- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1-1965-1108/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09122-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kaltinamasis
- V. V. Z.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
V. V. Z. 2019 m. kovo 4 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismo juosta nuo Taikos pr. link (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios G. R., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie G. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. V. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir parodė, kad 2019 m. kovo 4 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Per prie kolegijos esančią perėją ėjo mergina ir perėjoje ją partrenkė. Buvo labai tamsu, lijo. Važiavo su savo dukra, kuri teises turi, bet nevairavo. Kaltinamojo sveikata tuo metu buvo gera. Nukentėjusiąją pastebėjo tik ant perėjos ir iš karto pradėjo stabdyti. Stabdymo metu ją partrenkė. Jeigu nebūtų sustabdęs automobilio, būtų ją pervažiavęs. Po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio automobilio nebevairuoja. Automobilis stovi garaže. Su nukentėjusiąja policija uždraudė susisiekti, nedavė nei jos telefono numerio, nei jos adreso. Jeigu teismas priteistų neturtinės žalos atlyginimą, ją atlygintų. Gauna pensiją, todėl iš jos atidėtų padarytos žalos atlyginimui. Nežino, ar nukentėjusiajai padaryta moralinė žala. Automobilis registruotas dukros vardu. Butą savo dukrai padovanojo, nes buvo jai skolingas.
Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklausta civilinė ieškovė G. R. parodė, kad dėl dubens kaulo lūžių yra tikimybė, jog ateityje negalės natūraliu būdu pagimdyti vaiko, dėl dubens kaulų sugijimo gali būti reikalinga atlikti cezario pjūvį. Dėl blauzdikaulio lūžio 2019 m. liepos 18 d. buvo atliktas rentgenas ir paaiškėjo, kad gijimas yra sustojęs ir dar du mėnesius reikės vaikščioti su ramentais. Tik rugsėjo gale vėl padarys rentgeną ir jeigu gijimas nebus prasidėjęs, teks atlikti operaciją, kurios metu iš klubo bus išimtas kaulo darinys ir įdėtas į tą vietą, kur negyja blauzdikaulis. Yra skeveldrinis lūžis, todėl taip sunkiai gyja. Atliko tyrimą pas psichologą, darė įvairius testus. Pagal hamiltono skalę nustatė vidutinę depresiją, išrašė antidepresantus („Valdoksan“), kuriuos turi gerti. Dėl padarytos traumos jaučia nerimą, labai sunkiai miega, kompleksuoja dėl patirtos traumos, sunku vaikščioti. Dėl traumos apribotas gyvenimas, sunku veikti tai, ką veikė, nes yra apribota judesių. Po įvykio ilgai nesikreipė į psichologus, nes 6 savaites buvo paskirtas gulėjimo rėžimas. Tuo metu gėrė vaistus nuo nerimo, nusipirktus iš vaistinės, kurie pagaminti iš žolelių. Prieš eismo įvykį gyveno aktyvų gyvenimą: eidavo į sporto salę, priklausė studentų sąjungai, organizuodavo įvairius renginius. Po avarijos buvo ilgas gulėjimo rėžimas. Dėl skausmų negalėjo judėti. Paleista iš ligoninės gydėsi namuose. Iš pradžių pradėjo vaikščioti dviejų ramentų pagalba. Su dėstytojais stengėsi susitarti, kad galėtų atvykti į egzaminus. Teko atsisakyti ispanų kalbos dalyko, kadangi nebūtų jo perlaikiusi. Akademinių skolų neliko, yra perkelta į kitą kursą. Kadangi yra daryta operacija, kojoje turi plokštelę per visą koją, taip