- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- e2-5480-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00567-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. D. 500,75 Eur skolą, 93,91 Eur palūkanas, 8,82 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovui M. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, pasiūlant per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį.
Šalies argumentai
Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) su atsakovu M. D. 2015 m. gegužės 15 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 1876267 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui pagal Sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir įrangą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtas paslaugas ir įvykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas atsakovui išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras bei pareikalavo įvykdyti kitus, atsakovo prisiimtus, sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas su AB „(duomenys neskelbtini).“
Tarp pradinio kreditoriaus AB „Telia Lietuva“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. IL-3023/16-50-08, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2016 m. rugsėjo 9 d. pranešimu, be to cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2015 m. gegužės 15 d. viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. OM 1876267, neapmokėjo pradinės kreditorės išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų ir liko skolingas 500,75 Eur.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas su pradine kreditore laiku neatsiskaitė, į ieškovės raginimus padengti skolą neragavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir ieškovės reikalavimo neginčijo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove arba pradine kreditore (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 500,75 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 93,91 Eur palūkanas, paskaičiuotas taikant 5 procentų dydžio metinių palūkanų dydį už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. Palūkanų skaičiavimo tvarką ir dydį patvirtina ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ palūkanų skaičiavimo pažyma. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją – tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove ar pradine kreditore, ieškovės reikalavimas dėl 93,91 Eur palūkanų priteisimo yra tenkintinas
Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Iš ieškinio nustatyta, kad ieškovas patyrė 8,82 Eur skolos išieškojimo išlaidas, kurios yra pagrįstos ir iš atsakovo ieškovui priteistinos.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, 500,75 Eur (penkių šimtų eurų 75 centų) skolą, 93,91 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 91 cento) palūkanas, 8,82 Eur (aštuonių eurų 82 centų) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (603,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini).
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti atsakovui.