Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-22 · Administracinė byla Nr. I2-1017-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-78/2019Nutartis · 2019-11-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-22Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-07-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-22
Bylos Nr.
I2-1017-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03255-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Beata Martišienė
Pareiškėjas
I. Š.
Atsakovas
Pretendentų, Pretendentų į teisėjus atrankos komisija
Administracinė byla Nr. I2-1017-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03255-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovams Pretendentų į teisėjų atrankos komisijai ir Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundais, prašydama: 1) panaikinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 33P-58-(7.5.6) „Dėl prašymo“; 2) panaikinti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio mėn. raštą Nr. 33P-63-(7.5.6) „Dėl prašymo“; 3) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. spalio 21 d. raštą Nr. 4R-1610-03-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“; 4) įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti jai Atrankos komisijos posėdžių, vykusių laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m., garso įrašus ir protokolus (ar kitą informaciją), kuriuose kviestas asmuo V. Z. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 5) įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti jai Atrankos komisijos posėdžio, vykusio 2017 m. spalio 16 d. nuo 13.15 val. iki 13.35 val., garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją), kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, N. Š. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą; 6) įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti jai Atrankos komisijos posėdžio, vykusio 2019 m. sausio 7 d. nuo 13.05 val. iki 13.20 val., garso įrašą ir protokolą (ar kitą informaciją), kuriame kviestas asmuo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. pasisakė apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

Pareiškėja skunduose nurodo, kad dalyvavo atrankoje į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą. Siekdama susipažinti su visa medžiaga, susijusia su jos, kaip pretendentės į Vilniaus apygardos teismo teisėjus, atrankos procedūra, kreipėsi į Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją. Pareiškėja pripažįsta, kad dalį apie ją surinktos medžiagos yra gavusi iki Atrankos komisijos posėdžių, tačiau Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija atsisakė jai pateikti Atrankos komisijos posėdžių garso įrašus ar kitokia forma užfiksuotą informaciją, kurioje atsispindi Vilniaus apygardos teismo vadovų Atrankos komisijai pateiktos nuomonės apie ją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas. Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija informaciją suteikti atsisakė, motyvuodama tuo, jog Atrankos komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Atrankos komisijos, todėl ji yra neviešinama ir posėdžio protokole pokalbio turinys nefiksuojamas. Taip pat nurodė, kad pagal suformuotą praktiką, garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu, kadangi jis nėra detaliai protokoluojamas.

Pareiškėja, nesutikdama su Atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos priimtais sprendimais, kuriais atsisakyta pareiškėjai suteikti informaciją, pažymi, kad teismo pirmininkų nuomonė Atrankos komisijos posėdžiuose yra išklausoma, ja yra remiamasi vertinant kandidatus ar susidarant bendrą įspūdį apie juos. Ši nuomonė, kaip ir visa atrankos metu apie kandidatą surinkta medžiaga, teikiama Lietuvos Respublikos Prezidentui susipažinti ir vertinti. Mano, jog Atrankos komisija, priimdama išvadą, atsižvelgia į teismo pirmininkų pateiktą nuomonę. Pareiškėja, vadovaudamasi Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsėjo 29 d. dekretu Nr. 1K-1494, 23 punktu, tvirtina, kad visas Atrankos komisijos posėdis privalo būti protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Atrankos komisija neturi teisės pasirinkti, kurią Atrankos komisijos posėdžio dalį protokoluoti, o kurios - neprotokoluoti. Atrankos komisijos posėdis, kuriame dalyvauja pretendentai ir kviesti asmenys, yra vientisas posėdis. Atrankos komisija, atlikusi atrankos procedūrą ir surinkusi visą medžiagą apie pretendentus, privalo pateikti Lietuvos Respublikos Prezidentui visą per atrankos procedūrą apie pretendentą surinktą medžiagą, įskaitant ir medžiagą, kurią ji gavo apie pretendentą ir iš kitų kviestų į Atrankos komisijos posėdį asmenų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, kiekvienas asmuo turi teisę gauti informaciją apie tai, kokią informaciją apie jį pateikia kiti asmenys, turintys kompetenciją tokią informaciją pateikti, dalyvaujant asmeniui viešose procedūrose. Teisę gauti informaciją garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis, kuris numato, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei kad pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Savo teisę gauti visą informaciją apie save, kuri yra surinkta teisėjų atrankos procedūroje, pareiškėja kildina ir iš Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, pagal kurį viešąsias funkcijas atliekantis subjektas privalo pateikti asmeniui visą su juo susijusią informaciją, gautą šio asmens atžvilgiu atliekant atitinkamas viešąsias funkcijas.

