- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-725-357/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01398-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Alčauskienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01398-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija 128.17.
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 18 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės ir įkeisto daikto savininkės L. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pradėtas priverstinis išieškojimas ir areštuotas įkeistas turtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB bankas „Snoras“ pareiškimu (2–3 b. l.) kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas areštuoti skolininkei L. V. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1,60 ha ir 2,44 ha (1,96 ha miško ploto) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) įspėti skolininkę ir įkeisto daikto savininkę L. V., kad negrąžinus 114 077,57 Lt skolos ir 137 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui. Kreditorius nurodė, kad skolininkė L. V. Paskolos sutarties sąlygų nevykdė, laiku nemokėjo palūkanų, negrąžino paskolos dalių, todėl kreditorius 2009-12-07, 2010-01-25, 2010-03-08, 2010-03-15, 2010-03-29, 2010-05-17, 2010-07-07 ir 2010-08-23 pranešimais įspėjo skolininkę apie įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo pasekmes ir nustatė papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Per papildomą terminą skolininkė įsipareigojimų neįvykdė, paskolos, palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl kreditorius 2010-10-19 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį. 2011-07-05 skolininkės skola bankui pagal Paskolos sutartį sudaro 92 379,45 Lt negrąžintos paskolos, 8 202,90 Lt palūkanų, 13 479,22 Lt delspinigių, 16 Lt komisinio mokesčio už pranešimų siuntimą pagal nustatytus banko paslaugų įkainius, viso 114 077,57 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi (103–104 b. l.) pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą, areštavo sutartinės hipotekos lakštu (duomenys neskelbtini) įkeistus daiktus: 1,60 ha žemės sklypą ir 2,44 ha (1,96 ha miško ploto) žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), priklausančius L. V., įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus 114 077,57 Lt skolos ir 137 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui, uždraudė aukščiau nurodytą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra jo priklausiniai, reikalauti padalyti šį daiktą ar atskirti priklausinius nuo šio daikto, ar kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę. Teismas nurodė, kad paskolos sutartis Nr. 031-88411 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais neprieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai. Kreditorius net aštuonis kartus ragino skolininkę L. V. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skolininkė to nepadarė, todėl kreditorius, vienašališkai nutraukė sutartį. Pranešimas apie sutarties nutraukimą skolininkei išsiųstas registruotu laišku. Teismas konstatavo, kad sutartis nutraukta tinkamai, t. y. pagal sutartyje šalių nustatytą tvarką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (119–120 b. l.) skolininkė L. V. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį ir kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
1. Kreditoriaus reikalavimas skolininkei lygus 114 077,57 Lt, tačiau viso hipoteka įkeisto turto, užtikrinančio sutarties įsipareigojimus bendra vertė yra 306 000 Lt (1,6 ha sklypo vertė - 142 000 Lt, 2,44 ha sklypo vertė - 164 000 Lt), tai yra daugiau nei dvigubai didesnė nei kreditoriaus reikalavimo dydis. Reikalavimas dėl priverstinio skolos išieškojimo turi atitikti realų įsiskolinimo dydį, kitu atveju būtų pažeistas šalių lygybės principas. Teismų praktikoje nurodoma, kad nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, turi būti saugomi ne tik kreditoriaus interesai, bet ir įkaito davėjo teisės. Teismas šių aplinkybių nevertino, todėl buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (122–123 b. l.) kreditorius AB bankas „Snoras“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-04 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, kad skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą, kreditorius gali gauti hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės ne ginčo tvarka. Nutraukus Paskolos sutartį, pagrindinės prievolės įvykdymo terminas pasibaigė. Neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma vykdomas iš įkeisto daikto. Kreditoriaus pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į LR CPK 558 str. nuostatas. Priimant LR CPK 558 str. numatytas hipotekos teisėjo nutartis, įkeisto turto vertė nėra analizuojama ir jokios reikšmės įkeisto nekilnojamojo daikto arešto teisėtumui neturi. Areštuoto ir iš varžytinių parduodamo turto įkainojimas atliekamas vykdymo procese. Skolininkas, nesutikdamas su turto įkainojimu, turi teisę reikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo tik vykdymo procese. Pareiškėjos argumentas teisiškai nereikšmingas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos LR CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti.
Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorius AB bankas „Snoras“ 2009-12-07, 2010-01-25, 2010-03-08, 2010-03-15, 2010-03-29, 2010-05-17, 2010-07-07 ir 2010-08-23 pranešimais įspėjo skolininkę apie įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį nevykdymo pasekmes ir nustatė papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti (25–32 b. l.). Per papildomą terminą skolininkė L. V. įsipareigojimų neįvykdė, paskolos, palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl kreditorius 2010-10-19 vienašališkai nutraukė Paskolos sutartį (33 b. l.).
2011-07-12 kreditorius kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą, areštuojant skolininkei L. V. nuosavybės teise priklausantį ir kreditoriui įkeistą turtą – 1,60 ha ir 2,44 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (2–3 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procesą, areštavo L. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1,60 ha ir 2, 44 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas areštuotas turtas bus parduotas iš varžytynių (103–104 b. l.).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodytas aplinkybes, jog skolininkė L. V. nevykdė Vartojimo paskolos su užstatu sutartyje Nr. 031-88411 su papildomais susitarimais, numatytų įsipareigojimų ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolinga 114 077,57 Lt (2–3 b. l.). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimą bankui būtų įvykdžiusi, L. V. nepateikė. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantė tvirtina, jog įkeisto turto vertė yra dvigubai didesnė (306 000 Lt), nei kreditoriaus reikalavimo suma. Teismas tenkino kreditoriaus reikalavimą ir priėmė skundžiamą nutartį, taip suteikdamas kreditoriui galimybę neteisėtai praturtėti skolininkės sąskaita.
Teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, nurodydamas, kad atskirojo skundo argumentas nėra teisiškai reikšmingas šioje civilinio proceso stadijoje, t. y. teisminiame bylos nagrinėjime ypatingąja teisena tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Taip pat pažymėtina, kad tenkindamas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Egzistuojant visoms įstatymų nustatytoms sąlygoms, teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, o vėliau jį parduoti iš varžytynių. Hipotekos teisėjo nutartis kartu su kreditoriaus pareiškimu išieškoti skolą išsiunčiami vykdyti daikto buvimo vietos antstoliui (CPK 558 str. 2 d.) – pradedamas teismo priimtų sprendimų vykdymo procesas. Būtent vykdymo procese, antstolis, prieš skelbdamas varžytynes, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, areštuoja ir įkainoja turtą rinkos kainomis (LR CPK 681 str. 1 d.). Jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d., 718 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, skolininkė L. V. nuomonę dėl įkeisto turto kainos ir masto, galės pareikšti vykdymo veiksmus atliekančiam antstoliui ir reikalauti, kad turto būtų pardavinėjama tiek, kiek reikia padengti įsiskolinimą kreditoriui.
Pažymėtina, kad hipoteka įkeisdama turtą AB bankui “Snoras“ paskolos grąžinimo užtikrinimui, įkeisto turto savininkė žinojo apie galimas pagrindinės prievolės, t. y. paskolos grąžinimo, nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipotekos santykiai yra bendros civilinių santykių sistemos dalis; jie tvarkomi vadovaujantis bendraisiais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais: subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos ir kt. (CK 1.2 str.). Hipotekos teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.). Nurodyti principai lemia ir tai, kad teisė patenkinti reikalavimus hipotekos instituto normų nustatyta tvarka turi būti garantuota sąžiningiems kreditoriams, kurių reikalavimai yra teisėti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškimo išsprendimui svarbias aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti nekilnojamąjį turtą, kad būtų patenkinti kreditoriaus reikalavimai. Išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.