Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vyriausiajai specialistei Lilijai Krezub,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. S. dėl teisės pripažinimo, savarankiškų reikalavimų nepareiškiantis trečiasis asmuo ieškovo pusėje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius atsiliepimo į ieškinį nepateikė. NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad dalyvauja ieškovo pusėje, tačiau prašė spręsti bylą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

8. Ieškovas byloje siekia, kad teismas pripažintų jo teisę be atsakovės atskiro sutikimo naudotis ginčo keliu.

9. Ieškinys dėl teisės pripažinimo – tai ieškinys, kai ieškovas prašo, kad teismas patvirtintų, pripažintų tam tikrą jo teisę arba pripažintų tam tikrus materialiuosius teisinius santykius. Tokiu ieškiniu prašoma pripažinti kokią nors į teismą pasikreipusio asmens subjektinę teisę arba pripažinti konkrečios pareigos nebuvimą. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas siekia, kad teismas pripažintų jo subjektinę teisę naudotis 8 metrų pločio keliu (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje be atsakovės sutikimo. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovo nurodomas kelias nėra įrengtas. NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tai, jog kelias nėra įrengtas nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ieškovo, taip pat ir visų kitų asmenų, teisės naudotis bendro naudojimo keliu.

10. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo kelias priklauso (duomenys neskelbtini) vietovei, kurios žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3221-41. Byloje taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte per žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas 8 metrų pločio kelias. Iš byloje esančio valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. kovo 31 d. išrašo (toliau – NT registro išrašas) matyti, kad 8,64 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei.

11. Atsakovės atsiliepimo argumentus, kad jos Žemės sklype suprojektuotas kelias laikytinas kelio servitutu, teismas atmeta kaip nepagrįstus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Žemės sklypui servitutas nėra nustatytas (Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 2.3-2017-41 1 priedas, NT registro išrašas, atsakovės Žemės sklypo planas M1:10000).

12. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad ginčo kelias yra valstybinės reikšmės. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius. Visi keliai, kurie nepriskirtini viešiesiems keliams, laikytini vidaus keliais (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančio 2000 m. lapkričio 30 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad 8,64 ha atsakovės Žemės sklype yra nurodytos įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos. Minėtame akte nurodyta, kad atsakovės Žemės sklype yra įsiterpęs 8 m pločio bendro naudojimo kelias (0,2 ha). Šis valstybei priklausantis kelias yra aiškiai pažymėtas ir atsakovės Žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje brėžinyje, kurį savo parašo patvirtino atsakovė. Tai, kad ginčo kelio nėra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos balanse (ieškovui adresuotas (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. gruodžio 31 d. raštas), taip pat kaip ir tai, jog suprojektuoto kelio vietoje šiuo metu yra ariama žemė, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad atsakovės Žemės sklype yra įsiterpęs 8 metrų pločio vietinės reikšmės kelias priklausantis valstybei.

13. Teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys (Kelių įstatymo 17 straipsnio 1 dalis), todėl tam, kad ieškovas galėtų naudotis į atsakovės Žemės sklypą įsiterpusiu 8 metrų pločio vietinės reikšmės keliu, atskiras atsakovės sutikimas nereikalingas. Taigi, teismas tenkina ieškinį ir pripažįsta ieškovo turimą subjektinę teisę naudotis ginčo keliu be atskiro atsakovės sutikimo. Dėl šios ieškovo teisės įgyvendinimo (realizavimo), dėl ko teismo posėdžio metu klausimus kėlė atsakovės atstovė, teismas nepasisako, nes tai nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia tai šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl teismas sprendžia dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

15. Ieškovas nurodė, kad byloje patyrė 2 813,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio ir 2 738,84 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas). Byloje pateikti tai patvirtinantys įrodymai.

16. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, atsižvelgiant į tai, kad preliminarioje kelio vietoje buvo dirbama žemė, 2021 m. kovo 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas raštiškai patvirtinti savo sutikimą ieškovui naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype suprojektuotu vietinės reikšmės 8 metrų pločio bendro naudojimo keliu. Atsakydama į šį prašymą, atsakovė, atstovaujama A. Š., 2021 m. kovo 31 d. raštu nurodė, kad siekiant išspręsti ieškovo keliamą klausimą, būtina aptarti visus svarbius aspektus. Atsakovės atstovė šiame rašte nurodė, kad neturi pakankamai duomenų pateikti nuomonei dėl ieškovo prašomo sutikimo, taip pat paprašė atsakovo susisiekti su ja elektroniniu paštu.

18. Ieškovas 2021 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į atsakovę jos nurodytu elektroninio pašto adresu, informuodamas, kad iki gegužės 1 d. lauks galutinės jos pozicijos dėl galimybės naudotis keliuku, taip pat informuodamas, kad atsakovei nesutikus, ieškovas bus priverstas prašyti nesuinteresuotos šalies, kad pateiktų dėl to atsakymą. Ieškovas perspėjo atsakovę, kad tokiu atveju bus prašoma atsakovės kompensuoti su tuo susijusias jo išlaidas. Ieškovas atkreipė atsakovės dėmesį į tai, kad visus klausimus galima greičiau ir efektyviau aptarti telefonu. Minėtame rašte ieškovas nurodė savo mobilaus telefono numerį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar jos vardu veikusi atstovė, gavusi šį raštą iš ieškovo, susisiekė su ieškovu, siekdama taikiai išspręsti kilusi ginčą. 2021 m. gegužės 10 d. ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas pirmojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė su juo „nesikalba“, taip pat paaiškino, kad gavo iš NŽT informaciją, jog gali naudotis suprojektuotu keliu per atsakovės Žemės sklypą, tačiau dėl pagarbos atsakovei nenori to daryti be atsakovės sutikimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Žemės sklype užsiima ūkininkavimu. Taigi, ieškovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju susidarė dėl atsakovės nepakankamo bendravimo ir bendradarbiavimo su ieškovu iki ieškovui kreipiantis į teismą. Atsakovės atstovės teismo posėdyje nurodyta aplinkybė dėl garbaus atsakovės amžiaus neturi teisinės reikšmės, nes dar iki ieškovo kreipimosi į teismą atsakovė buvo atstovaujama kito įgalioto asmens (A. Š.). Ginčui persikėlus į teismą, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti ir tik baigiamųjų kalbų metu, išklausiusi NŽT atstovės pasisakymo, atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovas gali susirasti atsakovės Žemės sklype tą kelią ir juo važiuoti, atsakovė jam to daryti netrukdo.

19. Įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje suformuotos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, todėl esant ieškovo naudai priimtam sprendimui, tenkina ieškovo prašymą ir priteisia jam iš atsakovės 2 813,84 Eur bylinėjimosi teisme išlaidų.

20. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,79 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. J. ieškinį patenkinti.

Pripažinti ieškovo A. J. turimą subjektinę teisę be atsakovės E. S. sutikimo naudotis 8 metrų pločio vietinės reikšmės keliu įsiterpiančiu į atsakovės E. S. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 813,84 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus trylika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.