Pareiškėja pažymi, kad Atrakos komisijos posėdžiai skirti teisėjų atrankai, turi vykti skaidriai ir objektyviai, tiksliai pagal reglamentuotas procedūras, tuo užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad ji, kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja ir kandidatė į Vilniaus apygardos teismo teisėjus, turi teisę žinoti, kokią informaciją apie ją Atrankos komisijos posėdžiuose, kurie yra sudėtinė atrankos procedūros dalis, yra pateikę teismų pirmininkai nepriklausomai nuo to, kokia forma Atrankos komisija šią informaciją gavo (raštu ar žodžiu). Mano, kad teikdama informaciją apie tai, kokią nuomonę apie ją Atrankos komisijos posėdžiuose išsakė teismų pirmininkai, Atrankos komisija gali ją atrinkti ir pateikti išimtinai tik apie ją, neatskleisdama informacijos apie kitus kandidatus. Toks prašomos informacijos apie ją pateikimas niekaip nepažeistų asmens duomenų apsaugos nuostatų, kadangi tai būtų informacija tik išimtinai apie ją. Dėl šios priežasties Atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos sprendimus, kuriais atsisakyta teikti jai informaciją, remiantis tuo, kad tai gali būti pažeistos asmens duomenų apsaugos nuostatos, pareiškėja laiko neteisėtais ir nepagrįstais.

Pareiškėja skunde taip pat paaiškina, kad informacija jai reikalinga siekiant apginti profesinę reputaciją ir tuo pačiu savo privatų gyvenimą, nes teisėjo reputacija yra neatsiejama jo privataus gyvenimo dalis (I tomas, b. l. 49-53, 128-133).

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė teismų administracija, kartu atstovaudama ir Atrankos komisiją, su pareiškėjos skundais nesutinka, pareiškėjos skundus prašo atmesti kaip nepagrįstus. Nacionalinė teismų administracija atsiliepimuose nurodo, kad Atrankos komisijai nėra priskirtos jokios vykdomosios valdžios funkcijos, jos paskirtis – padėti Respublikos Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte įtvirtintą funkciją – formuoti Lietuvos teisėjų korpusą. Dėl šių priežasčių mano, kad Atrankos komisija negali būti laikoma viešojo administravimo subjektu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) taikymo prasme, todėl pareiškėjos skundo reikalavimai Atrankos komisijai, atsakovų nuomone, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad teismų savivaldos institucijos nėra viešojo administravimo subjektai ir jų sprendimų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m, birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-556/2016, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-572-822/2017, 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-529- 575/2018).

Dėl ginčijamų Atrankos komisijos raštų atsakovai paaiškina, kad jie yra informacinio pobūdžio, juose nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjai privalomų elgesio taisyklių, jos teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės, nenurodyta apskundimo tvarka, dėl to šie raštai patys savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia ir negali būti administracinės bylos dalyku.

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, nukreipto Nacionalinei teismų administracijai, atsakovai pažymi, kad tarp Nacionalinės teismų administracijos ir pareiškėjos nėra kilęs ginčas dėl atsisakymo pateikti skunde nurodytą informaciją. Nacionalinė teismų administracija tik aptarnauja Atrankos komisiją. Reikalavimai Atrankos komisijai buvo suformuluoti tik po to, kai teismas pareiškėjai išaiškino teisę tikslinti skundą, jame atsakovu nurodant Nacionalinę teismų administraciją.

