Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. prašymą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) prašymu (b. l. 4–5) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus teismo nutarimu nustatytam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, ir jis toliau naudojosi turima teise vairuoti transporto priemones. Teigė, kad 2010 m. spalio 12 d. 2 val. jam važiuojant iš Šilutės į Mazūriškių kaimą jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai ir nurodė, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. Nors jis policijos pareigūnams tvirtino, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nurodyta, kada jis turi atvykti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą (toliau – Klaipėdos rajono policijos komisariatas). Be to, 2010 m. spalio 12 d. buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, jis buvo išlaipintas iš automobilio. Vilkiku, atvykusiu nuvežti iš jo paimto automobilio, jis buvo nuvežtas iki Jakų žiedo, o iki namų likusius 7 kilometrus įveikė pėsčiomis ir namo grįžo tik 5.30 val. 2010 m. spalio 13 d. ryte jam su žmona nuvykus į Klaipėdos rajono policijos komisariatą paaiškėjo, jog dėl techninės klaidos jo transporto priemonė priverstinai nuvežta nepagrįstai, todėl ji grąžinta. Teigė, jog neteisėtą aktą surašęs policijos pareigūnas V. L. jo net neatsiprašė, neinformavo apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo tvarką, nepasidomėjo patirtais nuostoliais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl 2010 m. spalio 12 d. įvykio jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 10) nurodė, kad, siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai policijos pareigūnai nušalino pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo ir priverstinai nuvežė jo transporto priemonę, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) atsiliepimu į prašymą (b. l. 22–23) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Policijos departamentas nurodė, kad prašyme nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. 2010 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo ir galbūt pareiškėjui padarytos žalos. Nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas žalą patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepimu į prašymą (b. l. 30–32) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Teisingumo ministerija nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai neleidžiant pareiškėjo transporto priemonei grįžti į eismą buvo teisėti, nes neginčijama, jog pareiškėjo vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu (b. l. 78–82) iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Lt neturtinei žalai atlyginti, o kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėto jam priklausančios transporto priemonės nuvežimo, atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Teismas įvertino CK 6.271 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Teismas nustatė, jog 2010 m. spalio 12 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame konstatuota, kad 2010 m. spalio 12 d. 01.30 val. pareiškėjas vairavo automobilį ,,Nissan Serena“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros bei nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. 2010 m. spalio 12 d. 01.30 val. pareiškėjas buvo nušalintas nuo paminėtos transporto priemonės vairavimo, ir transporto priemonė priverstinai nuvežta uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ vilkiku. 2010 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjui buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 100 Lt bauda, už teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Teismas pažymėjo, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Teismas atsižvelgė į ATPK 264 straipsnio 1 dalies, 269 straipsnio 7 dalies, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl galimybės riboti nuosavybės teisę (2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pabrėžė, kad policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka. Teismas akcentavo, kad pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama, jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Teismas nustatė, kad, policijos pareigūnams sustabdžius pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę, šis neginčijo, jog jo vairuojama transporto priemonė yra be galiojančios valstybinės techninės apžiūros, bei pripažino, kad jis nėra apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis turėjo gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) draudžia važiuoti, ar trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę sustabdžiusiems policijos pareigūnams buvo pateiktas pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas ir paaiškinta, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, jog pareiškėjas transporto priemonę vairavo, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį. Teismas atsižvelgė į Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punktą. Teismo nuomone, sprendimas dėl pareiškėjo priverstinio transporto priemonės nuvežimo buvo priimtas visapusiškai neįsitikinus, jog yra padarytas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir pareiškėjui priklausanti transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės, todėl ginčo įvykio metu nebuvo ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui priklausanti transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta neteisėtai. