Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-27 · Byla Nr. Ik-2254-331/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
Ik-2254-331/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00504-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Henrikas Sadauskas, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
S. Š.
Atsakovas
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-2254-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-00504-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 38, 74.(S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui S. Š., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovės atstovei Editai Vaitiekienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai (toliau ? Inspekcija), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcijos viršininkas 2010-12-13 nutarimu „Dėl nuobaudos skyrimo“ Nr. V8-560 skyrė nuteistajam S. Š. griežtą papeikimą, už tai, kad vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę; iki 2010-12-13 žalos nukentėjusiajam neatlygino, tuo nevykdo teismo paskirto įpareigojimo iki 2010-12-03 atlyginti turtinę žalą. Pateisinamų priežasčių dėl įpareigojimo nevykdymo pataisos inspekcijai nepateikė, šaukiamas pasiaiškinti neatvyko (b. l. 20). Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2011-02-07 sprendimu Nr. 1S-536 netenkino skundo ir pabrėžė, jog nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai (b. l. 30?31, 19).

Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas S. Š. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1?3, 16?18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos laikinai einančio direktoriaus pavaduotojo pareigas G. Z. 2011-02-07 sprendimą Nr. 1S-536; 2) panaikinti 2010-12-13 Inspekcijos nutarimą Nr. V8-560 ir šio nutarimo pagrindu paskirtą drausminę nuobaudą; 3) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Š. patikslino reikalavimą teismui ir prašė nagrinėti tik jo patikslintą skundą, t. y. panaikinti 2010-12-13 Inspekcijos nutarimą Nr. V8-560.

Skunduose paaiškino, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai ir išsamiai motyvuotas. Skundą nagrinėjantis pareigūnas turi pasisakyti dėl kiekvieno asmens skundo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių sprendimo priėmimui. Skundžiamame sprendime nurodoma, jog vienas iš pagrindų pareiškėjui skirti nuobaudą buvo tai, kad 2010-12-03 pastarasis neatvyko į pataisos inspekciją (toliau ? PI). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nebuvo gavęs šaukimo, kuriuo jis būtų informuotas apie būtinybę konkrečią dieną ir valandą atvykti į PI. Tai, kad pastarajam pareigūnų teigimu buvo išsiųstas šaukimas dar neįrodo, jog pastarasis jį gavo. Netinkamas informavimas apie šaukimą atvykti į PI negali būti vertinamas kaip pagrindas skirti drausminę nuobaudą, kadangi asmuo tik žinodamas apie pareigą atitinkamu laiku atvykti į nurodytą vietą gali nuspręsti ? vykdyti savo pareigą ar prisiimti riziką, jog už pareigų nevykdymą jam gali būti skirta atitinkama nuobauda. Pareiškėjas nežinojo apie pareigą 2010-12-03 atvykti į teismo posėdį, nes nebuvo tinkamai informuotas, todėl šią aplinkybę vertinti kaip vieną iš pagrindų paskirti nuobaudą yra neteisinga ir nesąžininga. Teismų praktikoje netinkamas asmens informavimas tiek apie jo pareigą atvykti į teismo posėdžius, tiek ir į valstybines institucijas, į kurias pastarasis turi pareigą prisistatyti, yra vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl pažeidus informavimo pareigą sprendimas laikomas neteisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio mėn. 10 d. nutartis byloje Nr. N-662-1850-10). Šiuo atveju pareiškėjui paskirta nuobauda jau vien šiuo pagrindu turi būti vertinama kaip neteisėta.

Tai, kad S. Š. negavo šaukimo pastarasis nurodė ir pareigūnei, kuri jam, kaip teigiama sprendime, telefonu paskambino 2010-12-07. Šio pokalbio metu pareiškėjas buvo informuotas, jog turintis atvykti į PI 2010-12-10 arba 2010-12-13. Kaip nurodoma sprendime, pareiškėjas šiomis dienomis į PI neatvyko, tačiau nėra nurodomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas PI nepasirodė.

Dar pokalbio telefonu su pareigūne metu pareiškėjas nurodė, jog negalės atvykti į PI, kadangi sunkiai serga. Liga yra pagrįsta ir pateisinama priežastis, kodėl pareiškėjas negalėjo atvykti kviečiamas pareigūnės. Pareiškėjas nepiktybiškai neatvyko į PI, o dėl rimtos priežasties, kurią pats nurodė kalbėdamas su pareigūne, todėl nesuprantama, kodėl ši aplinkybė pareigūnės nebuvo objektyviai ir protingai įvertinta.