Atsiliepimas

Nacionalinė teismų administracija atsiliepimuose pažymi, kad Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. 33P-58-(7.5.6) ir 2019 m. rugpjūčio mėn. rašte Nr. 33p-1603-(7.5.6) pareiškėjai buvo paaiškinta, jog Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo 18 punkte numatytas pretendento vertinimas posėdžio metu susideda iš dviejų dalių: Atrankos komisijai pateiktų dokumentų analizės ir pokalbio su pretendentu. Atrankos komisijos nustatytu metu gali būti, bet neprivalo, išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, aukštesniojo teismo pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys. Pagal susiklosčiusią ilgametę Atrankos komisijos praktiką, garso įraše fiksuojami tik pokalbiai su pretendentais. Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas, jame nurodoma posėdžio data, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Atrankos komisijos nariai, kviestiniai asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai. Pokalbio su teismų pirmininkais ar jų įgaliotais asmenimis turinys nėra protokoluojamas. Be to, posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens išsakyta nuomonė Atrankos komisijos nesaisto ir yra darbinio pobūdžio informacija, kuri nėra fiksuojama garso įraše ir viešinama.

Nacionalinė teismų administracija taip pat atkreipia dėmesį, kad ji, kaip Atrankos komisiją aptarnaujantis subjektas, pagal Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo 32 punktą būdama atsakinga už Atrankos komisijos dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą, patikrinusi turimą informaciją apie atrankos procedūras, kuriose dalyvavo pareiškėja, bei kompiuterinių sistemų duomenų bazes, nenustatė, kad pareiškėjos skunduose nurodyti įrašai – prašoma informacija apskritai egzistuoja. Vadinasi, teismo sprendimo, net jei jis būtų palankus pareiškėjai, įvykdymas yra objektyviai neįmanomas, kadangi nei Atrankos komisija, nei Nacionalinė teismų administracija nedisponuoja pareiškėjos prašoma pateikti informacija.

Atsiliepimas

Nacionalinė teismų administracija atsiliepime, pateiktame į pareiškėjos 2019 m. spalio 31 d. patikslintą skundą, nurodo, kad subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio išsprendimas vienaip ar kitaip modifikuotų ginčo teisinius santykius. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėja su skundu kreipdamasi į teismą bando inicijuoti ginčą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų. Pareiškėjos reikalavimas pateikti informaciją, argumentuojant tuo, kad informacija jai reikalinga tikslu apginti profesinę reputaciją, nelaikytinas pagrįstu ir nagrinėtinu administraciniame teisme. Mano, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama panaikinti Atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos atsisakymus pateikti jos pageidaujamą gauti informaciją, netinkamai įgyvendina savo galimai pažeistų teisių gynimą, t. y. ABTĮ nustatyta tvarka siekia gauti duomenis, kuriuos galėtų naudoti kitame procese (I tomas, b. l. 77-83, 158-164).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos atsisakymų pateikti pareiškėjai informaciją, t. y. garso įrašus ar protokolus (ar kitą informaciją), kuriuose užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkų ar jų įgaliotų asmenų išsakyta nuomonė apie pareiškėją, kaip teisėją, dalyvaujančią teisėjų atrankoje į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą.

Nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. liepos 25 d. kreipėsi į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją su prašymu pateikti protokolo ar garso įrašo dalį ar kitą dokumentą, kuriuose yra užfiksuota buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai 2017 m. gegužės mėnesį, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją. Taip pat pareiškėja prašė pateikti ir protokolo ar garso įrašo dalį ar kitą dokumentą, kuriuose yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją ( I tomas, b. l. 12, 61).

Atrankos komisijos pirmininkė 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 33P-58- (7.5.6) „Dėl prašymo“ pareiškėją informavo, jog pokalbio su pretendentais ir teismų pirmininkais ar jų įgaliotais asmenimis turinys neprotokoluojamas. Posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens išsakyta nuomonė Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nesaisto ir yra darbinio pobūdžio informacija, kuri negali būti viešinama atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, saugant kitų atrankoje dalyvaujančių pretendentų teises į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, kadangi išsakant nuomonę pretendentai gali būti lyginami tarpusavyje, aptariama privataus pobūdžio informacija ir pan. Atsižvelgadama į šiuos motyvus, Atrankos komisija atsisakė pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją (I tomas, b. l. 7-8, 56-57, 70-71).

Pareiškėja, gavusi Atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 33P-58- (7.5.6) „Dėl prašymo“, 2019 m. liepos 25 d. prašymą patikslino ir Atrankos komisijai 2019 m. rugpjūčio 12 d. pateikė naują prašymą. Pareiškėja prašė pateikti šią informaciją: 1) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio garso įrašo, kuriame yra užfiksuota buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą; 2) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2017 m. spalio 16 d. posėdžio garso įrašo nuo 13 val. 15 min. iki 13 val. 35 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, N. Š. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą; 3) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 7 d. garso įrašo nuo 13 val. 05 min. iki 13 val. 20 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą (I tomas, b. l. 14-15, 63-64).