pat yra didelis randas. Po metų ar dviejų, pilnai sugijus kaului tą plokštelę reikės šalinti ir vėl pjaus tą patį randą. Randas išliks visam gyvenimui. Randas eina per du trečdalius blauzdos ilgio. Kadangi yra mergina, randas apribos galimybę užsidėti puošnesnius rūbus. Iki to laiko mėgdavo puoštis, ypatingai geru oru. Laukia plokštelės ir varžtų šalinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinio atsakovo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – AB „(duomenys neskelbtini)“) atstovas teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra išspręstas. Dėl neturtinės žalos visiškai nesutinka, kadangi pagrįstoje dalyje neturtinė žala jau yra atlyginta. Ieškovės atstovas pasiėmė vieną bylą, kuri neatspindi teismų praktikos, nes nuo 2001 m., kai neturtinė žala yra priteisinėjama sveikatos sutrikdymo atvejais, t. y. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra labai gausi teismų praktika, ji ne vieną kartą apibendrinta ir pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, neturtinė žala priteisiama intervale nuo 600 iki 3000 eurų. Reikalavimas 12 000 eurų yra nepagrįstas. 2775,00 eurų išmokėta išmoka yra dėl to, kad pats įstatymų leidėjas numatė Finansų ministerijai pareigą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo rekomendacijas būtent dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo. 2018 m. spalio 30 d. buvo priimtos Finansų ministro rekomendacijos, kurios patvirtintos ministro įsakymu Nr. 1K-367. Ten buvo nurodyti ir išdėstyti visi sveikatos sutrikdymo mastai. Draudimo išmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kada nukentėjusioji baigė reabilitaciją, tai gydytojas ekspertas būtent šiomis rekomendacijomis vadovavosi, o būtent punkte 4.2.2 rekomenduojama išmokėti 5 minimalius darbo užmokesčius. Kadangi įvykis įvyko šiais metais, minimalus mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 555 eurai. Šią sumą padauginus penkis kartus ir yra gaunama 2775,00 eurai. Dėl to ši suma buvo išmokėta ir tai atitinka ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas, o taip pat atitinka teismų praktiką. Mano, kad neturtinę žalą yra atlyginę, todėl kažko dar primokėti nėra teisinio pagrindo. Draudimo suma, kuri galioja būtent šiai draudimo sutarčiai, yra 5000,00 eurų. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą pagrindiniai yra du kriterijai, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas ir nedarbingumo-gydymo trukmė. Buvo pritaikytas tas rekomendacijos dydis, kuris ir numato nukentėjusiosios atvejį. Išmokant išmoką nukentėjusios depresija nebuvo vertinama. Nereikia papildomų rašytinių įrodymų. Kai yra dedama plokštelė arba varžtai visada būna dvi operacijos, kitaip net nebūna. Tokio pobūdžio gydymas visada reikalauja dviejų operacijų. Kaip galima įvertinti tai kas bus ateityje. Tai, kad bus ta operacija, tai tas yra įvertinta. Net gydantis gydytojas nežino kokia bus ta gydymo trukmė.
Kaltinamajam V. V. Z. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. V. Z. parodymų ir prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Įvykio vietos apžiūros protokole su pridėtu planu, fotolentele (b. l. 9-15), užfiksuotas 2019 m. kovo 4 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), įvykęs eismo įvykis.
