mergaitėmis metu, ieškovui pervesti pinigų sumas yra teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dukrų atostogų metu taip pat teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismo sprendimu išlaikymo pareiga nustatyta ieškovui. Natūralu, kad jam tenka pareiga pervesti abiem vaikams skirtas lėšas į atsakovės banko sąskaitą. Reikalavimas nustatyti atsakovei pareigą pervesti lėšas į ieškovo sąskaitą neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas. Ieškovas per visą laikotarpį po skyrybų bendravimo tvarką kaitaliojo kaip jam patogiau, todėl būtina šiuo metu galiojančią tvarką labiau sukonkretinti bei detalizuoti. Kadangi teismo sprendimu konkreti ieškovo bendravimo su dukromis tvarka nebuvo nustatyta, todėl ši situacija sudarė ieškovui galimybę nuolat piktnaudžiauti. Ieškovo prašomo nustatyti bendravimo tvarka yra teisiškai nepagrįta, prieštarauja suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose ir yra priešinga mergaičių interesams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus bei poreikius, jų amžių, dienos ritmą, jų kaip bręstančių ir fiziškai bei dvasiškai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį, išsakytą nuomonę, bendravimo tvarkos sąlygos turi būti konkrečios ir aiškios vykdymui. Tokio amžiaus vaikai yra emociškai pažeidžiami, jie jaudinasi dėl tėvų, dėl to jie turi užtikrinti, kad vaikai nedalyvautų jų konfliktuose ir negirdėtų neigiamų pasisakymų apie savo tėvus, bendrautų su abiem tėvais, jaustų iš jų pagalbą ir supratimą. Svečiuodamiesi tėvo namuose, tokio amžiaus vaikai turi patirti saugumo jausmą, emocinį atliepimą iš tėvo ir kitų kartu gyvenančių asmenų, priprasti prie tų namų aplinkos, turi būti išlaikyta vaikų dienotvarkė bei abiejuose namuose taikomos vienodos taisyklės. CK 3.175 str. nustato, kad teismas ginčą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti juos auklėjant. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams. CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, o 3 dalyje – kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaikų interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. S. (buvusi ieškovo žmona) parodė, kad ieškovas jai neatrodė labai atsakingas vaikų priežiūros kontekste. Kai mergaitės sukarščiuodavo, jis neskubėjo vežti pas daktarus. Galėdavo palikti ją ir vaikus nakčiai vienus net neįspėjęs apie tai iš anksto. Ieškovas vaikus pažadindavo ir nuveždavo į ugdymo įstaigas, o vakarais atveždavo namo, ir tai vykdė labai sąžiningai bei atsakingai. Greičiausiai ir pusryčius mergaitėms padarydavo, nemano, kad veždavo mergaites į mokyklą nepavalgdintas. Savaitgaliais rūpinimosi vaikais našta daugiausiai tekdavo jai. Kai jie nusprendė skirtis – ji nuo ieškovo vaikų priežiūros atsiribojo, o kai gyveno kartu, tai atvažiavus pas juos ir mergaitėms – ji būdavo su vaikais (ir su bendru jos bei ieškovo sūnumi, ir su ieškovo dukromis iš kitos santuokos). Ieškovas alų gerdavo kiekvieną vakarą, nepriklausomai nuo to, ar vaikai atvažiuodavo pas jį, ar ne. Vienas ieškovas su vaikais gal kelis savaitgalius yra buvęs, bet ar būtų vienas su vaikais ištisą savaitę – neprisimena tokio dalyko. Jai išvažiavus atostogauti, ieškovas pasikviesdavo savo mamą, kad jam padėtų būti su vaikais. Stengėsi neleisti įsiplieksti konfliktui tarp mergaičių ir ieškovo, įsikišdavo ir užstodavo mergaites, kad konfliktas neužaštrėtų. Nesant nustatytam konkrečiam ieškovo bendravimo su vaikais grafiko, ieškovas nemato reikalo iš anksto įspėti, kada vaikai bus, o kada ne, nes būdavo situacijų, kad vaikai atvažiuoja, o ji nupirkusi sūrelių, jogurto tik vienam vaikui, arba atvirkščiai – nuperka produktų, kad užtektų daugiau vaikų, o vaikai neatvažiuodavo. Ji prašydavo, kad ieškovas nesivežtų mergaičių, jei jos sirgdavo. Vaikams ieškovas pirkdavo viską, ko reikėdavo, tiek vieniems, tiek kitiems.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas, priešieškinis tenkintinas iš dalies