Atrankos komisijos pirmininkė 2019 m. rugpjūčio mėn. (be datos) raštu Nr. 33P-63-(7.5.6) „Dėl prašymo“ prašomą informaciją suteikti atsisakė ir pareiškėją informavo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, todėl neviešinama ir posėdžio protokole pokalbio turinys nefiksuojamas. Pagal suformuotą praktiką garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu, kadangi jis nėra detaliai protokoluojamas (I tomas, b. l. 10, 59, 72).

Pareiškėja prašymą pateikti: 1) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio garso įrašo, kuriame yra užfiksuota buvusio Vilniaus apygardos teismo pirmininko V. Z. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą; 2) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2017 m. spalio 16 d. posėdžio garso įrašo nuo 13 val. 15 min. iki 13 val. 35 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, laikinai einančios teismo pirmininko pareigas, N. Š. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą; 3) Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio, vykusio 2018 m. sausio 7 d. garso įrašo nuo 13 val. 05 min. iki 13 val. 20 min., kuriame yra užfiksuota Vilniaus apygardos teismo pirmininkės L. B. nuomonė, išsakyta Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, apie pareiškėją, stenogramą, 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė ir Nacionalinei teismų administracijai (I tomas, b. l. 135-136).

Nacionalinė teismų administracija 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. 4R-10-1603-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė yra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos, todėl ši nuomonė neviešinama ir posėdžio protokole nefiksuojama. Garso įrašas daromas tik pokalbio su pretendentu metu. Nacionalinė teismų administracija 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. 4R-10-1603-(1.13) pažymėjo, jog dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų, kiekvienas pretendentas gali susipažinti tik su savo pokalbio dalies įrašu (I tomas, b. l. 138).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalį pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Teisėjų karjeros siekiančius asmenis atrenka Teismų įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankai taikomi Teismo įstatymo 55¹ straipsnio reikalavimai (Teismų įstatymo 69¹ straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. rugsėjo 29 d. dekretu Nr. 1K-1494 patvirtinto Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (redakcija galiojusi iki 2020 m. balandžio 2 d.) 1 punktą Atrankos komisijos tikslas – padėti Respublikos Prezidentui atrinkti tinkamiausius pretendentus į Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų teisėjus, pirmininkus, pirmininkų pavaduotojus, skyrių pirmininkus. Šiam tikslui įgyvendinti yra vykdomos atrankos (Aprašo 4 punktas), kurių metu Atrankos komisijos posėdžiuose vertinami pretendentai užimti tam tikras teisėjo pareigas (Aprašo III skyrius) ir priimamas sprendimas (išvada) dėl tinkamiausių pretendentų (Aprašo 22, 24 punktai). Atrankos komisijos išvados ir kita su šiomis išvadomis susijusi medžiaga Respublikos Prezidentui pateikiama ne vėliau kaip kitą dieną po Atrankos komisijos išvados paskelbimo (Aprašo 27 punktas). Atrankos komisijos išvados Respublikos Prezidento nesaisto (Aprašo 28 punktas).

Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atranka į laisvas teisėjų vietas vyksta pagal Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus, kuriuos tvirtina teisėjų savivaldos organas – Teisėjų taryba. Atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis, įvertinami kiekvieno pretendento darbo teisėju kokybė, dalykinės ir asmeninės savybės, organizaciniai gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus nustato Teisėjų taryba (Teismų įstatymo 69¹straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Atrankos komisija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, iš esmės padeda Lietuvos Respublikos Prezidentui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkte įtvirtintą funkciją – formuoti Lietuvos teisėjų korpusą.

Teismų įstatymo 55¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad per atranką Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Per pokalbį su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui.

Pagal Teismų įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalį, atrenkant pretendentus į laisvas arba atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.

Pagal Aprašo 2 punktą Atrankos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos aprašu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais. Atrankos komisijos veikla grindžiama kolegialumo, nešališkumo, nepriklausomumo, objektyvumo ir teisėtumo principais (Aprašo 3 punktas).

