Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei T. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtas ieškovo V. T. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei T. P. (toliau – ir atsakovė), kuriuo ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nedalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių ir šį turtą palikti ieškovui, po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes, priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovas grindė šiais argumentais ir aplinkybėmis: ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, vaikų nesusilaukė. Ieškovas atsakovei skyrė visą dėmesį, tikėjo šeimos ateitimi, tačiau ieškovė neužilgo po santuokos sudarymo paliko sutuoktinį ir išvyko pas savo buvusį draugą, šiuo metu galimai gyvena Ukrainoje arba Izraelyje. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, ieškovo teisėtus lūkesčius, dėl jos veiksmų nebeliko bendro gyvenimo, taigi atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Atsakovei esant kaltai dėl santuokos nutraukimo, ji neturi teisės į išlaikymą, ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Ieškovas turi nekilnojamojo turto: paveldėjimo būdu įgijo žemės sklypų ir statinių dalis, esančius Šalčininkų rajone, taip pat iki santuokos sudarymo pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą Trakų rajone. Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo dvi transporto priemones. Nurodytas turtas paliktinas ieškovui. Atsakovės vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Šalys kreditorių neturi (b. l. 1-3).

Posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti remiantis nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su atsakove, kuri kilimo iš Ukrainos, iki santuokos sudarymo bendravo apie pusę metų. Susituokę sutuoktiniai gyveno Lietuvoje. Nepraėjus mėnesiui po santuokos sudarymo, 2019 m. gruodžio 14 d., ieškovė išvyko, kaip vėliau paaiškėjo pas savo buvusį draugą. Ieškovas bandė susisiekti su sutuoktine, jos telefonu atsiliepė vyriškis. Ieškovas teismui pateikė atsakovės draugo S. G. paskyros socialiniame tinkle Facebook nuotraukas, kuriose šis vyras yra nusifotografavęs kartu su atsakove T. P., nuotraukų data – 2019 m. gruodžio 16 d. Nuo to laiko sutuoktinės nematė. Kuomet vyko ikiteisminė privalomoji mediacija, mediatorius buvo su atsakove susisiekęs telefonu, taigi atsakovei yra žinoma apie ieškovo ketinimą inicijuoti santuokos nutraukimo procesą.

Liudytoja T. K., ieškovo sesuo, paaiškino, kad gyvena Vilniuje, yra vienintelė ieškovo sesuo, su juo dažnai bendrauja. Atsakovę yra mačiusi kol pora draugavo, taip pat liudytoja dalyvavo poros vestuvėse, sutuoktiniai dalyvavo liudytojos gimtadienio šventėje. Iš brolio sužinojo, kad 2019 m. gruodžio 14 d. atsakovė išvažiavo, išskrido, nuo to laiko apie atsakovę žinių nebuvo. Patvirtino, kad brolio šeima yra iširusi, tai įvyko dėl atsakovės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje remiantis leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. T., Lietuvos Respublikos pilietis, ir atsakovė T. P., Ukrainos pilietė (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (toliau – Vilniaus miesto CMS), santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovas nuo 1999 m. balandžio 1 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

CPK 784 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jei nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Remiantis nurodyta įstatymine nuostata, nagrinėjamas ginčas, kuriame ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje, teismingas Lietuvos Respublikos teismui. Ginčo nagrinėjimui taikytina Lietuvos Respublikos teisė, kuri apima Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija), o jeigu ir tokio įstatymo nėra, teismas vadovaujasi bendraisiais teisės principais (teisės analogija). Jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1, 5-8 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60–3.61 straipsniai numato, kad bylą nagrinėjant ginčo teisena santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, taip pat dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė lojalumo ir pagarbos sutuoktiniui pareigą, nepraėjus mėnesiui po santuokos sudarymo išvyko iš Lietuvos ir pradėjo bendrauti su kitu vyru, pas ieškovą negrįžo ir neketina grįžti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (nuotraukos) patvirtina ieškovo teiginius, kad atsakovė 2019 m. gruodžio mėn. bendravo su kitu vyru, viešai apie tai skelbė socialiniame tinkle (b. l. 82-83). Liudytojos parodymai atitinka ieškovo teiginius, jiems neprieštarauja. Atsakovė, tikėtina, yra gavusi ieškovo ieškinį su vertimu į rusų kalbą el. paštu, tačiau ji neteikė teismui savo kaltę dėl santuokos nutraukimo paneigiančių įrodymų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir (ar) nepaneigtos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, tikėtina, buvo lojalus atsakovei, tačiau atsakovė pažeidė lojalumo ir ištikimybės sutuoktiniui pareigą, nedėjo pastangų kurti šeimos, priešingai – po 28 dienų po santuokos sudarymo išvyko iš Lietuvos pas kitą vyrą ir nebegrįžo. Vertintina, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

1. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jam turimą pavardę, atsakovei palikti pavardę „P.“. Prašymas tenkintinas.

2. Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovas kartu su atsakove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovo vardu yra registruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto (transporto priemonių), kuris visas įgytas kaip asmeninė nuosavybė – iki santuokos sudarymo ir (ar) paveldėjimo būdu (b. l. 9-18), todėl nutraukiant santuoką nedalinamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Nustačius, kad dalintino turto nėra, turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

4. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovas nurodė, kad bendrų ir (ar) asmeninių kreditorių šalys Lietuvos Respublikoje neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos 2021 m. sausio 13 d. duomenų nustatyta, kad V. T. atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose (b. l. 64-64). Duomenų apie atsakovės skolinius įsipareigojimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

Nesant pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas iš atsakovės ieškovui nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

6. Dėl klausimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais.

Remiantis gyventojų registro duomenimis, kurie patvirtina, kad bendrų vaikų sutuoktiniai neturi (b. l. 8), šiuo sprendimu su nepilnamečiais vaikais susiję klausimai nesprendžiami.

7. Dėl bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat mokėjo 1,45 Eur pervedimo mokesčių ir patyrė 274 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Ieškovas prašė priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės. Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistina visa jo teismui nurodyta patirtų išlaidų sumą: 101,45 + 274 = 375,45 Eur.

Byloje patirta 1,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), ši suma iš šalių į valstybės biudžetą nepriteistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo V. T.. a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės T. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes – „T.“, „P.“.

Priteisti ieškovui V. T.. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. P., gim. (duomenys neskelbtini) (Ukrainos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), 375,45 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 45 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.