Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjui V.B., jo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, atsakovės- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, atstovui G.S. teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.B. prašymą atsakovei- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V.B. prašo iš atsakovės- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašyme (b.l. 4,5) nurodė, jog 2010 04 21 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus teismo nutarimu nustatytam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir jis toliau naudojosi turima teise vairuoti transporto priemones. Teigė, kad 2010 10 12 2 val. jam važiuojant iš Šilutės į Mazūriškių kaimą, jo vairuojamą transporto priemonę sustabdė policijos pareigūnai ir nurodė, jog jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2010 m. lapkričio mėnesio. Nors jis policijos pareigūnams tvirtino, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei nurodyta, kada jis turi atvykti į Klaipėdos rajono PK. Be to, 2010 10 12 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, jis buvo išlaipintas iš automobilio. Vilkiku, atvykusiu nuvežti iš jo paimto automobilio, jis buvo nuvežtas iki Jakų žiedo, o iki namų likusius 7 kilometrus įveikė pėsčiomis ir namo grįžo tik 5.30 val.. 2010 10 13 ryte jam su žmona nuvykus į Klaipėdos rajono PK, paaiškėjo, jog dėl techninės klaidos jo transporto priemonė priverstinai nuvežta nepagrįstai, todėl ji grąžinta. Teigiama, jog neteisėtą aktą surašęs policijos pareigūnas V.L. jo net neatsiprašė, neinformavo apie priverstinai nuvežtos transporto priemonės atsiėmimo tvarką, nepasidomėjo patirtais nuostoliais. Nurodyta, kad dėl 2010 10 12 įvykio V.B. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ir pažeminimą.

Atsakovo- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, atsiliepime į prašymą (b.l. 10) nurodyta, kad siekiant išsiaiškinti, ar pagrįstai policijos pareigūnai V.B. nušalino nuo transporto priemonės vairavimo ir priverstinai nuvežė jo transporto priemonę, Klaipėdos apskrities VPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Teisminio nagrinėjimo metu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atstovas G.S. paaiškino, kad pareiškėjo transporto priemonė buvo nuvilkta, kadangi tolesnis jos eksploatavimas buvo negalimas: automobilis buvo nedraustas, techniškai netvarkingas, prikrautas metalo laužo. Pareiškėjas taip pat negalėjo toliau vairuoti, nes Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad policijos pareigūnai turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias netvarkingų transporto priemonių eksploatacijai. Pagal duomenų bazę buvo nustatyta, jog pareiškėjas vengė drausti transporto priemones, atlikti jų techninę apžiūrą ir viršydavo leistiną greitį. Pagrindinė priežastis, dėl kurios V.B. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, buvo ta, kad buvo nustatyta, jog vairuotojui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. V.B. turėjo atvykti į policijos komisariatą kitą dieną, nes jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir reikėjo priimti sprendimą. Kai tapo žinoma, jog įvyko klaida, policijos viršininkas V.B. atsiprašė. Apie įvykį buvo informuotas Policijos departamentas ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, buvo vertinami patrulių veiksmai. Nurodė, jog nemano, jog dėl klaidos yra atsakinga policijos komisariato darbuotoja K., nes ji šį veiksmą atliko tinkamai, tik jompiuterinėje duomenų bazėje neišsisaugojo duomenys. Policijos pareigūnai etikos nepažeidė ir susidariusioje situacijoje elgėsi taip, kaip reikalauja teisės aktai. Klaida buvo įvertinta ir pastebėta. Dėl transporto priemonės saugojimo pareiškėjas mokėti neturėjo. Prašo prašymo reikalavimo netenkinti, nes jis yra nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į prašymą (b.l. 22,23) nurodyta, jog tretysis suinteresuotas asmuo su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes mano, jog prašyme nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės. Nurodė, jog 2010 12 30 Klaipėdos apskrities VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir galimai pareiškėjui padarytos žalos. Manoma, jog nėra įrodymų, patvirtinančių jog pareiškėjas žalą patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Prašoma prašymo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b.l. 30-32) nurodyta, jog tretysis suinteresuotas asmuo su prašymo reikalavimu nesutinka. Mano, jog policijos pareigūnų veiksmai neleidžiant V.B. transporto priemonei grįžti į eismą buvo teisėti, nes neginčijama, jog pareiškėjo vairuojama transporto priemonė neturėjo galiojančios techninės apžiūros ir nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Konstatuojama.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V.B. prašo priteisti neturtinės žalos, pareiškėjo teigimu, atsiradusios dėl neteisėto jam priklausančios transporto priemonės nuvežimo, atlyginimą.

