- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-258-71/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01398-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agota Gutauskienė
- Kreditorius
- AB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto daikto savininkės L. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) AB bankas „Snoras“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto ( 2 – 3 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys L. V. (103 – 104 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) AB bankas „Snoras“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas parduoti iš varžytinių bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (134 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi tenkino kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimą, nurodydamas priverstinai parduoti iš varžytynių sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistus daiktus: 1,60 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2,44 ha (1,96 ha miško ploto) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), priklausančius L. V., išieškant 92379, 45 Lt negrąžintos paskolos, 8202,90 Lt palūkanų, 23034,54 Lt delspinigių ir 16,00 Lt komisinio mokesčio, iš viso prašė išieškoti 123632,89 Lt skolos, 137,00 Lt žyminio mokesčio ir 8,03 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos 2012-01-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad skolą kreditoriui sudaro iš 92 379,45 Lt negrąžintos paskolos, 8 202,90 Lt nesumokėtų palūkanų, 23 034,54 Lt delspinigių, 16,00 Lt komisinio mokesčio. Visa skolos suma yra 123 632,89 Lt. Skolininkė paskolos sutartimi įsipareigojo mokėti kreditoriui delspinigius ir 8,03 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė L. V. (150 –151 b. l.) prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį ir nurodė, kad kreditorius reikalauja išieškoti iš skolininkės nepagrįstai didelę skolos sumą. Pagal ankstesnius skaičiavimus kreditoriaus reikalavimas skolininkei buvo lygus 114 077,57 Lt, tačiau pagal paskutinįjį pareiškimą bei jo priedus įsiskolinimo suma išaugo iki 123 632,89 Lt, o būtent – net iki 23 034,54 Lt išaugo ir priskaičiuotų delspinigių suma (nuo 13 479,22 Lt iki 23 034,54 Lt per laikotarpį nuo 2011-07-12). Pagal kreditoriaus pateiktus skaičiavimus už laikotarpį nuo 2010-10-19 (kai kreditorius vienašališkai nutraukė paskolos sutartį) iki 2012-01-11 už 92 379,45 Lt skolos sumą priskaičiuota 23 034,54 Lt delspinigių, kas sudaro 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną arba 18,25 procento metinių palūkanų nuo skolos sumos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką toks delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Pagal įstatymą šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, nes netesybos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją.Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie kreditoriaus patirtus itin didelius nuostolius, taip pat nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tokie nuostoliai gali atsirasti ateityje. Apeliantė 0,05 procento dydžio delspinigius vertina kaip baudinės netesybos, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio laikytina niekine bei negaliojančia. Dėl paminėtų priežasčių apeliantė prašo sumažinti delspinigius iki 0,02 procento. dydžio, atsižvelgiant į tai, kad tokia suma turėtų kompensuoti visus kreditoriaus patirtus nuostolius ir tokio dydžio delspinigiai atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei sąžiningumo ir teisingumo principus, o didesnio dydžio delspinigiai suteiktų kreditoriui galimybę nepagrįstai praturtėti skolininkės sąskaita.
Atsiliepimas
Pareiškėjas AB bankas „Snoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą (153 – 155 b. l.) prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 nutartį nepakeistą o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliantė reikalauja sumažinti kreditavimo sutartyje nustatytą 0,05 procento delspinigių dydį iki 0,02 procento. Bankas vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto nereiškė skolininkei reikalavimo priteisti nuostolius, o kreipdamasis į hipotekos skyrių reikalavo netesybų už netinkamą prievolės įvykdymą, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuluotais kriterijais, šalių interesų pusiausvyra ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, kreditavimo santykių ypatumais, kreditavimo sutartyje nustatytas 0,05 delspinigių dydis nėra neprotingai didelis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamu atveju, ginčijama pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus AB banko „Snoras“ pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį L. V..
Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimas ir tenkinimas, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, reglamentuojamas Lietuvos respublikos CPK 558 straipsnyje, kuriame nustatytos hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Lietuvos respublikos CPK 558 str. 1 d. numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. LR CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Šiuo atveju Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi jau buvo areštuotas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausantis L. V.. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs L. V. atskirąjį skundą, paliko Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį nepakeistą (128 –130 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pareiškimą tenkino ir priėmė skundžiamą nutartį priverstinai parduoti iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą, nuosavybės teise priklausantį L. V.. Apeliantė L. V., nesutikdama su šia nutartimi, kaip pagrindinius atskirojo skundo motyvus nurodo kaip nepagrįstus kreditoriaus AB bankas „Snoras“ reikalavimus dėl priskaičiuotų palūkanų bei delspinigių išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, nurodoma, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2010). Taigi apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su palūkanų bei netesybų pagrįstumu, nėra šios bylos dalyku, todėl jie nenagrinėtini. Tokio pobūdžio klausimai priskirtini ginčo teisenai, todėl pastarieji reikalavimai spręstini bendra ginčo teisenos tvarka, teismui pateikiant ieškinį. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, kartu su pakartotiniu 2012 m. sausio 16 d. kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimu „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“ teismui buvo pateiktos detalios L. V. skolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelės (135 b. l. vokas).
Nors atskirajame skunde buvo keliamas ir pačios hipotekos teisėtumo klausimas, tačiau apeliantė nepateikė įrodymų, kad hipotekos lakštas ginčijamas ar nuginčytas teismine tvarka, kad skola kreditoriui sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas galiojantį bei įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytą hipotekos lakštą ir pakartotinį kreditoriaus pareiškimą bei nustatęs, kad yra visi įstatyme nustatyti pagrindai inicijuoti įkeisto turto pardavimą iš varžytynių, pagrįstai nusprendė pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras, parduodant hipoteka įkeistą turtą iš varžytinių.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Telšių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.