Sprendime taip pat nurodoma, jog vienas iš pagrindų pareiškėjui skirti nuobaudą buvo įpareigojimo atlyginti žalą nevykdymas. Pareiškėjas tuo pat metu kai jam buvo paskirta nuobauda Vilniaus miesto I apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą pratęsti terminą turtinei žalai atlyginti. Tiek prašyme teismui, tiek ne kartą ir Vilniaus miesto ir rajono PI pareigūnams jis nurodė informaciją, jog yra bedarbis. Taip pat nurodė, jog dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-7882-450/2010 pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų. Pareiškėjo reikalavimas šioje byloje sudaro 13 735,61 Lt. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimus civilinėje byloje šis galėtų visiškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, ko šiai dienai būtent dėl sunkios savo finansinės padėties padaryti negali.

Visiškai nepagrįstas yra inspekcijos argumentas, jog pareiškėjas atsisako pasiaiškinti, kodėl laiku ir tinkamai nevykdo įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Pareiškėjas ne kartą inspekcijos pareigūnams aiškino dėl kokių priežasčių jis jokiomis dalimis neatlygina padarytos žalos, paaiškino apie susidariusią situaciją ir pareikštą civilinį ieškinį dėl neteisėto jo atleidimo iš darbo ir neišmokėtų sumų priteisimo. Pareiškėjas pareigūnus informavo, jog žino apie savo pareigą atlyginti žalą ir tai įsipareigojo padaryti tuomet, kai jam iš jo buvusio darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimu bus priteista daugiau nei 13 000 Lt suma, kuri ir bus skirta atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Ši pareiškėjui nesumokėta suma yra vienintelis būsimų pareiškėjo pajamų šaltinis. Jokių kitų pajamų pastarasis šiuo metu negauna, todėl ir negali vykdyti savo įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą. Paskiriant nuobaudą ne tik nebuvo atsižvelgta į šias reikšmingas aplinkybes, bet ir nebuvo leista pareiškėjui tinkamai ir laiku pateikti paaiškinimus, kodėl pastarasis laiku nevykdo savo įsipareigojimų.

Kiekvienas asmuo, kurio atžvilgiu kompetentingos valstybės institucijos priima sprendimus, turi teisę pateikti paaiškinimus. Ši asmens teisė tiesiogiai susijusi su tokių institucijų pareiga laiku ir tinkamai informuoti asmenį apie savo priimtus sprendimus, kurie daro atitinkamą įtaką asmens teisinei padėčiai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra aiškinama plečiamai ir taip pat apima asmens teisę ne tik žinoti už ką yra nubaustas, bet ir žinodamas nubaudimo motyvus turi teisę tinkamai apsiginti. Tokia teisė pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai nebuvo suteikta.

Apie paskirtą nuobaudą pareiškėjas turėjo būti informuotas, tačiau apie 2010-12-13 paskirtą nuobaudą šis atsitiktinai sužinojo tik 2010-12-21. Toks nuobaudą paskyrusios pareigūnės elgesys yra neteisėtas, nes pastaroji turėjo pareigą pati supažindinti pareiškėją su jam paskirta nuobauda.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė prašė patikslintą skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 26?27) paaiškino, kad S. Š. 2010-06-29 Inspekcijoje pasirašytinai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisėmis ir pareigomis. Nuteistajam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą teisės pažeidimų padarymą. S. Š. paaiškinta paskatinimo ir nuobaudų skyrimo bei apskundimo tvarka.

