Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-6748-1115/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-30
Bylos Nr.
e2-6748-1115/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01382-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Savkinienė
Ieškovas
A. J.
Atsakovas
akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos
Advokatai
Martynas Pečiulis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-6748-1115/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01382-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.10.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1.(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 30 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,sekretoriaujant Jolantai Uždavinytei,

dalyvaujant ieškovui A. J., jo atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį ir uždraudimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai (toliau ir Kelių direkcija) prašydamas: 1) uždrausti atsakovei AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai pašalinti / sunaikinti bet kokią 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat daryti bet kokį kitokį fizinį ar kitą poveikį, dėl kurio būtų panaikinta, apribota ar kitokiu būdu apsunkinta šio kelio jungtis su keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitaip būtų apsunkintas susisiekimas tarp šių kelių; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti atsakovei AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai pašalinti / sunaikinti bet kokią 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat daryti bet kokį kitokį fizinį ar kitą poveikį, dėl kurio būtų panaikinta, apribota ar kitokiu būdu apsunkinta šio kelio jungtis su keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitaip būtų apsunkintas susisiekimas tarp šių kelių.

2. Teismas 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

3. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1,0433 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Patekimui į šį žemės sklypą ieškovas naudojasi 8 metrų pločio Lietuvos Respublikai priklausančiu vietinės reikšmės keliu, įsiterpiančiu į E. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau tekste - Kelias). Šis Kelias jungiasi su (duomenys neskelbtini) / keliu - (duomenys neskelbtini). 2021 metais Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs tarp ieškovo ir E. S. dėl netrukdomo naudojimosi jos žemės sklype esančiu aptariamu Keliu. Ginčas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti ieškovo turimą subjektinę teisę be atsakovės E. S. sutikimo naudotis Keliu. 2022 metų vasarą buvo pradėtas vykdyti projektas „VALSTYBINĖS REIKŠMĖS RAJONINIO KELIO NR. 5259 (duomenys neskelbtini) RUOŽO NUO 4,444 IKI 9,523 KM KAPITALINIS REMONTAS“ (toliau tekste - Projektas). Projekto užsakovas - AB Lietuvos automobilių kelių direkcija; rangovas - AB „Eurovia Lietuva“. Projekto vykdymo eigoje asfaltuojama (duomenys neskelbtini) / kelias - (duomenys neskelbtini), kuri(s), kaip minėta, jungiasi su Keliu. Pasiteiravus dėl Kelio ir (duomenys neskelbtini) jungties asfaltavimo, projekto rangovo AB „Eurovia Lietuva“ atstovai paaiškino, jog jungtis (Kelio dalis, besijungianti su (duomenys neskelbtini) / keliu - (duomenys neskelbtini)) nebus asfaltuojama, kadangi tokie darbai nesuprojektuoti ir nesuplanuoti atlikti. Rangovo atstovai pasiūlė kreiptis į atsakovę su prašymu įrengti ir išasfaltuoti nuovažą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Kelią. Ieškovas nurodė, kad jam buvo paaiškinta, jog jei AB Lietuvos automobilių kelių direkcija sutiks / įtrauks atitinkamus darbus į Projekto projektinę dokumentaciją (padarys joje atitinkamus pakeitimus), Projekto rangovas be pernelyg didelių sunkumų ir sąnaudų reikiamus asfaltavimo darbus atliks. Be to, kaip paaiškino Projekto rangovo atstovai, racionaliau, ekonomiškiau ir protingiau aptariamą jungtį išasfaltuoti Projekto vykdymo eigoje, asfaltuojant (duomenys neskelbtini) gatvę / kelią - (duomenys neskelbtini), nei vėliau užsakinėti, projektuoti ir atlikinėti atskirus jungties asfaltavimo darbus.