Žemesnės instancijos teismas
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. l. 16-20), užfiksuoti automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. Č. tarnybiniame pranešime (b. l. 78) nurodyta, kad 2019 m. kovo 4 d., gavusi Vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą, nuvyko į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini) prospekte. Rado jau atvykusią GMP brigadą, kuri partrenktą merginą G. R. skubiai išvežė į Kauno klinikas. Automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. V. Z. paaiškino, kad važiuodamas antra eismo juosta dėl prastų oro sąlygų nepastebėjo einančios merginos ir ją partrenkė. Įvykį matė paskui važiavęs liudytojas M. G.. Patikrinus alkotesteriu nustatė, kad vairuotojas blaivus.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1014/2019(02) (b. l. 27) konstatuota, kad kairio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, V juosmeninio slankstelio skersinės ataugos lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai G. R. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ir galėjo gautis autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją. Kadangi dėl kaulų lūžimų jos sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip dešimt parų, todėl sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nukentėjusioji G. R. dėl įvykio aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 29-30), kad 2019 m. kovo 4 d. apie 19.45 val. iš namų (duomenys neskelbtini) ėjo į sporto klubą (duomenys neskelbtini) prospekte. Buvo tamsus paros metas, lijo. Vilkėjo tamsiai žalią paltą, tamsias kelnes, ant pečių nešėsi kuprinę. Pakeliui jai reikėjo pereiti į kitą (duomenys neskelbtini) pusę. Ėjo viena. Atėjo prie pėsčiųjų perėjos. Prieš žengdama į važiuojamąją dalį apsidairė. Pirmoje eismo juostoje iš kairės pusės arti mašinų nebuvo, o antroje juostoje atvažiuojantis automobilis buvo dar tolokai. Neatrodė, kad greitai važiuoja ir vairuotojui turėjo pakakti laiko sustoti prieš perėją. Pradėjo eiti. Ėjo sparčiu žingsniu. Po to dingo sąmonė. Kai atsigavo, gulėjo ant asfalto, prie jos rinkosi žmonės, neleido keltis. Iš nosies bėgo kraujas, buvo ištikta šoko ir apsvaigusi. Suprato, kad ją partrenkė automobilis. Paties to momento neprisimena. Prašė žmonių, kad surastų jos mobiliojo ryšio telefoną. Jį rado ant automobilio. Įvykio metu telefonas buvo palto kišenėje, juo nesinaudojo. Buvo blaivi. Kaip minėjo, ėjo sportuoti. Greitoji medicinos pagalba atvežė į Kauno klinikas. Nustačius kairės kojos ir dubens kaulų lūžius, guldė į stacionarą, operavo. Buvo numatytas 2 mėn. gulimas režimas. Ėjo per pačią pėsčiųjų perėją. Eismo įvykio metu patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos. Ją partrenkusio automobilio vairuotojas į ligoninę nebuvo atėjęs aplankyti. Pėsčiųjų perėja buvo gerai apšviesta.
Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 34-35), kad 2019 m. kovo 4 d. apie 19.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Signum“. Į prospektą įvažiavo ties Taikos pr., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelės ir pajudėjo link (duomenys neskelbtini) prospekto. Pavažiavo pirma eismo juosta, po to persirikiavo į antrą. Lijo, kelio apšvietimas buvo įjungtas. Priekyje jo antra eismo juosta važiavo automobilis „Honda Accord“. Abiejų greitis buvo apie 40-50 km/h. Artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Prie jos apšvietimas buvo sustiprintas. Staiga pamatė, kai automobiliui važiuojant per pėsčiųjų perėją, vairuotojas staiga suktelėjo vairą į kairę ir link jo pažiro smulkios detalių nuolaužos. Tuo pačiu metu užsidegė ir automobilio „stop“ signalai. Juos skyrė apie 10 metrų atstumas. Honda sustojo, jis paskui. Išlipęs ėjo pažiūrėti, kas nutiko. Automobilyje „Honda“ už vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyras, šalia jo – keleivė. Gal už penkių metrų nuo automobilio priekio, arčiau vidurio gatvės, važiuojamojoje dalyje sėdėjo mergina. Ją prilaikė kiti žmonės, iš nosies bėgo kraujas. Buvo apsirengusi tamsiai, šviesą atspindinčių daiktų nepastebėjo. Mergina buvo sąmoninga, klausė, kur jos mobiliojo ryšio telefonas. Telefoną žmonės rado ant automobilio: tarp priekinio stiklo ir kapoto. Sulaukė, kol į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policininkai. Šiems užsirašius jo, duomenis išvažiavo. Iš kurios pusės ėjo pėsčioji, jis nepamatė. Viskas įvyko pačioje pėsčiųjų perėjoje. Priešpriešinėje eismo juostoje įvykio metu transporto priemonių nebuvo. Ta pačia kryptimi pirma juosta taip pat priekyje niekas nevažiavo. Matėsi, kad pėsčiąją partrenkęs vairuotojas ištiktas šoko, nieko nekalbėjo. Daugiau dėmesio įvykiui rodė jo keleivė, ko gero, žmona. Vaizdo registratoriaus jo automobilyje nebuvo.