Vaiko gyvenime itin reikšmingas tėvų požiūris į svarbiausią pareigą auklėti vaiką, vaiko teisę gyventi saugioje aplinkoje, gerbti vaiko teisę bendrauti ir neprarasti ryšio su abiem tėvais, nors jie gyventų skyriumi. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.170 straipsnio 1, 4 dalyse nurodyta, kad tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta panaikinti bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp G. D.-G. ir M. G. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą, patvirtinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis, tarp kurių 3.3. Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: iš anksto sutaręs su G. D.-G. M. G. nepilnamečius vaikus gali lankyti suderintu laiku, o nepilnamečiai vaikai gali būti pas tėvą namuose. Lankymo grafiko tėvai nenustato, o kaskart susitaria tarpusavyje. Vaikai turi turėti savo gyvenamą vietą ir tėvo namuose.

Įvertinęs faktą, kad pastaruoju metu ieškovas su dukromis nepertraukiamai praleidžia praktiškai vienodą laiko tarpą, kaip ir atsakovė, mergaitėms toks gyvenimo ritmas tapo įprastas, ieškovas mano, kad jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka turi būti pakeista numatant, kad E. G. ir G. G. tėvas M. G. su abiem dukromis bendrauja 1/3 laiko, t. y., vieną pilną savaitę (nuo vieno sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val.) ir dar vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.) kiekvieną mėnesį, ateinančio mėnesio bendravimo grafiką galutinai suderinant einamojo mėnesio paskutinę savaitę; 2) dukrų atostogų metu dukros gyvena pas abu tėvus po 50% laiko; 3) metines kalendorines šventes (Kūčias, Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 dienos), Velykas (pirmoji ir antroji Velykų dienos), Naujus metus (gruodžio 31 ir sausio 1 dienos), taip pat dukrų gimtadienius dukros praleidžia pas kiekvieną iš tėvų kas antri metai, t. y. lyginiais - pas tėvą, nelyginiais - pas motiną; 4) Tėvo dieną ir ieškovo gimtadienio dieną dukros praleidžia su ieškovu, Motinos dieną ir atsakovės gimtadienio dieną - su atsakove; 5) tėvas bendravimo su dukromis metu pasirūpina jų pasiėmimu iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir jų parvežimu atgal. Metinių kalendorinių švenčių, gimtadienių ir Tėvo dienos atveju tėvas M. G. dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos paima šventinės dienos ryto 10 val. ir grąžina kitą dieną po atitinkamos šventinės dienos ne vėliau kaip 10 val. ryto arba pristato tiesiai į mokymo įstaigą dukroms reikalingu metu; dukrų atostogų metu jų tėvas dukras iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos paima pirmąją su juo leistinų atostogų dieną 10 val., į jų nuolatinę gyvenamąją vietą grąžina paskutiniąją su juo leistinų atostogų dieną ne vėliau kaip 19 val. Atsakovė sutinka su tuo, kad turi būti numatyta konkreti mergaičių bendravimo su tėvu tvarka, nes esant neapibrėžtumui – ieškovas tuo piktnaudžiauja. Atsakovė kategoriškai prieštarauja ieškovo siūlomai jo bendravimo su dukromis tvarkai, pagal kurią mergaitės po savaitę gyventų pas vieną iš tėvų, o paskui pas kitą, nes toks gyvenimo būdas išbalansuoja mergaites, jos nežino, kur yra tikrieji jų namai, toks gyvenimo ritmas neigiamai atsiliepia dukrų pasiekimams mokykloje. Atsakovė siūlo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią ieškovas M. G. su dukromis G. ir E. G. bendrauja: 1. kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., turėdamas teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos su nakvyne; 2. M. G. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) turi teisę bendrauti su abejomis dukromis nuo 18 val. iki 20 val.; 3. poriniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su motina G. D., antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) - su tėvu M. G. (nuo 9 iki 19 val.); 4. neporiniais metais Kūčias ir pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 24 ir 25 d.) abu vaikai praleidžia su tėvu M. G. (nuo gruodžio 24 d. 9 val. iki gruodžio 25 d. 19 val.), antrą Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) - su motina G. D.; 5. neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su tėvu M. G. (nuo 9 iki 19 val.), antrąją - su motina G. D.; 6. poriniais metais pirmąją šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su motina G. D., antrąją - su tėvu M. G. (nuo 9 iki 19 val.); 7. ieškovas