4. 2022 m. liepos 28 d. ieškovas su prašymu per atstovą kreipėsi į atsakovę, prašydamas imtis visų reikiamų veiksmų tam, kad būtų įrengta ir išasfaltuota nuovaža iš (duomenys neskelbtini) į Kelią. 2022 m. spalio 31 d. raštu „DĖL PRAŠYMO“ AB Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, jog „nėra galimybių įrengti naujos nuovažos Jūsų nurodytoje vietoje“, kadangi inter alia: (i) nuovaža į Kelią neužfiksuota valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje; (ii) pagal techninio projekto rengimo metu parengtą topografinę geodezinę nuotrauką Jūsų nurodytoje vietoje nėra užfiksuota nuovažos, todėl šios nuovažos įrengimas techniniame projekte buvo pagrįstai nenumatytas; (iii) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje apie Kelią nebuvo ir iki šiol nėra jokios informacijos; Kelias nesuformuotas nei kaip atskiras inžinerinis statinys, nei kaip atskiras žemės sklypas; (iv) kelio ruožo kapitalinio remonto projektas pradėtas rengti 2019 metais, kada dar nebuvo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo, pripažįstančio teisę naudotis Keliu. Be to, teismas nenagrinėjo nuovažos įrengimo klausimo.

5. 2023 m. kovo 10 d. ieškovas raštu per atstovą kreipėsi į atsakovę, prašydamas be kita ko informuoti, ar AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (arba jos pavedimu Projektą įgyvendinantis rangovas) ketina / projektuoja daryti bet kokio pobūdžio fizinį poveikį šiuo metu esamai neasfaltuotai nuovažai iš (duomenys neskelbtini) į Kelią; jei taip, - kada ir kokį konkretų bei kokias konkrečias pasekmes sukelsiantį poveikį ruošiamasi padaryti. Rašte taip pat pabrėžė, jog ieškovui, kaip ir kitiems asmenims, besinaudojantiems Keliu, yra ypatingai svarbu, jog galimybė naudotis Keliu, inter alia patekti į jį per esamą neasfaltuotą nuovažą nebūtų jokiu aspektu apribota (esama nuovaža nesugadinta ar kitaip fiziškai nepaveikta). 2023 m. balandžio 20 d. raštu „DĖL 2023-03-10 PRAŠYMO“ AB Lietuvos automobilių kelių direkcija nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruota tik viena nuovaža ties Pk 68+28, taip pat, kad nebuvo išduota prisijungimo sąlygų naujų nuovažų įrengimui, visi ne pagal projektą atsiradę (pasidaryti) įvažiavimai ar nuovažos bus pašalinti. Pasiteiravus Projekto rangovo paaiškėjo, jog Kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės jungtį planuojama sunaikinti jau 2023 m. gegužės 12 d. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas reiškia šį prevencinį ieškinį, nes atsakovė ketina atlikti neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovui bus padaryta ženkli žala.

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime nurodyta, kad prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sutarčių, sandorių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų. Be to, nuovažos įrengimas techniniame projekte pagrįstai nenumatytas. Apie Kelią nėra informacijos ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kelias nesuformuotas nei kaip atskiras inžinerinis statinys nei kaip atskiras žemės sklypas, nėra įteisintos nuovažos nuo kelio Nr. 5259 į E. S. priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelių direkcija neturėjo ir neturi pareigos atliekant kelio Nr. 5259 kapitalinį remontą įrengti nuvažiavimo į ieškovo nurodomą Kelią. Nors ieškinio dalykas nėra reikalavimas leisti įsirengti nuovažą nuo kelio Nr. 5259 ir išduoti prisijungimo sąlygas, tačiau pagrindžiant aplinkybę, kad nuovaža ieškovo pageidaujamoje vietoje negali būti įrengiama, atkreiptinas dėmesys į imperatyvų teisinį šio klausimo reguliavimą. Sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų. Pažymėtina, kad kelias Nr. 5259 priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo (toliau ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą rajoniniai keliai - tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą.