S. Š. 2011-03-10 skunde, priimtame Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nurodoma, kad ieškovas nebuvo informuotas atvykti 2010-12-03. Nuteistasis buvo pakviestas atvykti 2010-12-06. Jam neatvykus, kitos dienos telefoninio pokalbio metu su S. Š. susitarta, kad jis atvyks pokalbiui į Inspekciją 2010-12-10 arba 2010-12-13. Atvykimo tikslas tikrai negali būti įtrauktas į eilinio pasižymėjimo sąvoką, vartojamą 2011-03-10 S. Š. skunde, tai dienos, kai sprendžiama dėl tikslingo bei teisėto nuobaudos paskyrimo asmeniui, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, taip pat tai dienos, numatančios pareigą atvykti į individualų darbą. Ši pareiga numatyta Pataisos inspekcijų darbo tvarkoje, patvirtintoje 2003-04-17 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 107. Su asmenimis, kurie nubausti laisvės apribojimo bausme, individualus darbas vykdomas ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. 2010-12-10 inspekcijos pareigūnai lankėsi nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir paliko dar vieną šaukimą 2010-12-13 atvykti į Vilniaus m. ir r. PI. S. Š. neatvyko ir šią dieną, nebuvo gauta jokių žinių dėl neatvykimo priežasčių. Jeigu nuteistasis, kurį norima informuoti apie tokį pažeidimą, šaukiamas vengia atvykti į pataisos inspekciją, tai nurodoma pažymoje apie nuteistojo vengimą atvykti. Tokia pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surašyta paskutinę antrosios nuobaudos skyrimo dieną, tai yra: 2010-12-13, kaip vienas iš pagrindų skiriant poveikio priemonę ? griežtą papeikimą (nutarimas dėl nuobaudos skyrimo Nr. V8-560). Nuteistajam, vengusiam atvykti pasiaiškinti dėl žalos neatlyginimo, taip pat nepateikusiam pateisinamų priežasčių dėl įpareigojimo nevykdymo, pavyzdžiui: gydytojo pažymos, konstatuojančios, kad S. Š. tikrai sunkiai sirgo, buvo pranešta, kad privalo 2010-12-20 atvykti susipažinti su paskirtos nuobaudos nutarimo originalu Nr. V5-14884. 2010-12-21 S. Š. atvyko į Vilniaus m. ir r. PI ir pasirašytinai susipažino su nutarimo dėl nuobaudos skyrimo originalu.

Per teismo posėdį atsakovės atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau teismo posėdyje dalyvavęs trečiojo suinteresuoto asmens atstovas Dainius Jasas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Ginčo esmė – ar pareiškėjui S. Š. teisėtai ir pagrįstai skirta nuobauda – griežtas papeikimas. Šiuo aspektu svarbu įvertinti, ar pareiškėjas buvo rūpestingas, apdairus, bausmės vykdymo laikotarpiu nepamiršo savo pareigų palaikyti ryšį su bausmę vykdančia institucija.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Baudžiamojo vykdymo kodeksas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-03-03 nuosprendžiu pareiškėjui S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei iki 2010-12-03 atlyginti nusikaltimu padarytą ir priteistą turtinę žalą (b. l. 32?34). 2010-06-11 pareiškėjas buvo įrašytas į Vilniaus regiono Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitą ir 2010-06-29 pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis (b. l. 57).

2010-08-13 Inspekcijos viršininkės nutarimu Nr. V8-346 „Dėl nuobaudos skyrimo“ už teismo įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. pažeidimą pareiškėjui paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 35). Tačiau ir po paskirtos nuobaudos ? įspėjimo, S. Š. išvadų nepadarė (b. l. 36).

Nukentėjusiajam D. C. žalos nebuvo atlyginęs nė vieno lito, nors nuo 2008-09-02 iki 2010-09-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nustatytas terminas, iki kurio nuteistasis privalėjo atlyginti 6 200 Lt turtinę žalą ? 2010-12-03. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino bylos nagrinėjimo metu.

2010-12-03 baigėsi teismo skirto įpareigojimo atlyginti turtinę žalą įvykdymo terminas. 2010-11-30 pareiškėjui buvo išsiųstas šaukimas 2010-12-06 atvykti į Inspekciją atsiskaityti dėl žalos atlyginimo, pasiaiškinti, kodėl neatlygino visos žalos teismo nuosprendyje nustatytu laiku, tačiau nurodytą dieną į Inspekciją S. Š. neatvyko (b. l. 58). Nuteistajam neatvykus, 2010-12-07 buvo užpildyta pažyma apie telefoninį pokalbį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas informuotas, kad privalo 2010-12-10 arba 2010-12-13 atvykti į Inspekciją, tačiau neatvyko (b. l. 59). Telefoninio pokalbio metu sužinota, kad nuteistasis serga, kad teismo įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdęs visiškai, nes negavęs darbo užmokesčio. 2010-12-10 Inspekcijos pareigūnai lankėsi pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ir paliko šaukimą 2010-12-13 atvykti į PI, tačiau neatvyko (b. l. 60). 2010-12-13 PI surašoma pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nuteistojo vengimą atvykti“ (b. l. 63). 2010-12-13 laikinai vykdančios Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos viršininko funkcijas O. K. nutarimu Nr. V8-560 „Dėl nuobaudos skyrimo“ už teismo įpareigojimo iki 2010-12-03 atlyginti nusikaltimu padarytą ir priteistą turtinę žalą nevykdymo bei nepateikus pateisinamų aplinkybių dėl šio įpareigojimo nevykdymo ir vengimo atvykti į pataisos inspekciją pareiškėjui paskirta nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 20).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2011-02-07 sprendimu Nr. 1S-536 netenkino skundo ir pabrėžė, jog nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai (b. l. 30?31, 29).

