Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja B. Simonaitienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01492-2011-6

Teisėjas V. Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija: 34.5; 121.14; 121.21

NUTARTIS

2012 m. gruodžio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „LITESKO“, veikiančios per filialą „Telšių šiluma“, apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1100-339/2012 pagal ieškovės UAB „LITESKO“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities VMI, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas nepagrįstai pripažino, kad butas atsakovei perėjo tik nuo 2005-09-07 pagal 2005-09-07 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir dėl to atsakovui neatsirado pareiga sumokėti skolą nuo 2000-08-15 iki 2004-02-09. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąją galią – įpėdinis palikėjo teises ir pareigas perima ne nuo palikimo priėmimo, o nuo jo atsiradimo momento, šiuo atveju nuo 2000-08-15, kai mirė savininkė E. B..Šilumos tiekėjas neturi teisės, siekdamas sumažinti / sustabdyti didėjančius įsiskolinimus, kol atsiras turto (buto/patalpų) naujieji įpėdiniai / savininkai. Kadangi šildymas tiekiamas centralizuotai, šilumos tiekėjas neturi jokių priemonių / galimybių nutraukti šilumos tiekimą į butą. Tiekėjas neturi teisės nė vienam vartotojui suteikti privilegijų/išimčių kitų vartotojų atžvilgiu.Teismas nepagrįstai nurodo, kad 2004-05-24 LRV nutarimu Nr. 634 patvirtintų taisyklių 5 ir 47 punktai netaikytini, nes butas valstybės nuosavybėn perėjo tik 2005-09-07, todėl reikalaujama priteisti suma yra valstybės patirtos išlaidos, o prašoma priteisti suma nėra VMI patirtos su palikimu susijusios išlaidos. Butą valstybė paveldėjo nuo 2000-08-15, prašoma priteisti suma susidarė jau po palikėjos mirties, buto savininkei esant valstybei. Tai nėra palikėjo skola ir jos apmokėjimui netaikoma CK 5.62 straipsnio norma, kad valstybė už palikėjo skolą atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Skola susidarė tarp UAB „LITESKO“, kreditoriaus, ir valstybės, buto savininkės, tiekiant šilumos energiją į valstybei nuosavybės teise priklausiusį butą. CK 5 knygos normos reglamentuoja tik palikėjo skolas (skolas, susidariusias iki palikėjų mirties) ir įpėdinių atsakomybę už jas. Ginčijamos skolos šios normos nereglamentuoja. Taikomos 2004-05-24 LRV nutarimu Nr. 634 patvirtintų Taisyklių 47 d. nuostatos.Pati atsakovė pripažino pareigą mokėti už butą patiektą šilumos energiją ir kitas paslaugas iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – ji yra sumokėjusi skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2004-02-09 iki 2005-09-07. Šių aplinkybių teismas neanalizavo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas – patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.

Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes tik priėmus palikimą jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (CK 5.63 straipsnio 2 dalis). Praleistas reikalavimo pateikimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Kaip matyti iš Telšių rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-1223-304/10, 2009-11-03 pateikdamas prašymą pakeisti skolininką civilinėje byloje Nr. 2-683-01/2000, ieškovas jau žinojo, kokie įsiskolinimai iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo atsakovui susidarė. Savo prašyme ieškovas nenurodė jokių kitokių įsiskolinimų, išskyrus 2133,32 Lt pagal vykdomąjį raštą. Pirmas dokumentas, kuriuo ieškovas pareikalavo 1646,54 Lt skolos, susidariusios po E. B. mirties, atsakovui pateiktas 2007-01-19 (civilinės bylos Nr. 2-1223-304/10 33 b. l.). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas pagrįstai reikalauja taikyti 3 metų naikinamąjį terminą, per kurį ieškovas galėjo pareikšti reikalavimus atsakovui kaip paveldėtojui (32-33 b. l.). Pateikdamas prašymą dėl skolininko (atsakovo) pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-683-1/2000, ieškovas kartu pareiškė savo reikalavimą dėl 2133,32 Lt. Reikalavimą dėl 1646,54 Lt šildymo išlaidų ieškovas skaičiuoja nuo 2000-08-15 iki 2004-02-09, o imtis konkrečių veiksmų ieškovas ėmėsi tik 2007-01-19, nors atsakovas paveldėjimo teisės liudijimą gavo 2005-09-05, ir ieškovui tai buvo žinoma iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, gauto 2005-11-23 (prijungtos c. b. Nr. 2-1223-304/2010 12–13 b. l.). Teismas sprendžia, kad ieškovas kaip kreditorius buvo nepakankamai aktyvus ir rūpestingas, kad apgintų savo turtines teises. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.50 straipsnio 3 dalyje ir 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Apelianto nerūpestingumą rodo ir tas faktas, kad vykdomojo rašto iš naujo ieškovas nebepateikė antstoliui vykdyti, nors jis buvo grąžintas ieškovui 2000 metų spalio mėnesį. Darytina išvada, kad iki 2003-08-15 apeliantas galėjo ir turėjo bent pasidomėti galimybėmis išsiieškoti priteistą skolą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuosavybės teisė į butą atsirado, gavus Paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas sprendžia, kad palikimas į paveldimą turtą atsakovui atsirado nuo 2000-08-15, t. y. nuo savininkės E. B. mirties (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovas sutiko sumokėti vykdomajame rašte nurodytą sumą, o vėliau taip pat sumokėjo šildymo išlaidas, kol buvo parduotas paveldėtas turtas, nereiškia, kad jis turi pareigą sumokėti už visą laikotarpį nuo paveldėjimo atsiradimo dienos. Kaip jau nurodyta, atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, kuri šiuo atveju sudaro 3 metus nuo paveldėjimo atsiradimo dienos. Teismas sprendžia, kad reikalaujama priteisti 1646,54 Lt suma yra kilusi iš paveldėjimo teisės normų. Tokiu atveju galioja naikinamasis 3 metų ieškinio senaties terminas, per kurį ieškovas galėjo pateikti reikalavimus, tačiau to nepadarė (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Atsakovas neturi pareigos atlyginti skolas, dėl kurių kreditorius laiku nepareiškė reikalavimų paveldėtojui. Atsakovo veiksmai, sumokant 737,04 Lt sumą už buto šildymą, savaime nereiškia, kad reikalaujama 1646,54 Lt suma yra atsiradusi ne iš paveldėjimo teisės normų (86 b. l.).

Kiti apelianto motyvai, susiję su kitų gyvenamojo namo šildymo gyventojų galimu teisių pažeidimu, nėra šio ginčo objektas. Šiuo atveju sprendžiamas tik paties apelianto teisės į skolos atgavimą klausimas, dėl kurio teismas jau pasisakė.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.