Atrankos komisijos posėdžiai skelbiami Respublikos Prezidento patvirtinto Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Atrankos komisijos posėdžiai paprastai vyksta Nacionalinės teismų administracijos patalpose (Aprašo 12 punktas).

Paskyrus Atrankos komisijos posėdžio datą ir laiką, Atrankos komisijos pirmininkas gali paskirti vieną ar kelis Atrankos komisijos narius posėdyje svarstomų klausimų pranešėjais, kurie iki Atrankos komisijos posėdžio įvertina surinktus dokumentus, paveda, jeigu reikia, Atrankos komisijos sekretoriui surinkti papildomus dokumentus, pristato svarstomus klausimus Atrankos komisijos posėdyje (Aprašo 13 punktas). Atrankos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip penki Atrankos komisijos nariai (Aprašo 14 punktas). Sprendimai priimami visų Atrankos komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Atrankos komisijos pirmininko balsas (Aprašo 15 punktas).

Iš aptarto reglamentavimo seka, kad Atrankos komisijos posėdis pradedamas Atrankos komisijos posėdyje svarstomų klausimų pranešimų pristatymais. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad iš pradžių Atrankos komisijos posėdžio metu išnagrinėjami pretendentų dokumentai, o vėliau atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio metu pretendentai prisistato ir atsako į jiems pateiktus klausimus. Klausimai pretendentams gali būti pateikti ir raštu prieš Atrankos komisijos posėdį ar Atrankos komisijos posėdžio metu. Tokiu atveju pretendentams suteikiama pakankamai laiko parengti atsakymams į raštu pateiktus klausimus. Atrankos komisijos posėdyje, Atrankos komisijos nustatytu metu gali būti išklausomas teismo, į kurį pretenduojama, pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, aukštesniojo teismo pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, taip pat kiti į posėdį pakviesti asmenys, nurodyti Aprašo 16 punkte. Atrankos komisijos posėdžiuose gali dalyvauti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo.

Pagal Aprašo 19 punktą, pasibaigus pokalbiui su kiekvienu pretendentu, Atrankos komisijos pirmininkas, išklausęs Atrankos komisijos narių nuomones, pasiūlo Atrankos komisijos nariams: pradėti posėdyje svarstomo asmens vertinimo procedūrą pagal šio Aprašo 20 punktą (Aprašo 19.1 punktas); atsižvelgiant į Atrankos komisijos narių išdėstytus argumentus, pripažinti, kad asmuo negali būti pripažintas tinkamu eiti pareigas, į kurias pretenduoja, ir jo nevertinti (Aprašo 19.2 punktas); atnaujinti pokalbį su pretendentu arba skelbti posėdžio pertrauką, reikalingą papildomiems dokumentams gauti ir pan. (Aprašo 19.3 punktas).

Aprašo 20 punkte nustatyta, kad Atrankos komisijai priėmus šio aprašo 19.1 punkte numatytą sprendimą, kiekvienas Atrankos komisijos narys įvertina kiekvieną pretendentą pagal atitinkamus kriterijus (vertinimai pridedami prie posėdžio protokolo). Po to apskaičiuojami (išvedant vidurkį) pretendento už kiekvieną kriterijų gauti Atrankos komisijos narių įvertinimai, kuriuos sudėjus, gaunamas galutinis pretendento surinktų balų skaičius. Gautas balų skaičius lemia pretendento vietą Atrankos komisijos sudaromame pretendentų eiliškumo sąraše (toliau – Sąrašas). Sąrašas yra Atrankos komisijos posėdžio protokolo priedas, kurį pasirašo Atrankos komisijos pirmininkas ir sekretorius. Vertinant pretendentus pagal atskiruose skyriuose nurodytus kriterijus, sudaromi atskiri Sąrašai. Į Sąrašą privalo būti įtraukti visi Atrankos komisijos posėdyje dalyvavę pretendentai. Sąrašo pabaigoje nurodomi tie pretendentai, kurie šio aprašo 19.2 punkte nustatyta tvarka nebuvo vertinti (Aprašo 21 punktas).