Lietuvos Respublikos BVK 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias nuobaudas: 1) įspėjimą, 2) griežtą papeikimą. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į anksčiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistųjų rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. S. Š. už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę 2010-08-13 Inspekcijos viršininko nutarimu skirta pirmoji nuobauda ? įspėjimas, tačiau ir po paskirtos nuobaudos ? įspėjimo, S. Š. išvadų nepadarė, nukentėjusiajam D. C. žalos nebuvo atlyginęs nė vieno lito, nors nuo 2008-09-02 iki 2010-09-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nustatytas terminas, iki kurio nuteistasis privalėjo atlyginti 6 200 Lt turtinę žalą ? 2010-12-03.

Vadovaujantis 2003 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 107 dėl pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarkos, nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Taip pat skiriant nuobaudą nuteistajam iš anksto pranešama apie pažeidimą, kuriuo jis įtariamas.

2010-11-30 šaukime Nr. V9-3092 nuteistajam buvo nurodyta atvykti 2010-12-06 atsiskaityti dėl žalos atlyginimo, pasiaiškinti, kodėl neatlygino visos žalos teismo nuosprendyje nustatytu laiku. Nuteistajam neatvykus, 2010-12-07 buvo užpildyta pažyma apie telefoninį pokalbį Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoninio pokalbio metu sužinota, kad nuteistasis serga, kad teismo įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdęs visiškai, nes negavęs darbo užmokesčio. 2010-11-25 c/b Nr. B2-7882-450/2010 dalyje apie faktines ginčo aplinkybes nurodyta, kad tik nuo 2010 metų S. Š. darbdavio finansiniai rodikliai ėmė blogėti, iki to laiko, nuteistasis tikrai turėjo gauti darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, tuo pačiu atlyginant ir nukentėjusiajam žalą, tačiau nuteistasis, kaip ir minėta, nesumokėjo nei vieno lito. S. Š. taip pat turėjo žinoti ir apie kitas galimybes žalai atlyginti, tačiau jomis nepasinaudojo.

2010-12-10 telefoninio pokalbio pažyma su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) įrodo nuteistojo nesistengimą tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo tvarkos, o tuo pačiu ir vengimą laiku įvykdyti teismo įpareigojimą. 2010-12-07 telefoninis pokalbis buvo inicijuotas Inspekcijos pareigūnės.

Pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo gavęs šaukimo apie būtinybę konkrečią dieną ir valandą atvykti į pataisos inspekciją, minėtą dieną jis sirgo, todėl negalėjo atvykti paaiškinti aplinkybių, apie 2010-12-13 paskirtą nuobaudą atsitiktinai sužinojo tik 2010-12-21. Teismas su tokiais argumentais sutikti negali, nes atsakovo atstovė teisme patvirtino, kad šaukimas buvo išsiųstas, buvo kalbėta su nuteistuoju telefonu apie jo teisę paaiškinti aplinkybes dėl žalos atlyginimo, tačiau atvykti paaiškinti atsisakė, teigdamas, kad serga, jau kartą buvo baustas, jokių dokumentų apie sirgimą nepateikė. Teisme pareiškėjas patvirtino bendravęs su inspekcijos atstove, tačiau atvykti negalėjo dėl ligos, dokumentų patvirtinančių sirgimą neturi, jų pateikti negali. Vadinasi, pareiškėjas būdamas rūpestingas ir apdairus turėjo pranešti Inspekcijai priežastis dėl kurių negalėjo šaukiamas atvykti, nurodyti pateisinamas priežastis ir pateikti tai įrodančius dokumentus, pavyzdžiui: gydytojo pažymą, konstatuojančią, kad jis tikrai sunkiai sirgo, ir pasiaiškinti, kodėl laiku neįvykdo teismo įpareigojimo. Bausmės vykdymo laikotarpiu pareiškėjas privalėjo nepamiršti savo pareigų palaikyti ryšį su bausmę vykdančia institucija.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, išanalizavęs teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos nutarimas Nr. V8-560 „Dėl nuobaudos skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo S. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Ernestas SpruogisJūra Marija Strumskienė