M. G. atostogauja su abiem vaikais, jų atostogų metu, dvidešimt kalendorinių dienų per metus. Apie planuojamas atostogas su vaikais ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki jų pradžios; 8. atsakovės G. D. kasmetinių atostogų metu ieškovo M. G. bendravimas su vaikais nevyksta; 9. tiek atsakovės kasmetinių atostogų metu, kai vaikų bendravimas su ieškovu nevyksta, tiek vykstant įprastam bendravimui pagal teismo nustatytą tvarką, ieškovas M. G. turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis vaikams priimtinomis telekomunikacijų priemonėmis, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, amžių, užimtumą; 10. ieškovas M. G. paima vaikus ir grąžina juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad konkrečiu atveju vaikai bus paimti ir (ar) grąžinti kitoje šalių sutartoje vietoje; 11. ieškovas M. G., vėluodamas nustatytu laiku atvykti pasiimti vaikus, privalo telefonu informuoti atsakovę G. D. (jai neatsiliepus - el. paštu), nurodydamas galimą vėlavimo trukmę. Dėl vėlavimo sutrumpėja ieškovui skirtas bendravimo su vaikais laikas, kuris nekompensuojamas; 12. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas M. G. neturi galimybės atvykti bendrauti su vaikais ir (ar) jų paimti, jis privalo apie tai informuoti atsakovę G. D. telefonu (jai neatsiliepus - el. paštu) ne vėliau kaip prieš šešias valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios; 13. jeigu ieškovas M. G. praleidžia pagal grafiką nustatytą bendrauti su vaikais laiką, šis bendravimui skirtas laikas gali būti pakeistas kitu tik atsakovei G. D. sutikus; kai tokio sutikimo nėra, ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kitu pagal grafiką jam tenkančiu laiku; 14. jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovo M. G. bendravimas su vaikais negalimas dėl vaikų ligos, atsakovė G. D. privalo apie tai informuoti ieškovą telefonu ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nustatytos valandos; 15. ieškovas M. G. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje; 16. ieškovas M. G. turi informuoti atsakovę apie jo bendravimo su vaikais metu pastebėtus vaikų susirgimo požymius.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių iš esmės yra iškilęs ginčas dėl naujos ieškovo bendravimo su dukromis tvarkos, nes ieškovo įsitikinimu gali būti nustatyta tokia jo bendravimo su dukromis tvarka, pagal kurią mergaitės nepertraukiamai po savaitę gyventų su kiekvienu iš tėvų, tuo tarpu atsakovės įsitikinimu toks gyvenimo ritmas kenkia mergaitėms, nes jos nebežino, kur yra tikrieji jų namai, prastėja mokymosi rezultatai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadinamasis pusinis, t.y. nepertraukiamai po savaitę ar kitokį laikotarpį, vaikų bendravimas su kiekvienų iš tėvų yra galimas tik esant esminei sąlygai, t.y. abu tėvai sutinka, kad toks gyvenimo ritmas yra priimtinas ir patiems tėvams, ir nekenkia jų vaikų interesams. Nagrinėjamu atveju atsakovė kategoriškai nesutinka su tokia ieškovo bendravimo su dukromis tvarka, todėl nesant abipusio šalių sutarimo, teismas atmeta ieškovo prašymą nustatyti tokią jo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią jis su mergaitėmis bendrautų 1/3 laiko, t. y., vieną pilną savaitę (nuo vieno sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val.) ir dar vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.) kiekvieną mėnesį, ateinančio mėnesio bendravimo grafiką galutinai suderinant einamojo mėnesio paskutinę savaitę, o metinės šventes ir atostogas – po 50 procentų, kaip nepagrįstą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais, tačiau nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis ir prisidengiant vaiko interesais siekti savo tikslų. Teismas pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su dukromis santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.

Atsižvelgiant į šalių dukrų amžių, šiuo metu mergaitės yra mokyklinio amžiaus, tai, kad jos turi lankyti ne tik mokyklą, bet ir dalyvauti užklasiniuose užsiėmimuose, teismas sprendžia, kad ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka turi būti derinama ir neturi pažeisti vaikų teisės į kokybišką ugdymą, mergaičių lankomus būrelius, tinkamą poilsį, saugią ir įprastą gyvenamąją aplinką ir pan. Tuo pačiu mergaičių lankomi būreliai ir kiti papildomo ugdymo užsiėmimai neturi būti priežastimi riboti tėvo matymąsi su vaikais.