8. Atsiliepime nurodoma, jog šiuo atveju iki ieškovo žemės sklypo galima patekti kitu vietinės reikšmės keliu, o į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bus suremontuota esama nuovaža (6,828 km) ties projekto Pk 68+28, kuri pažymėta Kelio Nr. 5259 kadastro byloje - taško Nr. 1162. Šios aplinkybės reiškia, kad tuo pačiu nepagrįstas ieškovo argumentas dėl galimos žalos kilimo. Atsakovės atliekami veiksmai, susiję su kapitaliniu kelio Nr. 5259 atkarpos remontu, neturės įtakos nei ieškovo, nei kito asmens (E. S.) galimybėms naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Be to, kelio Nr. 5259 kapitalinis remontas atliekamas tik kelio Nr. 5259 žemės sklypo ribose, todėl visiškai nepagrįstas teiginys, kad dėl atliekamo kapitalinio remonto galimai ieškovui ar kitiems asmenims kiltų finansiniai nuostoliai vykdant kelio dalies atstatymą.

9. Atsiliepime taip pat pažymėta, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendime byloje Nr. e2-5330- 1141/2021 buvo konstatuota, kad E. S. priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės reformos žemėtvarkos projekte yra suprojektuotas 8 metrų pločio kelias, tačiau taip pat nustatyta, kad kelias nėra įrengtas. Kelių direkcija nebuvo civilinės bylos Nr. e2-5330-1141/2021, kilusios tarp ieškovo ir E. S., dalyvė, byloje buvo kilęs ginčas dėl privačiame žemės sklype esančio kelio naudojimo teisės. Teismas nurodytoje byloje nenagrinėjo nuovažos į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 įrengimo klausimo, teisinės galimybės toje vietoje įrengti nuovažą, todėl nuovažos įrengimas kelio kapitalinio remonto metu negali būti sprendžiamas pateikto teismo sprendimo pagrindu.

10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau ir NŽT) teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 175¹ straipsnio 9 dalis).

11. 2023 m. birželio 23 d. teisme gautas ieškovo dublikas ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo viename dokumente, kuriuo prašo:

11.1. įpareigoti atsakovę AB Lietuvos automobilių kelių direkciją per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti pašalintą / nukastą 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip atlikti visus kitus reikiamus veiksmus tam, kad būtų atkurta buvusi šio kelio jungtis su Keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui to nepadarius per nustatytą keturiolikos dienų terminą, - leisti ieškovui atlikti nurodytus veiksmus bei imtis reikiamų priemonių atsakovo lėšomis;

11.2. uždrausti atsakovei AB Lietuvos automobilių kelių direkcijai pašalinti / sunaikinti bet kokią 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat daryti bet kokį kitokį fizinį ar kitą poveikį, dėl kurio būtų panaikinta, apribota ar kitokiu būdu apsunkinta šio kelio jungtis su keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitaip būtų apsunkintas susisiekimas tarp šių kelių;

11.3. priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

12. Tripliku atsakovė prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir argumentus.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl įpareigojimo atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.138 straipsnio 2 punktas numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui A. J. nuosavybės teise priklauso 1,0433 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 2021 metais Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo nagrinėjamas teisminis ginčas, kilęs tarp ieškovo ir E. S., dėl netrukdomo naudojimosi į jos žemės sklypą įsiterpusiu Keliu, kuris jungiasi su (duomenys neskelbtini) / keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti ieškovo turimą subjektinę teisę be E. S. sutikimo naudotis 8 metrų pločio vietinės reikšmės keliu, įsiterpiančiu į atsakovės E. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. buvo pradėtas vykdyti Projektas, kurį įvykdžius, Kelio dalies (jungties) nebeliko, t. y. Projekto rangovas šią Kelio dalį sunaikino. Atsižvelgiant į tai, ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakovę atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį, t. y. atstatyti pašalintą 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, bei uždrausti atsakovei ateityje pašalinti minėtą Kelio dalį ar daryti kokį kitokį poveikį, dėl kurio būtų apribota kelio jungtis su keliu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad: 1) Kelias buvo suprojektuotas įstatymų nustatyta tvarka žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000 m. rugsėjo 22 d.; 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovui buvo pripažinta subjektinė teisė naudotis Keliu, ši teisė išviešinta viešajame registre; 3) atsakovei suniokojus Kelio jungtį, Kelias nebegali būti naudojamas pagal paskirtį; 4) atsakovės veiksmai pažeidžia tiek Kelių įstatymo 17 straipsnio nuostatas, tiek įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą; 5) kito nenutrūkstamo kelio iki ieškovo nuosavybės nėra.

18. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovo reikalavimais iš esmės grindė tuo, kad: 1) kelio Nr. 5259 kapitalinio remonto Projekto rengimo metu ieškovo minima nuovaža į Kelią neegzistavo, todėl įtraukti jos į Projektą nebuvo pagrindo; 2) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje apie ieškovo nurodomą Kelią nebuvo ir iki šiol nėra jokios informacijos, jis nesuformuotas nei kaip atskiras inžinerinis statinys nei kaip atskiras žemės sklypas; 3) tinkamam kapitalinio remonto atlikimui būtina sutvirtinti kelkraščius, griovius, vandens nuleidimo sistemas ir kt., dėl ko palikti ieškovo nurodytą nuovažą ir tokiu būdu neatlikti toje vietoje būtinų Projekto darbų, atsakovė neturi teisės; 4) ieškovo norima išsaugoti nuovaža įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad Kelio egzistavimą pripažino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu. Be to, teismas nepasisakė dėl nuovažos į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 įrengimo klausimo, Kelių direkcija nebuvo minėtos civilinės bylos dalyvė, todėl priimtas sprendimas negali turėti įtakos atsakovės teisėms ir pareigoms; 5) Kelias į vietinės reikšmės kelių sąrašą niekada nebuvo įtrauktas; 6) nuovaža įrengta nesilaikant prisijungimo procedūrų; 7) į ieškovo žemės sklypą galima patekti kitu vietinės reikšmės keliu.

19. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Šio įstatymo 14 straipsnis numato, jog nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

20. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (toliau ir Reglamentas) 8.6 papunktyje numatyta, kad nuovaža - nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Reglamento 8.8 papunktyje sankryža apibrėžta kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai.

21. Ieškovas nurodo, jog Kelias buvo suformuotas dar 2000 m. tuo metu galiojusių įstatymų nustatyta tvarka, ką pagrindžia 2021 m. spalio 27 d. NŽT atstovės Lilijos Krezub paaiškinimai, 2000 m. lapkričio 30 d. žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenų lentelė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimas.

22. Vertindamas, ar Kelias (taigi ir jo jungtis), kaip inžinerinis statinys, egzistuoja, teismas, pirmiausia remiasi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal šį išrašą Vilniaus rajono žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas Kelias-(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5259. Jame nurodyta, kad 2019 m. atliktas paprastas remontas tarp taškų Nr. 1062 ir Nr. 1244 įrengiant naują nuovažą (taško Nr. 1182a, ataskaitos km ašyje 7,375 km). Jokių kitų kelio jungčių ar nuovažų šiame žemės sklype neįregistruota. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentu, kad ji neturėjo pareigos jokios kitos kelio jungties ar nuovažos išsaugoti.

23. Be to, nors ieškovas nurodo, kad nuo 2000 metų kelias ir kelio jungtis egzistavo, tačiau iš byloje pateiktų ortofoto iš internetinio puslapio www.maps.lt, taip pat iš „Google Earth Pro“ programos, taip pat iš „Google street view“ tinklalapio akivaizdžiai matyti, jog skirtingais laikotarpiais nuo 2002 m. rugpjūčio 8 d. jokio kelio bei nuovažos ieškovo nurodomoje vietoje nebuvo. Tik 2022 m. birželio mėnesio ortofoto matomas Kelias, vedantis iki ieškovo Sklypo. Ortofoto žemėlapiai patvirtina, jog 2020 m. kovo mėnesį, taigi jau pradėjus kelio Nr. 5259 remonto Projektą, vietovėje, kur ieškovas nurodo egzistuojant Kelią (koordinatės (duomenys neskelbtini)), tuo metu jo dar nebuvo. Pažymėtina, kad nors ieškovo pateiktuose žemės sklypų Nr. 343 (sklypo projekte Nr. 1249) bei 413 (0027) planuose Kelias yra pažymėtas, tačiau tai nereiškia, kad toks Kelias yra įrengtas teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka tam keliamus reikalavimus ir kad tokio kelio jungtį atsakovė, atlikdama remonto darbus, privalėjo išsaugoti.