Pagal Aprašo 22 punktą, sudarius Sąrašą, Atrankos komisijos nariai aptaria pretendentų vertinimus pagal atskirus kriterijus, įvertina kiekvieno jų svarbą konkrečiu atveju, aptaria skirtinguose Sąrašuose, jei tokie sudaromi, esančių pretendentų privalumus ir trūkumus bei kitas svarbias aplinkybes ir, Atrankos komisijos pirmininkui pasiūlius, sprendžia klausimą dėl Atrankos komisijos išvados ir tinkamiausių pretendentų į šio aprašo 4 punkte nustatytas pareigas. Šiuo atveju Atrankos komisijos pirmininkas pasiūlo kiekvienam Atrankos komisijos nariui pateikti jų vertinimu tinkamiausius pretendentus, kurių skaičius nėra ribojamas. Dėl kiekvieno pasiūlyto pretendento pripažinimo tinkamiausiu Atrankos komisija balsuoja šio aprašo 15 punkte nustatyta tvarka. Prieš priimdama sprendimą dėl tinkamiausių pretendentų, Atrankos komisija gali atnaujinti Atrankos komisijos posėdį, surinkti papildomus dokumentus ar pakviesti atskirus pretendentus į papildomą pokalbį ir atlikti jų vertinimą iš naujo.

Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad Atrankos komisijos posėdis, kurio metu Atrankos komisija vykdo atrankas, numatytas Aprašo 4 punkte, susideda iš kelių sudedamųjų procedūros dalių, t. y. iš pranešimo apie svarstomus klausimus, pretendentų dokumentų nagrinėjimo, pokalbio su pretendentu, kitų asmenų, pakviestų į Atrankos komisijos posėdį išklausymo, Atrankos komisijos narių nuomonių išklausymo, pretendentų vertinimu pagal atskirus kriterijus ir sprendimo (išvados) dėl pripažinimo tinkamiausiais pretendentais priėmimo. Visos šios Atrankos komisijos posėdžio procedūros dalys sudaro vientisą atrankos procesą, kuris ir yra pagrindas Atrankos komisijos išvadai surašyti (Aprašo 24 punktas).

Pagal Aprašo 23 punktą Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. Aptartas teisinis reglamentavimas galimybių, jog Atrankos komisijos posėdis gali būti nefiksuojamas garso įrašu, nenumato. Atrankos komisija neturi teisės pasirinkti, kokiu būdu fiksuoti vieną ar kitą Atrankos komisijos posėdžio procesą.

Pažymėtina, jog analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos darbo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-243 (toliau – Tvarkos aprašas). Atrankos komisijos posėdžių ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančio Tvarkos aprašo III skyriaus 25 punktas taip pat nustato, kad Atrankos komisijos posėdis protokoluojamas ir daromas jo garso įrašas, kuris yra sudedamoji protokolo dalis. Atrankos komisijos posėdžio protokole nurodoma posėdžio data, posėdžio pradžios ir pabaigos laikas, posėdžio pirmininkas ir sekretorius, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys posėdyje Atrankos komisijos nariai, pretendentai, į posėdį pakviesti asmenys, svarstomi klausimai, posėdžio metu priimti sprendimai ir balsavimo rezultatai, atskiru Atrankos komisijos pavedimu – kita informacija apie posėdį ir jame svarstytus klausimus. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

Objektyvumo principas taikytinas ne tik sprendimui, bet ir sprendimo priėmimo procesui.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamų Atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos raštų, Atrankos komisija, vykdydama atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas, 2017 ir 2018 metais, kuriose dalyvavo I. Š., Atrankos komisijos posėdžių, išskyrus pokalbius su pretendentais, garso įrašų nedarė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmenų, siekiančių teisėjų karjeros, vertinimas Atrankos komisijoje yra teisėjo paskyrimo į pareigas procedūros dalis, kuri baigiama Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu dėl teisėjo paskyrimo į pareigas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Atrankos komisijos posėdžių organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką reglamentuoja Aprašo III skyrius. Būtent šiame skyriuje yra detaliai reglamentuota posėdžių vedimo tvarka, numatytas dokumentų nagrinėjimas, pokalbis su kiekvienu pretendentu, numatyta svarstomo asmens vertinimo procedūra, komisijos narių vertinimų dėl tinkamiausių kandidatų pateikimas bei dėl kiekvieno pasiūlyto pretendento pripažinimo tinkamiausiu balsavimas (Aprašo 12-22 punktai). Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad Atrankos komisijos posėdis negali apsiriboti vien tik pokalbiu su kiekvienu pretendentu. Dokumentų nagrinėjimas, svarstomo asmens vertinimas, teismo, į kurį pretenduojama, pirmininko ar jo įgalioto asmens, aukštesniojo teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens, taip pat kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonės išklausymas yra neatskiriamos Atrankos komisijos posėdžio dalys, kurios pagal Aprašo 23 punktą turi būti ne tik protokoluojamos, bet ir daromi jų garso įrašai, kurie yra sudedamoji protokolo dalis. Jokių išimčių nei Teismų įstatymo, nei Aprašo nuostatos nenumato.