Teismas kritiškai vertina atsakovės siūlomą nustatyti ieškovo bendravimo tvarką, numatant, kad kas antrą savaitgalį ieškovas bendrautų su mergaitėmis nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., nes mergaičių amžius leidžia joms savaitgalį su tėčiu praleisti ilgiau ir grįžti į namus ne sekmadienį iki 17 val, o sekmadienį iki 20 val. Teismo vertinimu, netikslinga skaidyti metinių švenčių (šv. Kūčios, šv. Kalėdos, šv. Velykos) dienų, pirmą dieną mergaitėms švenčiant su vienu iš tėvų, o antrą dieną būnant pas kitą. Siekiant balanso ir aiškumo, tikslingiau ir aiškiau vienus metus šventes švęsti su vienu iš tėvų, kitas su kitu. Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku pusę vaikų atostogų metu, priklausomai nuo mokslo metų režimo, o ne pusę tėvų atostogų laiko, todėl šioje dalyje taip pat koreguotina atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka, be to, pagal formuojamą teismų praktiką atskirai gyvenančio tėvo bendravimo laikas, vaikui susirgus, nėra perkeliamas, o atskirai gyvenančiam tėvui suteikiama galimybė lankyti susirgusį vaiką ir taip realizuoti numatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Įvertinęs šalių paaiškinimus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimai dalyje dėl ieškovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo tenkintini iš dalies, pakeičiant įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.3. punktą ir nustatant, kad:

- M. G. ir G. D. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaikų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

- Dėl vaikų lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

- Ieškovas M. G. paima vaikus ir grąžina juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad konkrečiu atveju vaikai bus paimti ir (ar) grąžinti kitoje šalių sutartoje vietoje.

- Ieškovas M. G., vėluodamas nustatytu laiku atvykti pasiimti vaikus, privalo telefonu informuoti atsakovę G. D. (jai neatsiliepus - el. paštu), nurodydamas galimą vėlavimo trukmę. Dėl vėlavimo sutrumpėja ieškovui skirtas bendravimo su vaikais laikas, kuris nekompensuojamas.

- Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas M. G. neturi galimybės atvykti bendrauti su vaikais ir (ar) jų paimti, jis privalo apie tai informuoti atsakovę G. D. telefonu (jai neatsiliepus - el. paštu) ne vėliau kaip prieš šešias valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (M. G. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. jų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) d. ir (duomenys neskelbtini) d.) lyginiais metais, pasiimant vaikus 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jų ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G., o taip pat G. D. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norą bei interesus.

- Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) E. G. ir G. G. praleidžia kartu su motina G. D..

- Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

- Vaikui/vaikams susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros/dukrų sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką/vaikus (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko/vaikų bei jo/jų gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko/vaikų interesus ir būklę).

- Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes.

- Pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, vaikų motina G. D. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaikų tėvui M. G..

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo pakeitimo

Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.2 punktą, numatant, kad kiekvienos dukros išlaikymui iki jų pilnametystės M. G. teikia po 388 Eur per mėnesį, o G. D. – po 225 Eur per mėnesį, abiejų tėvų dukrų išlaikymui skirtos lėšos išleidžiamos proporcingai to iš tėvų, pas kurį dukros faktiškai gyvena. Tokiu atveju tėvas M. G. pats skiria 204 Eur per mėnesį dukrų išlaikymui tuo metu, kai dukros gyvena pas jį (1/3 laiko), ir kas mėnesį motinai G. D. perveda daro po 184 Eur dukrų išlaikymui, o motina G. D. kiekvienai iš dukrų skiria po 225 Eur per mėnesį tuo metu, kai dukros gyvena pas ją (2/3 laiko). Dukrų atostogų metu abiejų tėvų dukrų išlaikymui skirti pinigai išleidžiami proporcingai to iš tėvų, pas kurį tuo metu dukros faktiškai gyvena. Dukrų E. G. ir/ar G. G. išlaikymui skirti pinigai privalo būti pervedami į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir/arba ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę dieną. Tokį savo prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad pagal paskutinių trejų metų statistiką, būtų protinga, teisinga ir pagrįsta fiksuoti, kad dukros gyvena pas ieškovą 1/3 laiko, o pas atsakovę - 2/3 laiko. Tokiu atveju ieškovas naudotų vienos dukros išlaikymui 1/3 dalį iš bendrai abiejų tėvų skiriamų 613 Eur, t. y. 204 Eur, o likusius 184 Eur (388 – 204=184) pervestų kas mėnesį į atsakovės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovė per mėnesį vienos dukros išlaikymui skirtų minėtus 225 Eur (613 Eur - 204 Eur - 184 Eur). Vadovaujantis aukščiau nurodytu principu, aukščiau nurodyta tvarka turėtų būti netaikoma dukrų atostogų metu. Dukroms atostogaujant, abiejų tėvų dukrų išlaikymui skirti pinigai turėtų būti išleidžiami proporcingai to iš tėvų, pas kurį dukros faktiškai tuo metu gyvena. Atsakovė sutinka nustatyti, kad ieškovo teikiamas dukroms išlaikymo dydis būtų po 388 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, tačiau ieškovo reikalavimas nustatyti teiktiną išlaikymo dydį atsakovei neturi teisinio pagrindo, todėl atmestinas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką vienam iš tėvų, su kuriuo nenustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jo bendravimo su vaikais metu išleistos lėšos iš kito tėvo (motions) nepriteisiamos bei jo mokamo išlaikymo dydis nemažinamas, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti atsakovei pareigą jo bendravimo su mergaitėmis metu jam pervesti pinigų sumas yra teisiškai nepagrįstas. Atitinkamai yra ir su išlaikymu dukrų atostogų metu.

