Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Š. skundą atsakovui Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino skundą ir prašė nagrinėti tik jo patikslinto skundo reikalavimą panaikinti 2010 m. gruodžio 13 d. Pataisos inspekcijos nutarimą Nr. V8-560.

Paaiškino, kad skundžiamas sprendimas nėra motyvuotas. Akcentavo, kad nebuvo gavęs šaukimo, kuriuo jis būtų informuotas apie būtinybę konkrečią dieną ir valandą atvykti į Pataisos inspekciją. Pažymėjo, kad tik žinodamas apie pareigą atitinkamu laiku atvykti į nurodytą vietą asmuo gali nuspręsti ? vykdyti savo pareigą ar prisiimti riziką, jog už pareigų nevykdymą jam gali būti skirta atitinkama nuobauda. Nurodė, kad teismų praktikoje netinkamas asmens informavimas tiek apie jo pareigą atvykti į teismo posėdžius, tiek ir į valstybines institucijas, į kurias pastarasis turi pareigą prisistatyti, yra vertinamas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje Nr. N662-1850/2010). Paaiškino, kad pokalbio su pareigūne telefonu metu nurodė, jog negalės atvykti į Pataisos inspekciją, kadangi sunkiai serga. Teigė, kad liga yra priežastis, pateisinanti pareiškėjo neatvykimą. Dėl įpareigojimo atlyginti žalą nevykdymo paaiškino, kad tuo metu, kai jam buvo paskirta nuobauda, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą pratęsti terminą turtinei žalai atlyginti. Akcentavo, kad prašyme teismui, taip pat ne kartą Pataisos inspekcijos pareigūnams jis nurodė, jog yra bedarbis, jog dėl darbo teisinių santykių pasibaigimo Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. B2-7882-450/2010 pareiškėjas yra pareiškęs ieškinį UAB „Lime-tree“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir neišmokėtų, su darbo santykiais susijusių, sumų (13 735,61 Lt). Aiškino, jog patenkinus jo reikalavimus civilinėje byloje, jis galėtų visiškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, nes šiuo metu dėl sunkios savo finansinės padėties to padaryti negali. Nesutiko su Pataisos inspekcijos argumentu, jog jis atsisako pasiaiškinti, kodėl laiku ir tinkamai nevykdo įpareigojimo atlyginti padarytą turtinę žalą. Nurodė, kad ne kartą Pataisos inspekcijos pareigūnams aiškino dėl kokių priežasčių jis neatlygino padarytos žalos.

II.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 49 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei 2003 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 107 patvirtinta Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Nurodė, kad pareiškėjui už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę 2010 m. rugpjūčio 13 d. Pataisos inspekcijos viršininko nutarimu skirta pirmoji nuobauda ? įspėjimas, tačiau ir po paskirtos nuobaudos ? įspėjimo, S. Š. išvadų nepadarė, nukentėjusiajam žalos nebuvo atlyginęs, nors nuo 2008 rugsėjo 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „Lime-tree“. Akcentavo, kad 2010 m. lapkričio 30 d. šaukime nuteistajam buvo nurodyta atvykti 2010 m. gruodžio 6 d. pasiaiškinti, kodėl neatlygino visos žalos teismo nuosprendyje nustatytu laiku. Nuteistajam neatvykus, 2010 m. gruodžio 7 d. telefoninio pokalbio metu sužinota, kad nuteistasis serga, kad teismo įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdė, nes negavo darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad civilinės bylos Nr. B2-7882-450/2010 duomenimis tik nuo 2010 metų pareiškėjo darbdavio finansiniai rodikliai ėmė blogėti, iki to laiko, nuteistasis tikrai turėjo gauti darbo sutartyje sulygtą atlyginimą, tuo pačiu atlyginant ir nukentėjusiajam žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat turėjo žinoti ir apie kitas galimybes atlyginti žalą, tačiau jomis nepasinaudojo. Akcentavo, kad 2010 m. gruodžio 10 d. telefoninio pokalbio pažyma Nr. V11-31113 įrodo nuteistojo nesistengimą tartis su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo tvarkos, o tuo pačiu ir vengimą laiku įvykdyti teismo įpareigojimą. Pažymėjo, kad 2010 m. gruodžio 7 d. pokalbį telefonu iniciavo Pataisos inspekcijos pareigūnė. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis negavo šaukimo apie būtinybę konkrečią dieną ir valandą atvykti į Pataisos inspekciją. Nurodė, kad atsakovo atstovė teisme patvirtino, jog šaukimas buvo išsiųstas, buvo kalbėta su nuteistuoju telefonu apie jo teisę paaiškinti aplinkybes dėl žalos atlyginimo, tačiau atvykti paaiškinti atsisakė, teigdamas, kad serga, jau kartą buvo baustas, jokių dokumentų apie sirgimą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad teisme pareiškėjas patvirtino bendravęs su Pataisos inspekcijos atstove, tačiau atvykti negalėjo dėl ligos, dokumentų, patvirtinančių sirgimą neturi, jų pateikti negali. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo pranešti Pataisos inspekcijai priežastis dėl kurių negalėjo šaukiamas atvykti, nurodyti pateisinamas priežastis ir pateikti tai įrodančius dokumentus, ir pasiaiškinti, kodėl laiku neįvykdo teismo įpareigojimo. Pažymėjo, kad bausmės vykdymo laikotarpiu pareiškėjas privalėjo nepamiršti savo pareigų palaikyti ryšį su bausmę vykdančia institucija.