Teismas nekvestionuoja, jog Atrankos komisijos posėdžio metu teismo pirmininko ar jo įgalioto asmens bei kitų į posėdį pakviestų asmenų nuomonė tėra tik papildomas informacijos šaltinis ir nesaisto Atrankos komisijos, tačiau ši aplinkybė neatleidžia Atrankos komisijos nuo pareigos laikytis Apraše nurodyto teisinio reglamentavimo ir šią nuomonę fiksuoti Apraše nustatytais būdais.

Pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Ši teisė apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Chartijos 41 straispnio 2 dalies a punktas); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidiacialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (Chartijos 41 straispnio 2 dalies b punktas); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Chartijos 41 straispnio 2 dalies c punktas).

Chartijos 42 straipsnyje įtvirtinta, jog kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę susipažinti su sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais.

Atrankos komisijos posėdžių darbo organizavimo praktika, kuria apsiribojama tik garso įrašų pokalbio su pretendentu metu, darymu, teismo vertinimu, neatitinka Aprašo nuostatų, neužtikrina atrankos skaidrumo ir objektyvumo, suvaržo pretendentų teisę gauti informaciją apie save, pareikšti prieštaravimus, nesutikimus dėl asmenų išsakytos nuomonės ir yra nesuderinama su gero administravimo principu, pažeidžianti pretendentų teisę į gerą administravimą, įtvirtintą Chartijos 41 straipsnyje ir teisę susipažinti su dokumentais, įtvirtintą Chartijos 42 straipsnyje.

Atrankos komisijos 2015 m. gegužės 4 d. išvada Nr. 35P-10-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“ patvirtina, kad Pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas atrankos komisijos posėdžiai vyko 2015 m. vasario 23 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. balandžio 13 d. ir 2015 m. balandžio 20 d. Nacionalinėje teismų administracijoje. Vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas Atrankos komisijos posėdyje dalyvavo ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Z. (II tomas, b. l. 3-12).

Atrankos komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. išvada Nr. 35P-30-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“ patvirtina, kad Pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas atrankos komisijos posėdžiai vyko 2015 m. spalio 19 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 2 d., 2015 m. lapkričio 23 d. Nacionalinėje teismų administracijoje. Vykdant atranką į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2015 m. spalio 19 d. posėdyje dalyvavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Z. (II tomas, b. l. 13-20). Kaip matyti iš Atrankos komisijos 2015 m. spalio 19 d. posėdžio protokolo Nr. 34P-21-(7.5.2), Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V. Z. Atrankos komisijos 2015 m. spalio 19 d. posėdyje dalyvavo nuo 13 val. 00 min. iki 13 val. 20 min. (II tomas, b. l. 84-86).

Atrankos komisijos 2017 m. lapkričio 20 d. išvada Nr. 35P-23-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“ patvirtina, kad Pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas atrankos komisijos posėdžiai vyko 2017 m. spalio 16 d., spalio 23 d., spalio 30 d., lapkričio 6 ir 13 dienomis Nacionalinėje teismų administracijoje. Atrankos komisijos 2017 m. spalio 16 d. posėdyje nuo 13 val. 05 min. iki 13 val. 35 min. dalyvavo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, laikinai einanti teismo pirmininko pareigas, N. Š. (I tomas, b. l. 22 -33; II tomas, b. l. 21-32). Šią aplinkybę patvirtina ir Atrankos komisijos 2017 m. spalio 16 d. posėdžio protokolas Nr. 34P-22-(7.5.2) (II tomas, b. l. 90).