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 12) turinio matyti, jog 2010 10 12 V.B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame konstatuota, kad 2010 10 12, 01.30 val. V.B. vairavo automobilį Nissan Serena, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros bei nuo 2010 10 01 iki 2010 11 02 jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad 2010 10 12 01.30 val. V.B. buvo nušalintas nuo transporto priemonės Nissan Serena, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavimo ir transporto priemonė priverstinai nuvežta UAB „Transadria“ vilkiku (b.l. 14,16). 2010 10 12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 17) V.B. buvo paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda- 100 litų bauda, už teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pagal ATPK 264 straipsnio 1 dalį, tokios priemonės taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 1241 straipsnyje, 1242 straipsnyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 128 straipsnyje, 129 straipsnyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 1302 straipsnyje, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį, policijos pareigūnas turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę tik tuo atveju, kai asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų ir asmens vairuota transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia Kelių eismo taisykles ar kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes arba užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (inter alia išvengti turto sugadinimo, praradimo). Pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis numato policijos pareigūno teisę, esant atitinkamoms sąlygoms, priverstinai nuvežti transporto priemones, bet ne pareigą visais atvejais, kai nustatomos atitinkamos sąlygos, imtis tokios priemonės, neįvertinus visų kitų su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusių aplinkybių. Taikant tokią priemonę kaip priverstinis transporto priemonės nuvežimas, yra ribojama transporto priemonės savininko (ar teisėto valdytojo) teisė laisvai savo nuožiūra naudotis transporto priemone. Be to, tokiu atveju transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla pareiga atlyginti ūkio subjektui išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl policijos pareigūnai, priverstinai nuveždami asmens transporto priemonę, privalo remtis įstatymu (šiuo atveju – ATPK) ir taikyti tokią priemonę tik įstatymo nustatytais atvejais (esant įstatymo numatytoms sąlygoms), ir tik įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal ATPK 269 straipsnio 7 dalį transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama jei yra padarytas atitinkamas ATPK 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Vien ta aplinkybė, kad asmuo padarė vieną (ar kelis) iš ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardytų administracinių teisės pažeidimų, nėra pagrindas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokios priemonės policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad policijos pareigūnams sustabdžius V.B. vairuojamą transporto priemonę, šis neginčijo, jog jo vairuojama transporto priemonė yra be galiojančios valstybinės techninės apžiūros bei pripažino, kad jis nėra apsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nei administracinio teisės pažeidimo protokole, V.B. vairuojamas automobilis turėjo gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti ar trukdė transporto ar pėsčiųjų eismui, kėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip buvo pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Tokių duomenų nebuvo pateikta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nors nustatyta, jog V.B. vairuojamą transporto priemonę sustabdžiusiems policijos pareigūnams buvo pateiktas V.B. vairuotojo pažymėjimas ir paaiškinta, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones, administracinio teisės pažeidimo protole buvo konstatuota, jog V.B. transporto priemonę vairavo, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalį.

2005 07 25 Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 4 punkte pažymėta, kad protokolas dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo bei galima konstatuoti būtinus pažeidimo sudėties elementus.

Kadangi laikytina, jog sprendimas dėl V.B. priverstinio transporto priemonės nuvežimo buvo priimtas pilnai neįsitikinus, jog yra padarytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas ir V.B. priklausanti transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžiamos kitų asmenų teisės, darytina išvada, jog ginčo įvykio metu nebuvo ATPK 297 straipsnio 7 dalyje numatytų aplinkybių, kurioms esant asmens, padariusio kurį nors iš šioje straipsnio dalyje minimų pažeidimų, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežta. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad V.B. priklausanti transporto priemonė priverstinai buvo nuvežta neteisėtai. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl prašymo reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo laikytina pagrįstu.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuo transporto priemonės vairavimo pareiškėjas buvo nušalintas ir jo transporto priemonė priverstinai nuvežta tamsiu paros metu, pagrįstu laikytinas prašymo argumentas, jog negalėdamas naudotis jam nuosavybės reise priklausančia transporto priemone, pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus. Atsižvelgiant į patirtų nepatogumų trukmę, aplinkybę, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir nereiškia pratenzijų dėl turėtų nuostolių atlyginimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pareiškėjo patirta neturtinė žala įvertintina 300 Lt .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą patenkinti dalinai.

Pritesti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 300 (tris šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti V.B.

Kitą prašymo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.