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Aukščiau aptartais įrodymais – paties kaltinamojo V. V. Z. parodymais, nukentėjusiosios G. R. parodymais, liudytojo M. G. parodymais, įvykio vietos apžiūra, transporto priemonės techninės būklės patikrinimu ir apžiūra – neginčijamai nustatyta, kad tik V. V. Z. neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios G. R. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. Kelių eismo taisyklių 30 punktas numato, kad vairuotojas privalo artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, bei privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. V. V. Z., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios G. R., ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie G. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp V. V. Z. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Nors kaltinamasis nenumatė, kad nesulėtindamas greičio priešais nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesiimdamas papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustodamas prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ gali partrenkti pėsčiąjį, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagal veikos aplinkybes (buvo tamsus paros metas, lijo, perėjos vieta buvo sustiprintai apšviesta) ir savo asmenines savybes (turi itin didelį vairavimo stažą) galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, nebuvo jokių kliūčių, dėl kurių kaltinamasis nebūtų galėjęs laikytis Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų aptariamoje situacijoje. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo neatsargumo.
Nukentėjusiajai G. R. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada. Taigi V. V. Z. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. V. Z. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant dukros L. Z. atsakomybėn (b. l. 74-75). Taip pat pateiktas L. Z. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 76).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo dukra L. Z. palaikė savo prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos žinion, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne tik apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. V. Z. iš pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 43-44), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Iš teisiamajame posėdyje duotų V. V. Z. parodymų nustatyta, kad jis dar ikiteisminio tyrimo metu prašė policijos pareigūnų duoti jam nukentėjusiosios telefono numerį ar gyvenamosios vietos adresą, kadangi norėjo susisiekti su nukentėjusiąja dėl įvykio, tačiau nurodytų duomenų jam nedavė. Teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš jo nukentėjusiajai priteistą žalą atlygins atsidėdamas iš gaunamos pensijos.
Prašymą būti laiduotoja pateikusi L. Z. nurodė, kad gyvena su tėvais viename bute. Tėvai yra jos priežiūroje. Tėtis klauso jos patarimų. Pati yra nevairuojanti. Dirba Dainavos poliklinikoje gydytoja. Pažymėjo, kad visą situaciją vertina neigiamai, kad tiek ji, tiek tėtis prisiima pilną atsakomybę, nori atsiprašyti nukentėjusiosios. Prašė taikyti laidavimą be užstato, kadangi gyvena iš to, ką uždirba, papildomų pajamų neturi. Mamos pajamos 260,00 eurų, tėčio 450,00 eurų, o jo pačios apie 1000,00 eurų. L. Z. įsipareigojo užtikrinti, kad esant blogoms sąlygoms tėtis už vairo nesėstų.
L. Z. neteista (b. l. 82), administracine tvarka nebausta (b. l. 81), dirba VšĮ Kauno miesto poliklinikoje gydytoja vaikų odontologe, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 79).
Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja L. Z. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darbine veikla darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.
Esant L. Z. prašymui perduoti V. V. Z. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis V. V. Z. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos V. V. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o L. Z. skirti laiduotoja.
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos ir jos šeimos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad V. V. Z. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji G. R. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 91-101), dėl 4008,41 eurų turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl 9225,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš civilinių atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo V. V. Z.. Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo eismo įvykio (žalos padarymo) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kaip matyti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ į bylą pateiktų dokumentų (b. l. 163-166), nukentėjusiajai G. R. draudikas apskaičiavo ir išmokėjo šias sumas: 2775,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 332,55 eurų turtinės žalos atlyginimo (sprendimo priėmimo data 2019 m. birželio 28 d.) bei papildomai 96,52 eurus turtinės žalos atlyginimo (sprendimo priėmimo data 2019 m. liepos 16 d.).