Atrankos komisijos 2019 m. sausio 28 d. išvada Nr. 35P-1-(7.5.4) „Dėl pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas“ patvirtina, kad Pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas atrankos komisijos posėdžiai vyko 2019 m. sausio 7 d., 2019 m. sausio 14 d. ir 2019 m. sausio 21 d. Nacionalinėje teismų administracijoje. Atrankos komisijos 2019 m. sausio 7 d. posėdyje nuo 13 val. 05 min. iki 13 val. 20 min. dalyvavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkė L. B. (I tomas, b. l. 34-43). Šią aplinkybę patvirtina ir Atrankos komisijos 2019 m. sausio 8 d. posėdžio protokolas Nr. 34P-1-(7.5.2) (II tomas, b. l. 91-92).

Byloje ginčo, jog V. Z. 2015 m. spalio 19 d. dalyvavo pretendentų į Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdyje, N. Š. – 2017 m. spalio 16 d. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdyje ir L. B. – 2019 m. sausio 8 d. Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdyje, nėra. Byloje iš esmės pripažįstama ir aplinkybė, jog nurodyti asmenys teikė nuomonę apie pareiškėją, kaip pretendentę į Vilniaus apygardos teismo teisėjo vietą. Kaip matyti iš Atrankos komisijos pirmininkės ir Nacionalinės teismų administracijos atsakymų, Vilniaus apygardos teismo, į kurį pretendavo pareiškėja, vadovų V. Z., N. Š. ir L. B. nuomonės, išsakytos Atrankos komisijos nariams, jokia forma neužfiksuotos ir jos nėra išlikusios. Ši Atrankos komisijos pirmininkės ir Nacionalinės teismų administracijos pozicija bylos duomenimis nepaneigta. Teismas netikėti pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 55¹ straipsnį sudarytos Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos teiginiais neturi pagrindo. Pagal Aprašo 30 punktą Atrankos komisiją aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už Atrankos komisijos dokumentų rengimą, tvarkymą ir apskaitą (Aprašo 32 punktas). Pareiškėja teismui nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, jog Nacionalinė teismų administracija tokiais garso įrašais ar kita informacija disponuoja (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas), kuriuo remdamasi pareiškėja prašo Atrankos komisiją įpareigoti pateikti skunde nurodytą informaciją, 2 straipsnio 1 dalis nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, pareigą teikti dokumentus. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą arba teikiančioms asmenims viešąsias ar administracines paslaugas ar vykdančioms kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus, taip pat šių subjektų asociacijoms (toliau – institucijos). Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas taip pat taikomas įmonėms ir viešosioms įstaigoms, kurių savininkė arba bent viena iš dalininkių yra valstybė ar savivaldybė, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei arba savivaldybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, joms skelbiant informaciją apie savo darbuotojų darbo užmokestį šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos taikomos viešąjį administravimą vykdantiems ar viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėja kelia ginčą dėl galbūt pažeistos teisės į informaciją teisėjo skyrimo į aukštesnės pakopos teismą procese, kuris patenka į viešojo administravimo reguliavimo sritį.

Remiantis bylos duomenimis, nei Atrankos komisija, nei Nacionalinė teismų administracija pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja ir pareiškėjai jos pateikti pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas neturi galimybės, todėl įpareigoti Atrankos komisiją ir Nacionalinę teismų administraciją pateikti pareiškėjai jos prašomą informaciją nėra pagrindo, nes tokio teismo sprendimo įvykdymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnyje numatytą tvarką būtų neįmanomas.

Apie tai, kad nei Atrankos komisija, nei Nacionalinė teismų administracija pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja ir neturi galimybės jos pateikti pareiškėja informuota skundžiamais Atrankos komisijos ir Nacionalinės teismų administracijos raštais. Teismui pripažinus, kad Atrankos komisija ir Nacionalinė teismų administracija pareiškėjos prašoma informacija nedisponuoja, nėra pagrindo panaikinti pareiškėjos skundžiamo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 33P-58-(7.5.6) „Dėl prašymo“, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos 2019 m. rugpjūčio mėn. rašto Nr. 33P-63-(7.5.6) „Dėl prašymo“ ir Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. spalio 21 d. rašto Nr. 4R-1610-03-(1.13) „Dėl informacijos pateikimo“.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundus juose nurodytais pagrindais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. Š. skundus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėBeata MartišienėHenrikas Sadauskas