III.

Apeliaciniame skunde iš esmės dėsto analogiškus argumentus, kaip ir skunde, papildomai akcentuoja:

1. Teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą atvykti į Pataisos inspekciją. Nurodo, kad pareiga įrodyti, jog šaukimas jam buvo įteiktas, tenka atsakovui. Akcentuoja, kad šaukimo išsiuntimas dar neįrodo, kad jis buvo įteiktas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, nes netinkamas asmens informavimas, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N662-1850/2010.

2. Nurodo, kad nuobauda jam buvo paskirta už nuo jo valios nepriklausančią aplinkybę – žalos nukentėjusiajam neatlyginimą, kai pareiškėjas tam neturėjo finansinių galimybių. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pareiškėjo paaiškinimus, kuriais jis grindė negalėjimą atlyginti žalą. Pažymi, kad teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus ir bankroto byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro 2010 m. gruodžio 13 d. Pataisos inspekcijos nutarimo Nr. V8-560, kuriuo paskirta nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir už tai jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir duotas įpareigojimas būti namie nuo 23 val. iki 6 val. bei įpareigojimas iki 2010 m. gruodžio 3 d. atlyginti nusikaltimu padarytą ir šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (b. l. 54–56).

Ginčijamu Pataisos inspekcijos nutarimu (b. l. 20) pareiškėjui S. Š. už bausmės atlikimo sąlygų pažeidimą – vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, nes iki 2010 m. gruodžio 13 d. neatlygino nukentėjusiajam žalos ir taip nevykdė teismo įpareigojimo iki 2010 m. gruodžio 3 d. atlyginti turtinę žalą, vadovaujantis BVK 49 straipsnio 2 dalimi paskirtas griežtas papeikimas. Nutarime nurodyta, kad pateisinamų priežasčių dėl įpareigojimo nevykdymo Pataisos inspekcijai nepateikia, šaukiamas pasiaiškinti neatvyksta.

BVK 49 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę šią bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) griežtą papeikimą. Laisvės apribojimo bausmės sąvoka bei turinys yra įtvirtinti BK 48 straipsnyje. Laisvės apribojimo bausmės turinį, be kitų nuteistojo pareigų, sudaro ir nuteistojo pareiga vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip nustatyti draudimai bei įpareigojimai vykdomi (BK 48 str. 3 d.). BK 48 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas rekomendacinis veiksmų, kuriuos teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti atlikti sąrašas – vienas jų – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (BK 48 str. 6 d. 2 p.). Iš 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad vienas iš teismo duotų įpareigojimų nuteistajam S. Š. – iki 2010 m. gruodžio 3 d. nukentėjusiajam atlyginti turtinę žalą.

Byloje nėra ginčo, kad 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje nustatytu terminu – iki 2010 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas nustatyto įpareigojimo neįvykdė ir nukentėjusiajam turtinės žalos neatlygino.

Pareiškėjas ginčijamo akto neteisėtumą grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimu – netinkamu informavimu apie pareigą atvykti į Pataisos inspekciją, taip pat nurodo, kad įpareigojimo atlyginti žalą neįvykdė dėl nuo jo valios nepriklausančių, objektyvių, aplinkybių.