Nustatyta, kad įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nuspręsta panaikinti bažnytinės santuokos, (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp G. D.-G. ir M. G. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje ir apskaitytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apskaitos akto įrašą, patvirtinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pareiškėjų nurodytomis sąlygomis, tarp kurių 3.2 punktu M. G. įsipareigoja kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., iki jų pilnametystės po 360 Eur. Šią sumą M. G. įsipareigoja pervesti į G. D.-G. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki mėnesio 25 d., o G. D.-G. įsipareigoja šias lėšas skirti išmtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį siejo su prašymu nustatyti ieškovo bendravimo su dukromis tvarką, pagal kurią jis su mergaitėmis bendrautų 1/3 laiko, t. y., vieną pilną savaitę (nuo vieno sekmadienio 19 val. iki kito sekmadienio 19 val.) ir dar vieną savaitgalį (nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val.) kiekvieną mėnesį, ateinančio mėnesio bendravimo grafiką galutinai suderinant einamojo mėnesio paskutinę savaitę, o metinės šventes ir atostogas – po 50 procentų, tačiau teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą, o be to, atsakovė nepagrindė, jog kiekvienam nepilnamečiam vaikui yra reikalingas 388 Eur dydžio išlaikymas kiekvieną mėnesį, taip pat nesant byloje pagrįstiems duomenims, kad nuo 2016 m. priimto teismo sprendimo ženkliai pasikeitė šalių turtinė padėtis ir vaikų poreikiai, todėl ieškovo reikalavimas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.2 punktą, numatant, kad kiekvienos dukros išlaikymui iki jų pilnametystės M. G. teikia po 388 Eur per mėnesį, o G. D. – po 225 Eur per mėnesį, abiejų tėvų dukrų išlaikymui skirtos lėšos išleidžiamos proporcingai to iš tėvų, pas kurį dukros faktiškai gyvena, tokiu atveju tėvas M. G. pats skiria 204 Eur per mėnesį dukrų išlaikymui tuo metu, kai dukros gyvena pas jį (1/3 laiko), ir kas mėnesį motinai G. D. perveda daro po 184 Eur dukrų išlaikymui, o motina G. D. kiekvienai iš dukrų skiria po 225 Eur per mėnesį tuo metu, kai dukros gyvena pas ją (2/3 laiko), dukrų atostogų metu abiejų tėvų dukrų išlaikymui skirti pinigai išleidžiami proporcingai to iš tėvų, pas kurį tuo metu dukros faktiškai gyvena, dukrų E. G. ir/ar G. G. išlaikymui skirti pinigai privalo būti pervedami į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir/arba ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip einamojo mėnesio paskutinę dieną atmetamas, kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, šalių susitartas ir įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas M. G. įsipareigojimas kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) d., iki jų pilnametystės po 360 Eur šiai dienai yra pakankamas patenkinti ne tik minimaliuosius, bet ir būtinuosius vaikų poreikius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.). Ieškovo reikalavimai atmesti, kaip nepagrįsti. Atsakovės priešiniai reikalavimai patenkinti iš dalies (50 proc.). Atsakovė pateikė į bylą jos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 75 Eur žyminis mokestis, 1550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokti (275 Eur 2019-09-23 mokėjimo nurodymas, 400 Eur 2019-11-13 sąskaitos išrašas, 300 Eur 2019-06-19 mokėjimo nurodymas, 275 Eur 2019-08-13 mokėjimo nurodymas, 300 Eur 2019-06-13 mokėjimo nurodymas), todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 812,50 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 284 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos (duomenys neskelbtini) d. sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 3.3 punktą ir nustatyti tokią ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukromis E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bei G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- M. G. ir G. D. turi vienodas teises ir pareigas dalyvaujant vaikų auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu/ugdymu, turi būti planuojami ir vykdomi apibusiu šalių susitarimu.

