- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- 1-845-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16394-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16394-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. kaltinamas tuo, kad kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
Jis, 2019 m. balandžio 21 d., apie 19 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,68 promilių girtumas), konflikto metu, tyčia, ranka suėmė savo sugyventinei L. I. už kaklo ir jį spaudė – smaugė, t. y. tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. I..
Kaltinamasis A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog jis gyvena kartu su sugyventine L. I. ir savo motina A. B.. 2019 m. balandžio 21 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė Velykas, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu, apie 19 val. 00 min., kambaryje jis užpyko ant savo sugyventinės L. I.. Supykęs suėmė dešine ranka L. I. už kaklo ir jį spustelėjo, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Įvykio metu jis ir jo sugyventinė buvo neblaivūs. Dėl minėto įvykio labai gailisi, nes niekada nebuvo smurtavęs prieš sugyventinę (b. l. 69-70, 82-83).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji L. I., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena 11 ar 12 metų. Ji ir sugyventinis A. B. gyvena bute, kuris yra (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jos uošvienei A. B.. Minėtame bute kartu su jais gyvena ir A. B.. Ji su savo sugyventiniu vaikų neturi. 2019 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neatsimena, nes jos prasta atmintis, prieš Velykas, galimai 21 dieną, ji su uošviene A. B. namuose išgėrė „Kraštiečių“ alaus. Jos dviese išgėrė dvi pūsles alaus. A. B. tuo metu namuose nebuvo, nes jis buvo išėjęs pas kaimyną R. S.. Tą dieną A. B. kartu su kaimynu R. S. išgėrė alkoholinių gėrimų, t. y. nuolatos dieną dienon jie vartoja alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko neatsimena, į namus būdamas neblaivus grįžo jos sugyventinis A. B.. Jam grįžus į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes kur girti ten nesąmonės ir vyksta. Konflikto metu sugyventinis ją visokiais žodžiais pradėjo negražiai vadinti. Šio konflikto metu, sugyventinis A. B., jei neklysta, abejomis rankomis, o gal viena, suėmė jos kaklą ir jį spaudė, t. y. smaugė. Tuo metu jai pradėjo trūkti oro, skaudėjo kaklą. Kiek laiko sugyventinis ją smaugė, ji nežino, ištrūkusi iškarto išsikvietė policijos pareigūnus. Anksčiau prieš ją sugyventinis nesmurtavo. Su sugyventiniu ji susitaikė. Po šio įvykio smurto žymių jos kakle neliko, pas medikus ji nesikreipė. Uošvienė A. B. vykusio konflikto nematė, nes ji tuo metu užsidariusi savo kambaryje miegojo. Savo sugyventiniui šiuo metu ji pretenzijų neturi, byloje civilinio ieškinio nereikš (b. l. 35-36).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 21 d., apie 19 val. 20 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, A. B. rankomis, suėmęs savo sugyventinei L. I. už kaklo ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio vietoje A. B. nustatytas 3,68 promilių neblaivumas, L. I. – 3,00 promilių neblaivumas (b. l. 1-2).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas dviejų kambarių. Patekus pro buto duris yra koridorius. Koridoriaus dešinėje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1, koridoriaus gale yra durys vedančios į kambarį Nr. 2, o koridoriaus kairėje durys į virtuvę. Kambaryje Nr. 1 prie dešinės sienos stovi skalbimo mašina ir spinta. Prie sienos su langais yra staliukas, spintelė ir sofa. Prie kairėje pusėje esančios sienos yra lova. Lovos patalynė sujaukta. Kairiau prie sienos yra du foteliai. Prieš fotelius stovi stalas. Ant stalo stovi degtinės butelis, kurio viduje yra galimai alkoholinis gėrimas – degtinė, ir 1 litro talpos alaus butelis, kuris yra pilnas. Įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 3-5, 6-10).
Iš asmens blaivumo tikrinimo žurnalo kopijų nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajai L. I. buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas, o kaltinamajam A. B. – 3,68 promilių girtumas (b. l. 18-20, 24).
Iš tarnybinio pranešimo ir objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad policijos pareigūnams nukentėjusioji L. I. nurodė, kad ją smaugė A. B. bei parodė savo kaklą. Iš įvykio vietoje surinktų duomenų matyti, kad L. I. kaklo srityje vizualiai matomų sužalojimų nėra (b. l. 18-20, 21-22, 23, 39-40, 41-43, 44-47).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis A. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę L. I. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. B. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 100, 101-103).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 94). Baustas administracine tvarka (b. 98-99), bedarbis (b. l. 96), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 97), duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. B. asmenybę, padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Iš 2019 m. balandžio 22 d. nutarimo nustatyta, kad A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. balandžio 21 d. 20 val. 00 min. iki 2019 m. balandžio 22 d. 12 val. 49 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 84), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
2019 m. balandžio 22 d. nutarimu A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas (b. l. 86-88).
Iš asmens kratos protokolo nustatyta, kad A. B. laikino sulaikymo metu, A. B. savanoriškai pateikė su savimi turėtus daiktus: asmens tapatybės kortelę, mobilųjį telefoną, pinigus (100,24 eurai), batų raištelius (b. l. 56, 57), kurie pagal 2019 m. balandžio 22 d. pakvitavimą gražinti A. B. (b. l. 58).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo ir garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti šioje byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 35-36).
Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant išdirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio pagrindu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo išklausant visą šių programų kursą.
Į bausmės laiką įskaityti A. B. sulaikymą nuo 2019 m. balandžio 21 d. 20 val. 00 min. iki 2019 m. balandžio 22 d. 12 val. 49 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, prilyginus (6) šešioms viešųjų darbų valandoms.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena (1 vnt. CD voke) su vaizdo ir garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.