Dėl procedūrinio pažeidimo

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie pareigą atvykti į Inspekciją ir tai yra esminis pažeidimas, darantis ginčijamą nutarimą negaliojančiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą bei byloje surinktus įrodymus, su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarka yra nustatyta 2003 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 107 patvirtintos Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei jų skyrimo tvarkos III dalyje. Tvarkos 9 punkte numatyta, kad skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į anksčiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistųjų rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti pažeidimų sunkumą ir pobūdį. Jeigu nuteistasis atsisako pateikti rašytinį pasiaiškinimą, nurodytą Tvarkos 9 punkte, šis atsisakymas įforminamas protokolu; skiriant nuobaudą nuteistajam iš anksto pranešama apie pažeidimą, kuriuo jis įtariamas; jeigu nuteistasis, kurį norima informuoti apie tokį pažeidimą, šaukiamas vengia atvykti į pataisos inspekciją, tai nurodoma pažymoje (Tvarkos 10 p.). Įvertinusi šių teisės nuostatų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam turi būti iš anksto pranešama apie pažeidimą, kuriuo jis įtariamas, tačiau jei dėl nuteistojo kaltės – vengimo atvykti ir susipažinti su jam reiškiamu kaltinimu ir duoti paaiškinimus, to padaryti nepavyksta, atlikus Tvarkoje nurodytus veiksmus bei užpildžius atitinkamus Tvarkoje nurodytus dokumentus, už padarytą pažeidimą, šiuo atveju laisvės apribojimo bausmės nevykdymą, nuteistajam gali būti skiriama nuobauda, nors nuteistajam ir nėra pranešta apie padarytą pažeidimą bei nesant jo pasiaiškinimo.

Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo žinoma 2010 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės esmė. Be to, iš 2010 m. birželio 29 d. pažymos apie supažindinimą su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis Nr. V11-15290 (b. l. 57) matyti, jog pareiškėjas parašu patvirtino, kad jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys ir jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę ir teismo įpareigojimų nevykdymą. 2010 m. spalio 26 d. pažymoje apie pokalbį su nuteistuoju (-ąja) Nr. V11-23420 (b. l. 41) užfiksuota, kad 2010 m. spalio 26 d. 16 val. įvykusio Pataisos inspekcijos darbuotojo pokalbio telefonu su S. Š. metu buvo išsamiai aptarta laisvės apribojimo tvarka ir sąlygos, teisės ir pareigos, atsakomybė už bausmės nevykdymą. Iš šios pažymos taip pat matyti, kad su pareiškėju buvo kalbama apie žalos atlyginimą, priminta, kad žala turi būti atlyginta iki 2010 m. gruodžio 3 d., paaiškinta, kad iki nurodyto termino neatlyginus žalos, bus kreiptasi į viršininką dėl nuobaudos skyrimo, paaiškinta atsakomybė už vengimą atlikti bausmę. Pažymoje nurodoma, kad S. Š. atsisakė sudaryti žalos atlyginimo planą, informavo, kad žalą atlygins iki nustatyto termino. Taip pat nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 30 d., 2010 m. gruodžio 10 d. šaukimais pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti į Pataisos inspekciją atitinkamai 2010 m. gruodžio 6 d. bei 2010 m. gruodžio 13 d. (b. l. 44–45), tačiau neatvyko. Taip pat iš 2010 m. gruodžio 7 d. pažymos apie telefoninį pokalbį Nr. V11-30829 (b. l. 42) matyti, kad siekiant išsiaiškinti, kodėl pareiškėjas šaukiamas neatvyko į Pataisos inspekciją su juo buvo susiekta telefonu ir S. Š. paaiškino, jog negali atvykti, nes serga, susitarta, kad atvyks 2010 m. gruodžio 10 d arba 2010 m. gruodžio 13 d., dėl įpareigojimo atlyginti žalą vykdymo pareiškėjas nurodė, kad žalos neatlygino, nes neturi pinigų, jam nesumokėjo darbo užmokesčio. Kad pareiškėjas neatvyko ir šią, su juo suderintą, dieną – patvirtina 2010 m. gruodžio 13 d. pažyma apie nuteistojo (-osios) vengimą atvykti Nr. V11-31231 (b. 36). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad Pataisos inspekcija veikė taip, kaip ją veikti įpareigoja Tvarkos 9–10 punktas – aktyviai siekė pareiškėjui priminti apie jam paskirtą įpareigojimą atlyginti žalą, išaiškino tokio įpareigojimo nevykdymo pasekmes, sudarė pareiškėjui sąlygas net kelis kartus atvykti į Pataisos inspekciją, kad jam būtų pranešta apie pažeidimą, sudaryta galimybė pasiaiškinti.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti byloje esančiose, Pataisos inspekcijos pareigūnų surašytose, pažymose užfiksuotais duomenimis apie pareiškėjo informavimą. Tokį pareiškėjo informavimą, įvertinusi Pataisos inspekcijos atliktus veiksmus ir pareiškėjo elgesį, teisėjų kolegija laiko tinkamu. Akcentuotina, kad skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas neneigė, jog apie kvietimą atvykti į Pataisos inspekciją žinojo, pripažino, kad apie neatvykimo į Pataisos inspekciją priežastis kalbėjo su Pataisos inspekcijos pareigūnu telefonu ir nurodė, kad neatvyko, nes sirgo. Vertindama šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo liga, kuria galėtų būti pateisinamas neatvykimas į Pataisos inspekciją, byloje nėra įrodyta. Be to, telefoninis pokalbis, kurio metu pareiškėjas nurodė, kad serga, vyko 2010 m. gruodžio 7 d. (b. l. 59), šio pokalbio metu su pareiškėju buvo suderintos dvi dienos, kuriomis jis galėtų atvykti į Pataisos inspekciją – 2010 m. gruodžio 10 d. bei 2010 m. gruodžio 13 d. Nors pareiškėjas teigia, kad ir nurodytomis dienomis sirgo, tačiau byloje taip pat nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, be to byloje nėra duomenų, kad negalėdamas atvykti į Pataisos inspekciją pareiškėjas būtų apie tai informavęs jos pareigūnus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas buvo informuojamas apie pareigą atvykti į Pataisos inspekciją, žinojo, kodėl yra kviečiamas. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tai, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog pareiškėjui pasirašytinai buvo pranešta apie pareigą atvykti į Pataisos inspekciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vien tik dėl to pareiškėjui apie pareigą atvykti buvo pranešta netinkamai. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo pats pareiškėjas – BVK nereglamentuoja informavimo tvarkos. Tuo tarpu įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apie pareigą atvykti į Pataisos inspekciją pareiškėjas buvo informuotas tinkamai.