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl prašymo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė pagrįstu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgęs į aplinkybę, jog nuo transporto priemonės vairavimo pareiškėjas buvo nušalintas ir jo transporto priemonė priverstinai nuvežta tamsiu paros metu, teismas laikė pagrįstu prašymo argumentą, jog, negalėdamas naudotis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus. Atsižvelgęs į patirtų nepatogumų trukmę, aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nereiškia pretenzijų dėl turėtų nuostolių atlyginimo, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 300 Lt.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 84–85) prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo be dokumento, patvirtinančio galiojantį transporto priemonės eksploatacijos terminą, jis neturėjo privalomojo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo poliso, tačiau, esant tokio pobūdžio pažeidimams, vairuotojas niekada nenušalinamas nuo transporto priemonės vairavimo bei jo vairuojamas automobilis nepaimamas kelių eismo priežiūros pareigūnų žinion. Nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu, atsakovo neteisėti veiksmai yra konkretūs, o ne spėjami. Akivaizdu, kad moralinės žalos atlyginimas gali būti pasiektas tik priteisus jam ženkliai didesnę jo dalį, teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str.). Teismas pripažino, kad jis patyrė neturtinę žalą, tačiau ją įvertino tik 300 Lt. Ši suma visai neatspindi iš tikro patirtos neturtinės žalos dydžio.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89–90) prašo atmesti apeliacinį skundą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dar kartą analizuoja faktines aplinkybes ir kitą bylos medžiagą, tačiau nepateikia naujų aplinkybių, kurių nebūtų nagrinėjęs teismas arba nebūtų pasisakęs savo sprendime.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 95–96) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Policijos departamentas nurodo, kad teismas nepažeidė pareiškėjo teisių, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–93) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisingumo ministerija nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas, taigi sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir pareiškė dėl jų nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje neginčijamai nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės: 1) pareiškėjo vairuojamas automobilis policijos pareigūno buvo sustabdytas 2010 m. spalio 12 d. nakties metu (apie 1 val. 30 min) ir, išlaipinus iš jo pareiškėją, priverstinai nuvežtas į policijos pasirinktą automobilių stovėjimo aikštelę; 2) toks pareiškėjo automobilio priverstinis nuvežimas buvo pritaikytas pareiškėjui kaip ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta priemonė, kuri yra ir šio veiksmo atlikimo metu policijos pareigūno buvo siejama su ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu – transporto priemonės vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones; 3) aukščiau aprašyto įvykio metu pareiškėjas, priešingai negu konstatavo policijos pareigūnas, turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir turėjo šią teisę patvirtinantį pažymėjimą, t. y. ATPK 128 straipsnio 2 dalis pareiškėjui buvo pritaikyta nepagrįstai ir, atitinkamai, pareiškėjo automobilis priverstinai buvo nuvežtas nesant tam teisinio pagrindo; 4) nurodyto įvykio metu policijos pareigūno (kaip jau pažymėta, klaidingas) konstatavimas, kad pareiškėjas tariamai padarė paminėtą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo padarytas remiantis techniniu požiūriu klaidinga atitinkama informacija policijos duomenų bazėje (šioje duomenų bazėje nebuvo pažymėtas faktas, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui buvo grąžinta 2010-06-04).

Atsižvelgdama į nurodytas faktines bylos aplinkybes, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų įvertinimu ta prasme, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalies, o tuo pačiu ir CK 6.250 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjo automobilio priverstinis nuvežimas pripažintinas neteisėtu valdžios institucijos (jos pareigūno) veiksmu ir pripažintinas pakankamu pagrindu atlyginti pareiškėjui dėl tokio nuvežimo patirtą neturtinę žalą.

Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindama išvardintų CK 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, taip pat kaip ir paties neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymas, yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kita ko, teismas turi taikyti minėtus, tik teismui adresuotus žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas aptarė ir iš esmės teisingai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atsiradimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Tačiau, kolegijos manymu, teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis yra aiškiai neadekvatus pareiškėjo patirtoms pasekmėms ir tuo neatitinka CK 6.250 straipsnio nustatytų teisingumo ir protingumo kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra keistinas, padidinant pareiškėjui priteistos sumos dydį iki 1 000 Lt.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti, padidinant pareiškėjui V. B. priteistos sumos dydį iki vieno tūkstančio litų (1 000 Lt).

Nutartis neskundžiama.