- Dėl vaikų lankomų užklasinio ugdymo įstaigų pobūdžio šalys sprendžia bendru sutarimu. Konkreti ugdymo įstaiga parenkama atsižvelgiant į atstumą iki nustatytos vaiko gyvenamosios vietos.

- Ieškovas M. G. paima vaikus ir grąžina juos į jų nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria, kad konkrečiu atveju vaikai bus paimti ir (ar) grąžinti kitoje šalių sutartoje vietoje.

- Ieškovas M. G., vėluodamas nustatytu laiku atvykti pasiimti vaikus, privalo telefonu informuoti atsakovę G. D. (jai neatsiliepus - el. paštu), nurodydamas galimą vėlavimo trukmę. Dėl vėlavimo sutrumpėja ieškovui skirtas bendravimo su vaikais laikas, kuris nekompensuojamas.

- Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku ieškovas M. G. neturi galimybės atvykti bendrauti su vaikais ir (ar) jų paimti, jis privalo apie tai informuoti atsakovę G. D. telefonu (jai neatsiliepus - el. paštu) ne vėliau kaip prieš šešias valandas iki nustatyto bendravimo laiko pradžios.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos 16 val. ir grąžinant iki to paties vakaro 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17:00 val. iki sekmadienio 20:00 val. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G., pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba kitos šalių sutartos vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą arba kitą šalių sutartą vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų lyginių metų antrą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) ir kiekvienų nelyginių metų pirmą pusę per mokslo metus numatytų vaikų rudens, žiemos, pavasario atostogų (kiekvienų atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 20 val.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų lyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 30/31 d. iki 20 val., o kiekvienų nelyginių metų vaikų vasaros atostogų kiekvieno mėnesio pirmą pusę, t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 1 d. pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant to paties mėnesio 15/16 d. iki 20 val.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) d. (M. G. gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant iki tos pačios dienos 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimant vaikus iš jų ugdymo įstaigos ir/ar gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinant Naujų Metų sausio 1 d. iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (Šv. Kalėdos) ir per Šv. Velykas, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžinant tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (Šv. Velykų atveju) iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. jų gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) d.) lyginiais metais, pasiimant vaikus 9 val., jei tai ne darbo diena, arba 16 val. iš jų ugdymo įstaigos, jei tai darbo diena, ir grąžina tą pačią dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.

- Ieškovas M. G., o taip pat G. D. turi teisę bendrauti su E. G. ir G. G. telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės, priklausomai nuo vaikų dienos režimo ir atsižvelgiant į vaikų norą bei interesus.

- Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) d.) E. G. ir G. G. praleidžia kartu su motina G. D..

- Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų sms žinute ar kita rašytine forma ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Šalių susitarimu bendravimo su vaiku tvarkos pasikeitimus derinsis telefonu (žodžiu) ar trumposiomis sms žinutėmis (raštu).

- Vaikui/vaikams susirgus, tiek motina, tiek tėvas turi nedelsiant informuoti vienas kitą apie dukros/dukrų sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą ir sudaryti galimybes pasiimti vaiką/vaikus (pagal sutartą bendravimo grafiką kitai šaliai) ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą. Dėl sergančio vaiko/vaikų bei jo/jų gydymo šalys priima sprendimą bendru sutarimu (atsižvelgiant į vaiko/vaikų interesus ir būklę).

- Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaikais galimybes.

- Pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, vaikų motina G. D. įsipareigoja nedelsiant apie tai raštu pranešti vaikų tėvui M. G..

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti, kaip nepagrįstus.

Priteisti iš ieškovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės G. D., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 812,50 Eur (aštuonis šimtus dvylika eurų 50 euro centų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.