24. Pažymėtina, jog tam, kad kelias, kaip inžinerinis statinys, būtų įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, yra atitinkama procedūra bei taikomi atitinkami kriterijai, įtvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu „dėl kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą“. Duomenų apie tai, kad Kelias atitiktų tam keliamus kriterijus, ir būtų pagal atitinkamą procedūrą būtų įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

25. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžio metu ginčo Kelio dalį įvardija ir kaip nuovažą, ir kaip sankryžą, ir kaip kelio jungtį. Atsakovė nurodė, kad minėtą Kelio dalį reikėtų laikyti nuovaža. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes ir remdamasis teisės aktuose įtvirtintomis sąvokomis, sutinka su šia atsakovės pozicija.

26. Vadovaujantis Projekto įgyvendinimo metu galiojusia Reglamento redakcija, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus; Rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų (Reglamento 162, 166 punktai). Nagrinėjamu atveju, egzistuojant ieškovo nurodomai nuovažai (Kelio daliai) nebūtų išlaikytas teisės aktuose reglamentuotas 100 metrų atstumas tarp nuovažų.

27. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įsigyjant Sklypą svarbiausias aspektas buvo tai, kad yra privažiavimas prie jo per Kelią, kuris užfiksuotas dokumentacijoje, tačiau tuo pačiu pats ieškovas teismo posėdžio metu pasakė, jog apžiūrint Sklypą jis važiavo palei upelį apsaugos juosta, nurodė, kad Sklypo pirkimo metu Kelias buvo užartas, ginčo keliu ieškovas pradėjo naudotis tik kai buvo gautas teismo sprendimas (2023 m. rugsėjo 26 d. garso įrašas nuo 00:13:18 iki 00:15:55). Pažymėtina ir tai, kad, kaip ir nurodė atsakovė, iš minėtų ortofoto žemėlapių matyti, jog nuo ieškovo sklypo į pietus rytinėje pusėje yra kelias, kuriuo galima patekti iki ieškovo Sklypo. Šie įrodymai paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, kad kito, išskyrus Kelią, nenutrūkstamo privažiavimo iki ieškovo nuosavybės nėra.

28. Pasisakant dėl ieškovo argumento, kad faktas, jog Kelias egzistuoja ir ieškovas turi subjektinę teisę naudotis Keliu, yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pažymėtina, jog teismo sprendimo privalomumas nekvestionuojamas (CPK 18 straipsnis). Tačiau taip pat pažymėtina, kad teismas, priimdamas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5330-1141/2021, nesprendė Kelio nuovažos į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5259 įrengimo klausimo, Kelių direkcija nebuvo minėtos civilinės bylos dalyvė, todėl sutiktina, kad minėtas teismo sprendimas neturi prejudicinės galios ir nesukelia atsakovei jokių pareigų. Be to, šis teismo sprendimas nepaneigia teisės aktuose įtvirtintų ir kelio bei nuovažos įrengimui keliamų reikalavimų privalomumo.

29. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, remiantis įrodymų visuma, darytina išvada, kad nei Kelias, kaip inžinerinis statinys, nei iki atsakovės veiksmų (kelio Nr. 5259 rekonstrukcijos darbų) egzistavusi jo dalis, jungianti Kelią su valstybinės reikšmės keliu Nr. 5259, (nuovaža) neatitinka keliams bei nuovažoms keliamų teisės aktų reikalavimų. Jie nėra įteisinti, Kelias nėra įregistruotas kadastro darbų byloje, neįtrauktas į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, nuovažai įrengti nebuvo ir nėra išduotos prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos, pasirašyta prijungimo sutartis, nebuvo parengtas ir suderintas nuovažos projektas. Taigi reikalavimas atkurti nuovažą, kai ji nebuvo įrengta, nepagrįstas.

