- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- I2-11016-473/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07583-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Žvaigždinienės ir Rūtos Miliuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti 2023-06-26 Lietuvos Respublikos ambasados Egipte Sprendimą Nr. 136 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą; 2) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias pareiškėjo išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte su prašymu išduoti nacionalinę vizą. Atsakovė priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - kai užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Pareiškėjo manymu, Sprendimas nepagristas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas.
Pareiškėjo manymu, jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas: turi galiojantį kelionės dokumentą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas; turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį; nėra asmuo, dėl kurio į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; nelaikomas keliančiu grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pateikė biometrinius duomenis. Pažymi, kad tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo atvykimo pateikė pareiškėjo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adresas (duomenys neskelbtini), 09108. Taip pat darbdavys įsipareigojo apgyvendinti pareiškėją. UAB (duomenys neskelbtini) yra transporto ir logistikos įmonė, verslą sėkmingai plėtojanti jau daugiau 27 metus. Pareiškėjas turi reikalingas vairuotojo darbui C, CE kategorijas. Be to, Lietuvoje gyvena pareiškėjo sutuoktinė O. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurie 2023-06-02 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Išdėstytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo prašymo išduoti nacionalinę vizą pagrįstumą, kad pareiškėjas prašo leisti atvykti į Lietuvą būtent darbo tikslu. Sprendimu atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4, 5, 9 punktuose įtvirtintus įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo principus, kadangi pagrindė Sprendimą įstatymų nenumatytais ir jiems prieštaraujančiais pagrindais, nenurodė Sprendimo argumentų teisinio pagrindo, Sprendimą pagrindė subjektyviais samprotavimais. Dėl paminėto Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareiškėjo skundo reikalavimu sutinka ir prašo teismo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2023-06-26 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje yra Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2023-06-26 Sprendimas, kuriame nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos ambasada Egipte išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio R. J. prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuris buvo pateiktas 2023-05-31. Nustatytos šios Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnyje nurodytos aplinkybės: užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas); užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).“ Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu nuspręsta atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
Byloje yra pareiškėjo sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2023-03-01 Gimimo įrašas Nr. 136. Santuokos liudijimas su vertimu. Santuokos liudijime užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) susituokė R. J. ir O. S..
Atsakovas atsiliepimu sutinka su pareiškėjo reikalavimu.
Kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 84 straipsnio 4 dalis).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Įstatymo 19 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.
Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).
Iš skundžiamo Sprendimo, kurį pateikė pareiškėjas teismui, matyti, kad pareiškėjui vizą atsisakyta išduoti, nustačius, kad: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Sprendime nenurodytas joks faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės ir kiti argumentai, iš kurių būtų aišku, kodėl pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, Sprendime nenurodyti jokie argumentai, kodėl pateikti dokumentai laikytini nepatikimais, neatitinkančiais tikrovės.
LVAT yra išaiškinęs, jog nors Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2488-438/2021).
Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1374-968).
Taigi įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos kontekste, teismas daro išvadą, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nors Sprendimo forma atitinka Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinę formą, tačiau tai, pagal LVAT praktiką, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sprendimus atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias pareiškėjo išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2023-07-07 Grynųjų pinigų mokėjimą Nr. 524061, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė O. S. už R. J. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), komisinis mokestis 9 Eur. Taigi bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 39 Eur.
Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl pripažintinos tinkamomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinus skundą, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos ambasados Egipte 2023-06-26 Sprendimą Nr. 136 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ panaikinti.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte pareiškėjo R. J. 2023-05-31 prašymą išduoti nacionalinę vizą išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo R. J. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti pareiškėjui R. J. iš atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 39 (trisdešimt devynis) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.