Nukentėjusioji ir civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė taikiai ir pateikė teismui 2019 m. liepos 19 d. sutartį dėl turtinės žalos (toliau ir – sutartis). Šia sutartimi AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo G. R. be jau išmokėto turtinės žalos atlyginimo atlyginti 1400,00 eurų turtinės žalos (sutarties 1 punktas). Šalys sutarė, kad tuo pagrindu G. R. atsisako civilinio ieškinio reikalavimo dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (sutarties 2 punktas). Sutarties šalys patvirtino, kad pasirašius taikos sutartį turtinės žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas pilnai. Teismas sprendžia, kad pateikta sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl yra pagrindas ją tvirtinti, o bylą dalyje dėl šio civilinio ieškinio reikalavimo nutraukti (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Nukentėjusioji savo civiliniame ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad neturtinę žalą sudaro: didelio ir iki šiol trunkančio fizinio skausmo kentėjimas, stiprus šokas, dvasinis sukrėtimas, dvasiniai išgyvenimai ir patiriami dideli nepatogumai, dėl patirtų lūžių išlikęs kūno ribotumas visomis kryptimis, fizinių galimybių sumažėjimas, galimybių leisti laisvalaikį pagal savo pomėgius ir norus bei bendravimo galimybių sumažėjimas (kai tuo tarpu prieš eismo įvykį ji gyveno itin aktyvų gyvenimą, t. y. eidavo į sporto salę, priklausė studentų sąjungai, organizuodavo įvairius renginius), atsiradusi transporto priemonių baimė. Po įvykio sutriko miegas, dažnai naktį prabunda dėl skausmo ir baimės jausmo. Iki šiol yra priversta lankyti įvairias reabilitacines procedūras. Nukentėjusioji mano, kad eismo įvykio pasekmes jaus iki gyvenimo pabaigos, kad skausmas bus visą laiką juntamas po pervargimų, fizinio krūvio, ligos metu, keičiantis orams. Nukentėjusioji nurodė, kad po eismo įvykio jaučia baimę dėl galimų problemų išnešiojant bei pagimdant kūdikį, dėl dubens kaulų lūžio yra sumažėjusi galimybė gimdyti natūraliai, natūralus gimdymas gali būti komplikuotas.
Prašydama priteisti neturtinę žalą nukentėjusioji teismo posėdžio metu parodė, kad po įvykio jai 6 savaites buvo paskirtas gulėjimo rėžimas, tuo metu neturėjo galimybės kreiptis į psichologą ir gėrė vaistus nuo nerimo, nusipirktus iš vaistinės, kurie pagaminti iš žolelių. Kreipusis į psichologą jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, taikytas medikamentinis gydymas. Kadangi yra daryta operacija, kojoje turi plokštelę per visą koją, taip pat yra didelis randas. Po metų ar dviejų, pilnai sugijus kaului tą plokštelę reikės šalinti ir vėl pjaus tą patį randą. Randas išliks visam gyvenimui, jis eina per du trečdalius blauzdos ilgio ir jai, kaip merginai, tai kelia ne tik dvasinių išgyvenimų, bet ir riboja galimybę rinktis kojas atidengiančius rūbus. Laukia plokštelės ir varžtų šalinimas, o po to prognozuojama, jeigu gijimas neprasidės, reikės daryti dar kartą operaciją kur bus papildytas kaulų audinys iš jos pačios kaulų, t. y. iš klubo kaulo ims audinius ir papildys negyjančią vietą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.), todėl nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio suma (12000,00 eurų, iš kurių 2775,00 eurų draudikas jau yra atlyginęs) yra kur kas didesnė, nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama.
Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjusioji savo patirtą neturtinę žalą vertindama 12000,00 eurų, akcentuoja dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų likusias pasekmes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1014/2019(02) (b. l. 27) nurodomi šie nukentėjusios patirti sužalojimai: kairio gaktikaulio abiejų šakų, dešinio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimai, V juosmeninio slankstelio skersinės ataugos lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje pažymėta, kad 2019 m. kovo 13 d. atlikta kairio blauzdikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais, be komplikacijų. Pooperacinė eiga sklandi, nekarščiavo, žaizdos gijo pirminiu būdu, kraujotaka ir inervacija galūnėje normali.
Nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 19 d. gydėsi stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, po to buvo gydoma ambulatoriškai, 6 savaites rekomenduotas gulimas režimas. Akivaizdu, kad ilgą laiką nukentėjusiajai buvo reikalinga artimųjų pagalba. Jai buvo atlikta viena operacija, bus reikalinga mažiausiai dar viena operacija plokštelės ir varžtų šalinimui. Nors, kaip nurodyta specialisto išvadoje, pooperacinė eiga buvo sklandi, tačiau 2019 m. liepos 18 d. gydytojo apžiūros metu stebimas sulėtėjęs blauzdikaulio lūžio gijimas, po dviejų mėnesių nesant gijimo bus sprendžiama dėl pakartotinės kairio blauzdikaulio operacijos, atliekant debridmentą, spongioplastiką (b. l. 160). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos 2019 m. liepos 18 d. gydytojo apžiūros metu nukentėjusiajai rekomenduota vaikščioti ramento pagalba dar du mėnesius, minant nepilnu krūviu. Taigi net praėjus beveik pusmečiui po operacijos, nukentėjusioji gali vaikščioti tik su ramentais, neprimindama kojos. 2019 m. liepos 12 d. Psichodiagnostinio tyrimo išvadoje konstatuotas emocinėje sferoje stebimas situacijos sąlygotas depresiškumas ir nerimastingumas (b. l. 161). Kaip matyti iš šeimos gydytojos 2019 m. liepos 16 d. epikrizės, nukentėjusiajai diagnozuotas F32.1 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu, taikytas medikamentinis gydymas (b. l. 162). 2019 m. rugpjūčio 26 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime pažymėta, kad pacientės po dubens traumos nėštumo laikotarpis gali būti skausmingesnis, dubens kaulų lūžiai didina tikimybę, kad nėštumas gali būti baigtas Cezario pjūvio operacija, sumažėja galimybė gimdyti natūraliai arba natūralus gimdymas gali būti komplikuotas (b. l. 184).
Civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad priimant sprendimą dėl nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydžio buvo įvertintas visas atitinkamų kaulų lūžių metu taikomas gydymas, t. y. ne tik tai, kas jau atlikta, bet ir tai, kas neišvengiamai dar bus atliekama, pvz., ne tik jau atlikta operacija, bet ir tai, kad bus reikalinga dar viena operacija plokštelės ir sraigtų pašalinimui, reabilitacija ir pan. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį draudikas neturėjo ir nevertino nukentėjusiosios 2019 m. liepos mėnesio medicininių dokumentų, iš kurių matyti nukentėjusiajai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, sulėtėjęs blauzdikaulio lūžio gijimas, būtinybė dar mažiausiai du mėnesius vaikščioti su ramentais.
Neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus, taip pat dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo, bejėgiškumo jausmus, nerimą, baimę ir neužtikrintumą dėl ateities. Taip pat akivaizdu, kad dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė iki šiol yra pablogėjusi dėl skausmų, sutrikusio judėjimo galimybių bei gydymo šalinant sveikatos sužalojimo padarinius. Dėl paminėtų priežasčių jai kuriam laikui buvo apsunkintas studijų tęsimas universitete, o aktyvus laisvalaikio leidimas iki šiol apskritai negalimas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus mergina, todėl tiek vaikščiojimas su ramentais, tiek didelis randas blauzdoje kelia didesnį psichologinį diskomfortą, kompleksus dėl išvaizdos, nei vyresnio amžiaus žmonėms.
Kita vertus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė iš esmės yra gerėjanti. 2019 m. liepos 18 d. gydytojo išraše nurodoma, kad judesiai per klubo sąnarius galimi, neskausmingi, per kairio kelio sąnarį galimi, kiek skausmingi, juosmens slankstelio, dubens kauluose sugijimas stebimas, rakinamos plokštelės padėtis gera, apie sraigtus lizė nestebima (b. l. 160). Dėl kairio blauzdikaulio – nors stebimas sulėtėjęs gijimas, tačiau nenustatyta, kad gijimo nėra. Be to, medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nukentėjusioji šiuo metu neturi jokių nusiskundimų iš ginekologinės pusės (b. l. 184). Paminėtina ir tai, kad nors dėl eismo įvykio nukentėjusiajai kilo sunkumų tęsiant mokslus universitete, tačiau, kaip G. R. parodė teismo posėdžio metu, jai pavyko sėkmingai pabaigti mokslo metus, akademinių skolų neliko, yra perkelta į kitą kursą.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusiajai gydymas dar tęsiamas, kitus civiliniame ieškinyje pareikštus nusiskundimus, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2775,00 eurų dydžio išmoką neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiosios G. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai papildomai 1225,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis (iš viso 4000,00 eurų) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.