30. Pažymėtina, kad nors ieškovas, prašydamas atkurti Kelio dalį, jungiančią su keliu Nr. 5259, įvardija ją ne tik kaip nuovažą, bet ir kaip sankryžą, kaip kelio jungtį, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad jokia nuovaža (ar atitinkamai sankryža, kelio jungtis) įrengta pagal teisės aktus apskritai nebuvo. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovo argumentai, kad atsakovei suniokojus Kelio jungtį, Kelias nebegali būti naudojamas pagal paskirtį bei kad atsakovės veiksmai pažeidžia tiek Kelių įstatymo 17 straipsnio nuostatas tiek įsiteisėjusį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad ieškovo teisė naudotis ginčo keliu išviešinta viešajame registre. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė, užsakydama kelio remonto darbus, o rangovas juos atlikdamas, veikė vadovaudamiesi teisės aktais. Atsakovei neatlikus neteisėtų veiksmų, tai yra nepažeidus įstatyme ar susitarimuose nustatytų pareigų, nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neskundė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymo į advokato M. Pečiulio 2023 m. kovo 10 d. prašymą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog „savivaldybė nenumato įtraukti minėto kelio į Sąrašą, nes jis neatitinka kriterijų, nustatytų tvarkoje, patvirtintoje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T3-61 „Dėl kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo patvirtinimo““.

32. Remiantis išdėstytu, ieškinio reikalavimai įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. atstatyti pašalintą / nukastą 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip atlikti visus kitus reikiamus veiksmus tam, kad būtų atkurta buvusi šio kelio jungtis su Keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei to nepadarius per nustatytą keturiolikos dienų terminą, - leisti ieškovui atlikti nurodytus veiksmus bei imtis reikiamų priemonių atsakovo lėšomis, bei išvestinis reikalavimas uždrausti atsakovei pašalinti / sunaikinti bet kokią 8 metrų pločio vietinės reikšmės valstybei priklausančio kelio, įsiterpiančio į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat daryti bet kokį kitokį fizinį ar kitą poveikį, dėl kurio būtų panaikinta, apribota ar kitokiu būdu apsunkinta šio kelio jungtis su Keliu - (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitaip būtų apsunkintas susisiekimas tarp šių kelių, netenkintini kaip nepagrįsti, t. y. ieškinys atmestinas.

Dėl netinkamo ieškovo

33. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (CPK 45 straipsnio 1 dalis).

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, negali apsiriboti formaliu netinkamos šalies konstatavimu ir tuo pagrindu atmesti ieškinį, bet turi išnaudoti visas bylos išnagrinėjimo iš esmės galimybes, tarp jų – ir pasiūlyti pakeisti netinkamą šalį tinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015).

36. Remiantis Reglamento 9 punktu, Kelių įstatymo 4 straipsniu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsakymu į advokato M. Pečiulio 2023 m. kovo 10 d. prašymą, bei kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovo nurodomas Kelias, jeigu būtų įteisintas, būtų priskirtinas vietinės reikšmės vidaus keliui, kuris priklauso valstybei.

37. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 13 dalis numato, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę ir ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

38. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti.

39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, jog Kelias priklauso valstybei, o Kelio, jo dalies (nuovažos) egzistavimo klausimas yra viešasis interesas, darytina išvada, kad A. J. yra netinkamas ieškovas byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas teismo posėdžio metu dėl šių aplinkybių pasisakė ir pasiūlė ieškovui pakeisti ieškovą byloje, tačiau ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, pareiškė prieštaravimą, kad būtų pakeistas kitu ieškovu, reikalavo nagrinėti bylą iš esmės.

40. Remiantis išdėstytu, nustačius, kad ieškinį dėl ginčo Kelio turėjo teisę pareikšti valstybės institucija, valdanti Kelią patikėjimo teise, arba prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinys atmestinas ir kaip pareikštas netinkamo ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

42. Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatlygintinos.

43. Atsakovė byloje patyrė 2 344,38 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

44. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisine pagalba, yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovo.

45. Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nepatyrė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcija, j. a. k. 188710638, naudai 2 344,38 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Indrė Savkinienė