Nustatęs, kad pareiškėjas, kurį buvo siekiama informuoti apie pažeidimą, šaukiamas vengia atvykti į pataisos inspekciją, Pataisos inspekcijos pareigūnas užpildė pažymą apie nuteistojo vengimą atvykti, kaip tai nustatyta Tvarkos 10 punkte. Vengimas atvykti į Pataisos inspekciją, kad būtų pranešta apie pažeidimą ir gautas paaiškinimas, įvertinus aptartą pareiškėjo elgesį, buvo konstatuotas pagrįstai, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdama pareiškėjui nuobaudą, Pataisos inspekcija nuobaudos skyrimo taisyklių nepažeidė.

Dėl vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę

Pareiškėjas teigia, jog jis negalėjo įvykdyti teismo nuosprendžiu nustatyto įpareigojimo ir atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, nes yra bedarbis; teigė, kad apie tai yra ne kartą informavęs Pataisos inspekcijos pareigūnus; nurodė, kad yra pareiškęs teismui ieškinį, kurio siekia prisiteisti 13 735 Lt.

Kaip buvo nurodyta, ginčijamu nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę, įvertinus BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmės sąvoką bei turinį, laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsikaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimas ir pan. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 9 dalimi, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę negali būti laikomi atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių priežasčių.

Vertindama, ar pareiškėjo veiksmai (neveikimas) atliekant laisvės apribojimo bausmę, buvo pagrįstai įvertinti kaip vengimas, visų pirma, teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjui bausmę bei aptariamą įpareigojimą paskyręs teismas, suteikė pakankamai ilgą laiką įpareigojimui atlyginti turtinę žalą įvykdyti – nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina, kad nuteistasis nuolat, visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį, turi rodyti savo pozityvų nusistatymą vykdyti paskirtus įpareigojimus, tada galima daryti išvadą apie bausmės tikslų pasiekimą. Byloje nėra duomenų, kad nuosprendyje nustatytu laikotarpiu pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir ėmęsis veiksmų skirtam įpareigojimui įvykdyti. Priešingai – jis iki pat įpareigojimo įvykdymo termino pabaigos neinformavo bausmę vykdančios institucijos apie kokius nors sunkumus vykdant paskirtus įpareigojimus. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad tuo metu, kai jam buvo paskirta nuobauda, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateikęs prašymą pratęsti terminą turtinei žalai atlyginti, tačiau šią aplinkybę įrodančių dokumentų nepateikė, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų teikęs tokį prašymą.

Pareiškėjo kartu su skundu pateiktas ieškinys atsakovui UAB „Lime-tree“ neįrodo, kad pareiškėjas neturi objektyvių galimybių įvykdyti įpareigojimo. Nei Pataisos inspekcijai, nei administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį, objektyviai trukdančią įvykdyti teismo nustatytą įpareigojimą. Aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad Inspekcija pagrįstai pareiškėjo neveikimą vykdant teismo skirtą įpareigojimą vertino kaip vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl turėjo pagrindą, vadovaujantis BVK 49 straipsnio 2 dalimi, už tai jam paskirti nuobaudą. Ginčo dėl parinktos nuobaudos rūšies pareiškėjas nekelia, paskirta nuobauda, atsižvelgus į bylos aplinkybes, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.