Visa neturtinė žala yra priteistina iš draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi kaltinamasis dėl įvykyje dalyvavusio automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su šia bendrove buvo pasirašęs 2018 m. balandžio 13 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 03/417035362 (b. l. 21). Šiai draudimo sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (įstatymo 2017 m. lapkričio 16 d. redakcija). Kadangi nukentėjusiajai nustatytas neturtinės žalos dydis, t. y. 4000,00 eurų, neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto 5 000 Eur neturtinės žalos dydžio, todėl ir likusi neturtinės žalos dalis – 1225,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteistina iš draudiko AB „(duomenys neskelbtini)“.
Nors nukentėjusioji ir jos atstovas sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio prašė atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, tačiau teismo vertinimu, paminėtoje byloje tiek sužalojimų pobūdis, tiek ir gydymosi laikotarpis (nukentėjusiajai padaryti dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas. Dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti ir t.t.) nėra identiški nagrinėjamoje byloje G. R. patirtiems sužalojimams ir dėl jų kilusioms pasekmėms, todėl nėra pagrindo ja vadovautis nustatant neturtinės žalos dydį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismui nustačius nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris pagal įstatymą privalo būti apmokamas iš draudimo bendrovės lėšų, kaltinamasis neturi BK 40 straipsnyje numatytos pareigos bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą žalą arba įsipareigoti ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
Sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą, aktualia laikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatanti, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019)
Remiantis aukščiau pacituota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiajai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Atsižvelgiant į tai, kad padarytas netyčinis nusikaltimas, kaltinamasis V. V. Z. neteistas, administracine tvarka nebaustas, automobilį vairavo būdamas blaivus, neviršydamas leistino greičio, kaltinamajam nėra pagrindo skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismui nepateikta duomenų, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė dėl kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negalėtų vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jam reikėtų uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones taip pat nėra tikslinga.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusioji G. R. prašė pripažinti jos turėtas proceso metu išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo V. V. Z..
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju, šioje byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų, susijusių su jos interesų atstovavimu rengiant civilinį ieškinį ir atstovaujant teisme, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Į bylą pateikta advokato 2019 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 207 ir 2019 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymo kopija (b. l. 102-103) patvirtina, kad G. R. už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje atstovui (advokatui Rolandui Vaitekūnui) sumokėjo 900,00 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo V. V. Z..
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. V. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą V. V. Z. atžvilgiu nutraukti.
Perduoti V. V. Z. laiduotojos L. Z. atsakomybei.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Išaiškinti V. V. Z., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. Z., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Patvirtinti civilinės ieškovės G. R. ir civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 19 d. sudarytą taikos sutartį dėl civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą, pagal kurią šalys susitarė:
„1. AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygina papildomai (neįskaitant iki šios sutarties pasirašymo išmokėtų turtinei žalai atlyginti sumų) G. R. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturi šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
2. G. R. tuo pagrindu atsisako dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo savo 2019-07-05 civiliniame ieškinyje nurodytų reikalavimų, t. y. atsisako savo reikalavimo priteisti 3921,92 Eur turtinei žalai atlyginti.“
Bylą dalyje dėl civilinio ieškinio reikalavimo atlyginti turtinę žalą nutraukti. Likusioje dalyje nukentėjusiosios G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 1225,00 eurų G. R. neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. V. Z. nukentėjusiosios G. R. naudai 900,00 eurų civilinio ieškinio rengimo ir atstovavimo išlaidoms padengti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.